Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-346-823/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-27Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
2-346-823/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02789-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-346-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02789-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nalšia“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2666-392/2017, kuria teismas netenkino bankroto administratorės skundo dėl BUAB „Nalšia“ 2017 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1 – uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Nalšia“ bankroto administratorė UAB „Admivita“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu BUAB „Nalšia“ 2017 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą nepatvirtinti papildomos administravimo išlaidų sąmatos ir priemokos bankroto administratorei (nutarimas 1 – uoju darbotvarkės klausimu) ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti papildomą 3 100 Eur + PVM dydžio sąmatą buhalterinėms paslaugoms bei priemoką bankroto administratorei už viso bankroto proceso gautas įplaukas, apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintą bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašą ir atlyginimo bankroto administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), iš paskaičiuotos priemokos sumos atėmus bazinio ir išmokėto administratorės atlyginimo skirtumą. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. liepos 4 d. vykusio BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas 60 000 Lt (17 377,20 Eur) + PVM administratorės atlyginimas ir 15 000 Lt (4 344,30 Eur) + PVM sąmata buhalterinėms paslaugoms. Bankroto proceso pradžioje, kai buvo tvirtinamas administratorės atlyginimas, nebuvo galima numatyti bendrovės turto realizavimo eigos, trukmės ir rezultatų. Atsižvelgiant į patvirtinto administratorės atlyginimo bei išlaidų buhalterinėms paslaugoms dydį ir BUAB „Nalšia“ bankroto procedūros trukmę (56 mėnesiai), vieno mėnesio administratorės atlyginimo dydis siekia tik 310,31 Eur + PVM, o buhalterinių paslaugų tik 77,58 Eur + PVM, todėl, nepatvirtinus papildomo administratorės atlyginimo ir papildomos sąmatos buhalterinėms paslaugoms, yra pažeidžiamos bankroto administratorės ir BUAB „Nalšia“ paslaugas teikusių asmenų teisės ir teisėti interesai. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neatitinka atlygintinių pavedimo santykių esmės bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjos teigimu, pirmojo BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimo metu nebuvo galima numatyti, kad BUAB „Nalšia“ priklausančios 25420/346600 žemės sklypo dalys, esančios (duomenys neskelbtini), dėl jų nepaklausumo iki šiol nebus realizuotos. Susisiekusi su Vilniaus miesto savivaldybe, bankroto administratorė buvo informuota, kad minėto turto savivaldybė neperims, kadangi ant žemės sklypo, kurio dalį pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalį turėtų perimti savivaldybė, yra privačios nuosavybės objektas – daugiabutis gyvenamasis namas. Be to, bankroto proceso metu buvo susidurta su sunkumais, susijusiais su šilumos tiekimo vamzdynu, nuotekų šalinimo ir vandens tiekimo vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimu ne tik dėl šio turto paklausos nebuvimo, tačiau ir dėl netinkamai įregistruotų metmenų (ilgio, koordinačių) viešajame registre, dėl ko minėtų inžinerinių tinklų nesutiko perimti ir savivaldybė. Tai reiškia, kad pareiškėjai reikės imtis papildomų veiksmų (pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybei perimti turtą) dėl žemės sklypo dalių kaip BUAB „Nalšia“ nuosavybės teise priklausančio turto realizavimo / perdavimo.Pareiškėja taip pat nurodė, kad BUAB „Nalšia“ bankroto proceso metu buvo gauta 2 302 624,89 Eur pajamų, iš jų net 151 148,08 Eur gauta iš ūkinės – komercinės veiklos, kurios vykdymas sumažino ir bendrąsias administravimo išlaidas. Ūkinės – komercinės veiklos vykdymui bankroto proceso metu nebuvo tvirtinama papildoma sąmata.Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) su skundu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas administratorei ir sąmata buhalterinėms paslaugoms atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir užtikrina tiek administratorės, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Administratorei, teikiančiai tvirtinti patikslintą administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą, tačiau administratorė to nepadarė. Tai, kad BUAB „Nalšia“ turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turi trūkumų, administratorei buvo žinoma nuo pat įmonės bankroto proceso pradžios. Administratorės nurodoma ūkinė veikla buvo tik patalpų nuoma pagal buvusias sutartis, kuri nereikalauja didesnių pastangų. Pardavus BUAB „Nalšia“ turtą buvo tik iš dalies patenkinti hipoteka užtikrinti reikalavimai. Be to, didžioji dalis turto buvo pardavinėjama kaip vienas kompleksas, todėl turto pardavimas pareikalavo mažiau administratorės pastangų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi bankroto administratorės skundą atmetė.Teismas nustatė, kad administratorės atlyginimo dydis ir administravimo išlaidų sąmata 2013 m. liepos 4 d. BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinti pagal pačios administratorės pateiktą nutarimo projektą. Be to, 2013 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra didesnė, nei administratorė nurodo savo skunde. Administratorės argumentus dėl poreikio patvirtinti papildomą sąmatą teismas vertintino kritiškai pažymėdamas, kad administratorės prižiūrima ūkinė veikla iš esmės buvo tik buvusių turto nuomos sutarčių administravimas, o turto pardavimo kaštai ir atlyginimas už tai administratorei yra padengti. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog administratorė susiduria su sunkumais realizuodama praktiškai vertės nebeturintį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti skundą, nes ši aplinkybė kreditorių buvo įvertinta jau bankroto procedūros pradžioje.Teismas sprendė, kad BUAB „Nalšia“ bankroto procesas yra neleistinai užtęstas ir tai pažeidžia kreditorių teisę į kuo greitesnį jų kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Pažymėjo, kad administratorė, prašydama papildomos sąmatos bei priemokos nuo gautų įplaukų, remiasi Taisyklėmis, kurios yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jomis besąlygiškai negali būti remiamasi užsitęsus bankroto procesui, priešingu atveju administratorė nesieks greitesnio bankroto procedūrų atlikimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Nalšia“ bankroto administratorė UAB „Admivita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, klaidingai vertindamas faktines aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad 2013 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtinta 6 950,88 Eur (24 000 Lt) lėšų suma mėnesiui, kurią administratorė turėjo teisę naudoti bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad bankroto administratorei buvo nustatytas mėnesinis atlygis. Atlyginimas bankroto administratorei buvo nustatytas tik vieną kartą fiksuota suma, t. y. BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. liepos 4 d., metu, 5 – uoju darbotvarkės klausimu patvirtinant 60 000 Lt (17 377,20 Eur) + PVM administratorės atlyginimą. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš jam nuolat pateikiamų BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimų protokolų turėjo būti matoma, kad BUAB „Nalšia“ bankroto procedūra tęsiasi dėl turto paklausos nebuvimo, kuris nepriklauso nuo administratorės valios. Bankroto proceso pradžioje, kai buvo tvirtinamas administratorės atlyginimas, nebuvo galima numatyti BUAB „Nalšia“ turto realizavimo eigos, trukmės ir rezultatų. Administratorė vykdė kreditorių priimtus nutarimus ir visomis kitomis priemonėmis ieškojo potencialių žemės sklypo dalių pirkėjų.Pagal bankroto teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, vykdyti ūkinę –komercinę veiklą nėra bankroto administratoriaus pareiga. Tokio įpareigojimo nebuvo nustatęs ir bendrovės kreditorių surinkimas. Bankroto administratorei nebuvo skirtas atlyginimas už BUAB „Nalšia“ ūkinės – komercinės veiklos vykdymą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ūkinė veikla nėra tik buvusių nuomos sutarčių administravimas, ji apima ne tik nuomos sutarčių sudarymą, tačiau ir pačios veiklos koordinavimą, kasdienių problemų, galinčių daryti įtaką turtui, sprendimą, sąskaitų išrašymą, gautų pajamų deklaravimą, komunalinių paslaugų paskaičiavimą kiekvienam nuomininkui, nuomos mokesčio apskaitą, komunalinių paslaugų išskirstymą ir apmokėjimą, skolų administravimą ir daugelį kitų funkcijų, už kurių vykdymą ir koordinavimą yra atsakingas bankroto administratorius, vykdydamas ūkinę – komercinę veiklą. Ūkinės – komercinės veiklos vykdymui buvo nuolat reikalingos ir buhalterinės paslaugos, kurių mastas žymiai išaugo būtent dėl ūkinės – komercinės veiklos vykdymo, ir kurios taip pat nebuvo patvirtintos.Papildomą atlyginimą administratorei ir papildomą sąmatą buhalterinėms paslaugoms buvo prašoma patvirtinti neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių, įvertinus tik itin gerą vykdytos ūkinės – komercinės veiklos rezultatą bei jau sumokėtas sumas pagal 2013 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkime patvirtintą sąmatą. Gautos pajamos iš ūkinės – komercinės veiklos yra bankroto administratorės darbo rezultatas, todėl nuo gautų pajamų skaičiuojant priemokos dydį nebūtų pažeistos BUAB „Nalšia“ kreditorių teisės ir teisėti interesai, priešingai, būtų užtikrinama kreditorių ir administratorės interesų pusiausvyra bei įgyvendinamas ĮBĮ imperatyvas patvirtinti administratorei atlygį už vadovavimą ūkinei – komercinei veiklai.Atsiliepimu į BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:BUAB „Nalšia“ kreditorių 2013 m. liepos 4 d. susirinkimo 5 – uoju darbotvarkės klausimu patvirtintas 17 377,20 Eur + PVM administratorės atlyginimas ir 4 344 Eur + PVM sąmata buhalterinėms paslaugoms nuo bankroto pradžios iki įmonės išregistravimo atitinka ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus.Tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, bankroto proceso pradžioje nesant duomenų apie įmonės turtą, įsipareigojimus, esant dideliam teisminių bylų ir ginčijamų sandorių kiekiui) administratoriaus atlyginimas galėtų būti nustatomas periodiniais mokėjimais, susietais su bankroto proceso trukme. Administratorius turi efektyviai naudoti administravimo išlaidas pagal jų paskirtį.Atsiliepimu į BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Administratorės atlyginimo dydis ir administravimo išlaidų sąmata buvo nustatyti pagal pačios administratorės pateiktą nutarimo projektą. Nei dėl vienos administravimo išlaidų rūšies dydžio kreditorių susirinkimas neprieštaravo. 2013 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta BUAB „Nalšia“ administravimo išlaidų sąmata iš tiesų yra didesnė, nei administratorė nurodė tiek Vilniaus apygardos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose skunduose. Nustatyta administravimo išlaidų sąmata ir atlyginimas administratorei yra pakankami ir užtikrina tiek kreditorių, tiek bankroto administratorės interesų pusiausvyrą, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei atliktinų darbų apimtį.Bankroto administratorė, įtraukdama į 2017 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl papildomos 3 100 Eur + PVM dydžio sąmatos buhalterinėms paslaugoms bei priemokos administratorei nuo gautų įplaukų skyrimo, visiškai nepagrindė jų būtinumo. Administratorė iš esmės pakartotinai siekia svarstyti administratorės atlyginimo klausimą tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu.BUAB „Nalšia“ administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo iki ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalių, susijusių su administratorių atlyginimo dydžio nustatymu, pakeitimo įsigaliojimo, todėl šiame bankroto procese negali būti taikomos ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymu pakeistos ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos, o privalo būti taikoma ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas ir atlyginimo administratoriui nustatymo taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl besąlygiškai jomis vadovautis negalima.BUAB „Nalšia“ administratorės vykdoma ūkinė – komercinė veikla buvo patalpų nuoma. Visos nekilnojamo turto nuomos sutartys administratorės buvo pasirašytos su buvusiais UAB „Nalšia“ nuomininkais. Analogiškų sutarčių projektų parengimas su tais pačiais klientais nereikalauja ypatingų pastangų ir darbo sąnaudų, o vien gautinos sumos dydis nėra pakankamas argumentas, reikalaujant papildomo priedo mokėjimo administratorei nuo išieškotų sumų ir papildomos administravimo išlaidų sąmatos buhalterinėms paslaugoms.Nors bankroto proceso metu gautų pajamų suma atrodo didelė, iš tiesų jos nepakako patenkinti net hipoteka užtikrintų reikalavimų. Didžioji dalis pajamų gauta iš įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir, nors turto objektų buvo daug, dalis jų buvo pardavinėjami kompleksais, kaip vienas objektas, kas neabejotinai įtakojo (mažino) administratorės darbų apimtį. Tai, kad dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), turėjo trūkumų, administratorei buvo žinoma nuo BUAB „Nalšia“ bankroto proceso pradžios, todėl nėra pagrindo teigti, kad, 2013 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimui teikiant administravimo išlaidų sąmatos projektą, ši aplinkybė nebuvo įvertinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nepatvirtinti papildomos administravimo išlaidų sąmatos buhalterinėms paslaugoms bei priemokos prie bankroto administratorės atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Nalšia“ bankroto administratorė 2017 m. kreipėsi į BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimą dėl priemokos prie nustatyto bankroto administratorės atlyginimo bei papildomos 3 100 Eur + PVM dydžio sąmatos buhalterinėms paslaugos patvirtinimo. 2017 m. rugsėjo 11 d. vykęs BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimas tokiam bankroto administratorės pasiūlytam nutarimo projektui nepritarė ir priedo prie bankroto administratorės atlyginimo bei papildomos administravimo išlaidų sąmatos buhalterinėms paslaugoms nepatvirtino. „Už“ aptartą nutarimo projektą balsavo 0,841 proc., „prieš“ – 51,883 proc. balsų turintys bendrovės kreditoriai. Tiek iš 2017 m. rugsėjo 11 d. BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimo protokolo, tiek iš nagrinėjamoje byloje BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad bankroto administratorė prašomą patvirtinti priedą prie jos atlyginimo šiuo atveju siejo iš esmės tik su Taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad bankroto administratoriaus atlyginimą sudaro bazinis dydis bei priemoka už bankroto metu gautas įplaukas ir kt. (kadangi pastaroji jai nebuvo nustatyta). Įrodinėdama jos atlyginimo priedo ir papildomos sąmatos buhalterinėms išlaidoms patvirtinimo būtinybę, bankroto administratorė taip pat akcentavo užsitęsusį bendrovės bankroto procesą bei atliktų darbų mastą – vykdytą ūkinę – komercinę veiklą, už kurios vykdymą atlyginimas jai nebuvo patvirtintas, bei dėl kurios vykdymo nuolat buvo reikalingos buhalterinės paslaugos. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Ankstesnė ĮBĮ 36 straipsnio redakcija nebuvo susieta su Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais bei patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (2015 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XII-1962), pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis nustatymo tvarka ir toliau palikta kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Naujojoje ĮBĮ 36 straipsnio redakcijoje taip pat numatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Pagal 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalį, šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi paminėta įstatymo nuostata taikytiną ĮBĮ 36 straipsnio redakciją susiejo su atitinkamų bankroto procedūrų pradžios momentu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o yra administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis, kuri prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Nagrinėjamu atveju BUAB „Nalšia“ administravimo išlaidų sąmatos (bankroto administratorės atlyginimo) tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl tiek 2017 m. rugsėjo 11 d. BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkime, tiek teisme, nagrinėjant BUAB „Nalšia“ administravimo išlaidų sąmatos ir papildomo administratorės atlyginimo tvirtinimo klausimą turėjo būti vadovaujamasi iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, kuri, kaip jau minėta, nėra susieta su Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimui ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo patvirtinti BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės atlyginimo priedą vadovaujantis vien Taisyklių nuostatomis. BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės atlyginimo priedo siejimas vien su šiuo atveju netaikytinomis Taisyklėmis prieštarautų ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytam draudimui naują ĮBĮ 36 straipsnio redakciją taikyti retrospektyviai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011), t. y. būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti (pakeisti, papildyti) administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą; nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad bankroto procesas užima daug laiko, darbo, pinginių ir žmogiškųjų išteklių – visoms šioms aplinkybėms pagrįsti turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, o, prašant pakeisti – padidinti, patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, taip pat turi būti pateikti ir įrodymai apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes. BUAB „Nalšia“ bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje neįrodinėja, kad 2013 m. liepos 4 d. BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkimo metu patvirtintas jos atlyginimo dydis ir administravimo išlaidų sąmata jų patvirtinimo metu neatitiko protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, o savo skundą grindžia vėlesniu su tuo susijusių aplinkybių pasikeitimu. Tačiau, bankroto administratorei neįrodžius priešingai, nėra pagrindo spręsti, kad dar 2013 m., tvirtinant BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės atlyginimą, nustatant jo dydį (o taip pat ir tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą buhalterinėms paslaugoms), nebuvo atsižvelgta į galimą BUAB „Nalšia“ ūkinės – komercinės veiklos vykdymą, su šios veiklos vykdymu susijusių bankroto administratorės vykdytinų darbų bei išlaidų buhalterinėms paslaugoms mastą, tikėtinai užsitęsiantį bendrovės turto pardavimą, nebuvo įvertintas bent preliminarus parduotino bendrovės turto paklausumas. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad, 2013 m. liepos 4 d. BUAB „Nalšia“ kreditorių susirinkime patvirtinant administratorės atlyginimą, atlyginimas už ūkinės – komercinės veiklos vykdymą į jį nebuvo įtrauktas. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas buvo susietas su konkrečia (apytiksle) bankroto procedūrų vykdymo trukme, dėl ko, bankroto procedūroms trunkant ilgesnį laiko tarpą, būtų pagrindas spęsti dėl didesnio bankroto administratorės atlyginimo (jo priedo) patvirtinimo. Taigi, BUAB „Nalšia“ bankroto administratorė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių esminį aplinkybių pasikeitimą, lyginant su aplinkybėmis, kurias buvo galima numatyti ir įvertinti tvirtinant bendrovės administravimo išlaidų sąmatą ir bankroto administratorės atlyginimo dydį. BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais teiginiais, o įrodymai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie iš esmės padidėjusias administratorės darbo apimtis ir būtinas papildomas išlaidas buhalterinėms paslaugoms į bylą nėra pateikti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai BUAB „Nalšia“ bankroto administratorės reikalavimą pripažino neįrodytu ir dėl to atmestinu. Atskirojo skundo argumentais šios pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados nėra paneigtos, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė