Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1312-564/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-11Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-441-564/2020Nutartis · 2020-08-18Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
1-1312-564/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46212-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
G. M.
Baudžiamoji byla Nr.1-1312-564/2019Proceso Nr. 1-01-1-46212-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui,kaltinamajam G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2019-05-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, BK 72² str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. M. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2019-10-22 laikotarpiu nuo 14.11 val. iki 15.07 val. paskambinęs telefonu L. C. grasino ją nužudyti, sakydamas „lysit į karstą“, „aš tave gyvą sudeginsiu“, „sudegsi tu gyva“, „apipilsiu tave žibalu ir padegsiu tave gyvą“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi anksčiau jis jau buvo vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. C..

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019-10-22 L. C. buvo atvežusi jam dukrytę, kuriai yra 7 mėnesiai. Buvo išgėręs gal 50 g brendžio. Sutartu laiku jos grąžinti neturėjo galimybės ir dėl to telefoninio pokalbio metu su L. C. susipyko. Po to su draugu dar išgėrė alkoholio. Atvyko policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą, paėmė dukrytę ir ją atidavė L. C.. Jis tada supyko ir paskambinęs L. C. išsakė kaltinime nurodytus neapgalvotus, kvailus žodžius. Tarp pokalbių galėjo būti pusvalandžio tarpas. Jis grasino, kad L. C. nuskriaus, sudegins, apipils benzinu ir uždegs, kad ji lįs į karstą. Buvo labai supykęs, kad ji paėmė mažametė dukrytę, apribojo buvimą su ja, todėl norėjo ją įžeisti ir išgąsdinti, bet minties įvykdyti tokius grasinimus tikrai nebuvo. Mano, kad L. C. tokių grasinimų išsigando. Tokius veiksmus įtakojo alkoholis. Tuo metu su nukentėjusiąja kartu negyveno. Šiuo metu susitaikę, gyvena kartu. Jis pats deda pastangas atsisakyti alkoholio- pradėjo dirbti, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, lankosi pas specialistą, rengiasi pradėti medikamentinį gydymą. Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo, lankė visus smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BPK 273 straipsnio tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais- nukentėjusios parodymais, rašytiniais įrodymais,

Nukentėjusioji L. C. ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad 2019-10-22 apie 14.10 val. jai būnant Kazlų Rūdoje, Valančiaus gatvėje, paskambino dukros tėvas G. M. ir pokalbio meta pagrasino susidoroti: sudeginti gyvą, užkasti karste, apipilti žibalu. Prieš šiuos išsakytus grasinimus iš G. M., dalyvaujant vaikų teisių apsaugos darbuotojams, buvo paimta mažametė jų dukra, kadangi G. M. buvo neblaivus. Pokalbį su grasinimais įrašė į savo telefoną, kadangi grasinimų buvo ir anksčiau, bet ji jų neįsirašė ir negalėjo niekaip patvirtinti. Praeitais metais lapkričio mėnesį, taip pat šių metų balandžio mėnesį ji buvo sumušta G. M., už tai jis nuteistas. Dėl grasinimų patyrė išgąstį. Mano, jog grasinimai buvo realūs, kadangi G. M. gali bet kada atvykti ir susidoroti su ja, žino kur ji šiuo meta gyvena, anksčiau nuo jo jau nukentėjusi, taip pat buvo grasinimų susidoroti ir anksčiau. Šiuo metu teisme yra byla dėl vaiko tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 18-21, 26).

L. C. protokole-pareiškime nurodžiusi, kad 2019-10-22 apie 14.10 val. jai būnant Kazlų Rūdoje Valančiaus gatvėje, paskambino dukros tėvas G. M. ir pokalbio metu grasino susidoroti, tai yra sudeginti gyvą, užkasti karste, apipilti žibalu. Grasinimai buvo realūs, kadangi anksčiau prieš ją vartojęs smurtą, buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Prieš grasinimą dukra buvo paimta iš G. M., kadangi jis buvo neblaivus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų, kadangi galvojo, kad jie yra realūs. (b.l. 7)

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog L. C. pateikė CD su garso įrašu (b.l. 29).

Objekto apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas ir perklausytas L. C. pateiktas CD su garso įrašu. Įrašuose užfiksuotas pokalbis, įvykęs 2019-10-22 apie 14.10 val. ir apie 15.07 val. tarp vyro ir moters. Kalbama apie vaiko neatvežimą sutartu laiku, apie bendravimą su vaiku esant neblaiviam. Vyriškis pokalbio metu išsako grasinančio turinio teiginius: „nevaryk tu manęs iš proto, aš tau pasakiau, lysi tarp manęs ir tarp Dijanos, < necenzūrinis žodis > lysit į karstą abudu < necenzūrinis žodis > su tuo savo < nepalankiai apibūdinantys asmenį, necenzūriniai žodžiai >“, „užkasiu abudu jeigu lysit tarp manęs ir tarp Dijanos“, „aš tave gyvą sudeginsiu“, „sudegsi gyva“, „degsi gyva“, „apipilsiu tave žibalu, < necenzūrinis žodis > ir padegsu tave gyvą" (b.l. 32-34).

2019-05-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolė rūmų nuosprendžiu nustatyta, kad G. M. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2019-04-13smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui L. C. (b.l. 43-46).

Marijampolės AVPK ROIK sistemos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-22 14.40 val. pagal gautą iš L. C. pranešimą, kad vaiko tėvas šiuo metu namuose galimai neblaivus su mažamečiu vaiku, policijos patruliai nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš neblaivaus G. M. paimtas vaikas ir perduotas motinai L. C.. G. M. nustatytas 2,55 promilių girtumas (b.l. 78-79).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir žodžiu pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Pagal konstrukciją BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Grasinimo realumas vertinamas pagal tai, kaip šiuos pasakytus žodžius suvokė ir nukentėjusioji. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. M. telefoninių pokalbių metu išsakė nukentėjusiajai grasinančius žodžius, kurių turinys reiškia grasinimą atimti jai gyvybę. Šie žodžiai buvo išsakyti dviejų atskirų telefoninių pokalbių metu, t. y. pirmojo telefoninio pokalbio metu, kai nukentėjusioji papriekaištavo dėl netinkamo kaltinamojo elgesio pažeidžiant mažamečio bendro vaiko teises-kaltinamasis G. M. buvo pasiėmęs iš nukentėjusiosios bendravimui mažametį vaiką, sutartu laiku jo negrąžino, buvo stipriai neblaivus (nustatytas 2,55 prom. girtumas) su mažamečiu vaiku namuose, ir antrojo telefoninio pokalbio metu, t. y. tęsė savo grasinimus po to, kai nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę į kaltinamojo namus pažeidimą užfiksavo, vaiką iš kaltinamojo paėmė ir perdavė nukentėjusiajai. Pats kaltinamasis paaiškino, kad dėl tokių nukentėjusios veiksmų buvo stipriai įpykęs, grasinimų išsakymo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiąją, tačiau realiai tokių grasinimų neketino įvykdyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo smurtavęs prieš nukentėjusiąją, jų santykiai įvykio metu buvo konfliktiški. Akivaizdu, kad nukentėjusioji, kaip kad matyti ir iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pagal šiuos kaltinamojo veiksmus turėjo pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, nukentėjusioji dėl tokio kaltinamojo elgesio kreipėsi į policiją.

Tai kad kaltinamasis jokių veiksmų dėl išsakytų grasinimų neatliko, kaltinamojo veiksmų pavojingo pobūdžio savaime nešalina, grasinimų vertinimo kaip realių, duodančių pagrindą manyti, kad jie gali būti realizuoti, nepanaikina. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek pagal subjektyvų nukentėjusios suvokimą, pagrįstai pripažinti realiu grasinimu nužudyti ir kaltinamojo veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. Nukentėjusios L. C. pareiškime teismui jau bylos nagrinėjimo metu nurodoma aplinkybė, kad ji šiuo metu jokios grėsmės iš kaltinamojo nejaučia, jie susitaikė, gyvena kartu, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už 2019-10-22 kaltinamojo veiksmus teisinės reikšmės neturi.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas ir kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Administracine tvarka baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė už sankcijos vidurkį. Nors kaltinamasis anksčiau teistas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo pasekmės nėra sunkios, į šeimyninę padėtį, -turi mažametį vaiką, pats dirba ir gauna pajamas reikalingas vaiko išlaikymui, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, su nukentėjusia susitaikė, pradėjęs priklausomybių ligų gydymą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam esant laisvėje, tačiau ribojant jo elgesį, vykdant jo elgesio kontrolę, t. y. taikant probaciją. Pačios griežčiausios bausmės paskyrimas atlikti pataisos įstaigoje būtų neadekvatus padarytai veikai ir tokia bausmė nebūtų teisinga. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ str. ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. M. nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl bausmės bendrintinos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedant artimą pusei neatliktos bausmės laiką, dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu prie šios bausmės pridėti dalį 2019-05-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos laisvės apribojimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6 punktus ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, pastarąjį įpareigojimą įvykdyti per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-CD su garso įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė