Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Dianai Oseckienei, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. P.,

nedalyvaujant atsakovui D. S. ir trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui ir trečiajam asmeniui antstoliui Arturui Bložei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. S., institucijai teikti išvadą - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. S. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo D. S. kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2017-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2017-05-31 - 7200 Eur, paskirti ieškovę tvarkyti nepilnametės dukros E. S. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą D. S. asmeniniams kreditoriams sumą - 338,48 Eur, nes įvykdė dalį asmeninės atsakovo prievolės atsakovo kreditoriui. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo paliktai jai iki santuokos turėtą Paplauskytės pavardę.

Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje ji ir jos atstovė paaiškino, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė E. S.. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio su atsakovu kartu negyvena, nepalaiko šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas - piktnaudžiavo alkoholiu, ieškovės atžvilgiu smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai, nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas visiškai nesidomi savo dukra Emilija, su ja nebendrauja, neprisideda prie savo nepilnametės dukros materialinio išlaikymo, yra nusišalinęs nuo šeimos reikalų ir nuo šeimos gyvenimo.

Ieškovė laiko, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes duktė visą laiką gyvena tik su ja, su tėvu niekada negyveno, su juo gyventi nenori, be to, tėvas niekada nėra parodęs noro gyventi ar bendrauti su dukterimi. Ieškovės skaičiavimu priteistino išlaikymo suma turėtų būti 200 Eur per mėnesį, nes tokie yra vaiko poreikiai. Atsakovui neteikiant išlaikymo vaikui ieškovė prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už maksimalų 36 mėnesių laikotarpį.

Ieškovė pažymėjo, kad santuokoje su atsakovu neįgijo jokio turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau ieškovė yra sumokėjusi 338,48 Eur kreditoriams už asmeninę D. S. prievolę – atsakovui skirtą baudą už KET taisyklių pažeidimą ir šie kreditoriai, ieškovės vertinimu, yra asmeniniai atsakovo kreditoriai. Todėl ieškovė šią sumą prašo priteisti regreso tvarka iš atsakovo. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi. Vadovaudamasi CK 3.77 straipsnio 4 dalies nuostatomis ieškovė prašo, jog sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmės atsirastų nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Dėl atsakovo procesinės laikysenos ir sutrumpintų motyvų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).

Nors atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovas yra pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka pilnai (77 b.l.). Atsakovui visiškai sutinkant su ieškiniu teismo sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais. CPK 286 straipsnio 5 dalis nurodo, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali sprendimą surašyti sutrumpintais motyvais. Surašant sutrumpintus motyvus nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

Šalys (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos įrašo Nr. 321). Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas santuokos esminių principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra bent vieno sutuoktinio aiški valia santuoką nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti. Bendrąja prasme santuoka – tai dviejų žmonių galimybė sukurti savo unikalią sėkmės istoriją. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas - būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė laiko, kad atsakovo kaltė dėl ko jų bendras gyvenimas tavo negalimas yra tai, kad atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnio 5 dalyje yra nurodomos prezumpcijos, kurioms esant preziumuojama sutuoktinio kaltė. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2010 metų šalys kartu negyvena – atsakovas paliko ieškovę su dukterimi ir nuo to laiko šeima nesirūpina. Atsakovas kitų aplinkybių, paneigiančių minėtą prezumpciją ar aplinkybių, paneigiančių šeimos palikimo faktą nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis šeimą paliko ir ja nesirūpina ilgiau nei vienerius metus. Tokį atsakovo elgesį lėmė valinis jo apsisprendimas, o ne objektyvios aplinkybės.

Dėl ieškovės pavardės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, ieškinį šioje dalyje tenkina.

Dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo.

Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, teismas nustatė, kad atsakovas su dukterimi nebendrauja, todėl laiko, kad jis tokios valios ir neturi. Nesant atsakovo reikalavimo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių dukters gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių šalių dukters gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina.

Tenkindamas šį reikalavimą teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina. Motina tinkamai užtikrina vaiko teisių realizavimą. Teismo vertinimu, šio ieškovės reikalavimo tenkinimas visiškai atsitinka šalių dukters interesus.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Kaip teismas nustatė, atsakovas visiškai neteikia materialinio išlaikymo savo dukrai, visiškai neprisideda prie savo vaiko poreikių patenkinimo, vaiką augina, juo rūpinasi ir auklėja tik ieškovė. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad E. S. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 400 Eur. Taip pat ieškovė detaliai nurodė kas sudaro šias išlaidas. Nagrinėjamu atveju sprendžiant išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam vaikui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jam reikalingos mokymosi ir lavinimo priemonės. Teismo vertinimu, šalių duktė turi vidutinius vidutinės pradinių klasių mergaitės poreikius. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, sprendžia, jog 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas atitinka vaiko poreikius ir nepažeidžia atsakovo interesų.

Vertinant tai, kad atsakovas nuo pat to momento, kai paliko šeimą, dukros išlaikymo naštą perkėlė tik ieškovei, teismas sprendžia tenkinti reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, kurio dydis 7200 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą teismas priteisia vertindamas tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad minėtu laikotarpiu atsakovas išlaikymą (nors iš dalies buvo teikė), taip pat vertindamas tai, kad byloje nėra duomenų, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis neatitiktų vaiko poreikių ir atsakovo galimybių pusiausvyros principo.

Vaikui priteistas lėšas ieškovė tvarko uzufrukto teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriui.

Pateikti duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl santuoką nutraukiant dalintino turto nėra.

Ieškovė pažymėjo, kad neturi nei bendrų su sutuoktiniu, nei savo asmeninių kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme, tačiau atsakovas D. S. turi kreditorius - Lietuvos Respublikos valstybę, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kuriai skolos likutis yra 1140,44 Eur ir Antstolį Arturą Bložę, kuriam atsakovas yra skolingas vykdymo išlaidas (vykdymo išlaidų likutis - 193,48 Eur).

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Santuokos metu prisiimtų prievolių kvalifikavimo klausimas yra svarbus ne tik patiems sutuoktiniams, bet ir jų kreditoriams, kadangi priklausomai nuo prievolės pobūdžio kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Santuokos nutraukimo procese svarbu nustatyti kiekvienos santuokos metu atsiradusios prievolės prigimtį, kadangi prievolės taip pat yra dalijamos tarp sutuoktinių bei turi įtakos santuokos metu įgyto dalijamo turto balansui. Pagal CK 3.115 straipsnį baudos, skirtos už vieno sutuoktinio teisės pažeidimus, ar vieno sutuoktinio padaryta žala yra pripažįstama asmenine to sutuoktinio prievole ir iš bendrojo sutuoktinių turto tokios prievolės nėra vykdomos (CK 3.109 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad prievolės tretiesiems asmenims betarpiškai yra susijusios su atsakovo asmeniu, jos kilusios iš atsakovo veikimo ir nėra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu. Pagal pateiktą antstolio pažymą, antstolis vykdo išieškojimą iš atsakovo pagal 2010 m. birželio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą (14 b.l.). Nutarimu atsakovui paskirta piniginė sankcija už paties atsakovo padarytą teisės pažeidimą. Taip pat dėl atsakovo veiksmų yra susidariusios ir vykdymo išlaidos.

Teismas vertindamas minėtas prievoles laiko, kad jos yra asmeninės atsakovo prievolės, nes atsirado iš atsakovo padarytų teisės pažeidimų. Duomenų, kad darant tokius pažeidimus dalyvavo ir atsakovė, kad tie pažeidimai buvo daromi šalių šeimos interesais ar kitų duomenų, dėl kurių šios prievolės būtų pripažįstamos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, nėra. Todėl teismas minėtas prievoles pripažįsta asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Teismas minėtas prievoles pripažinęs asmeninėmis atsakovo prievolėmis laiko, kad ieškovė neturėjo pareigos jas apmokėti, todėl ieškovės apmokėta suma 338,48 Eur jai priteistina iš atsakovo.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl jo nepriteisia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas ir pateikė pinigų priėmimo kvitus advokatei Dianai Oseckienei 800 Eur sumai. Be minėtų atstovavimo išlaidų ieškovė patyrė duomenų gavimo ir pašto išlaidas (26, 27, 28 b.l.) – 13,89 Eur bei 41,55 Eur žyminio mokesčio (31 b.l.).

Patenkinus ieškovės ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei. Teismas priteisdamas šias išlaidas nenustatė, kad jos viršytų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalių tokių sumų dydžio. Jos atsitinka nagrinėjamos bylos sudėtingumą, trukmę ir procesinių veiksmų atlikimą.

Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Pagal 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus patenkinus žyminis mokestis už juos priteistinas iš atsakovo valstybei.

Žyminis mokestis už išlaikymą yra 72 Eur (200 Eur x 12 x 3 proc.), o už išlaikymo įsiskolinimą yra 216 Eur (7200 x 3 proc.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 4,64 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo D. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo L. S. palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, nuo 2017 m. birželio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus išlaikymui pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 7200 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai eurų).

Paskirti L. S. tvarkyti nepilnametės dukros E. S. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338,48 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 48 centus) regreso tvarka įvykdytą asmeninę atsakovo prievolę.

Pripažinti asmeniniais D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriais ir asmeninėmis D. S. prievolėmis, prievoles pagal 2010 m. birželio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą A-1824-650 skiriant baudą kreditoriui Lietuvos Respublikai ir prievoles, susijusias su vykdymo išlaidomis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui Arturui Bložei.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 855,44 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 44 ct).

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 4,64 Eur (keturis eurus ir 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.