Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Utenos AVPK Anykščių rajono komisariato atstovui,

viešame posėdyje išnagrinėjo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 23 d. ,G. P. apie 21.48 val., kelio Čekonys – Debeikiai – Žalioji 12,00 kilometre, Anykščių r., pakartotinai ,būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis 1,85 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę SUBARU LEGACY OUTBACK, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Tokia veika G. P. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 130/2 straipsnyje .

Posėdžio metu G. P. neprisipažino padaręs pažeidimą, nes automobilio nevairavo. Paaiškino, kad tą dieną jis savo automobilį paskolino pažįstamam vardu Mariui iš Utenos. Marius pas jį atvažiavo į namus į Aknystų kaimą ir jis Mariui paskolino savo automobilį Subaru Legacy. Tą pačią dieną pas jį atvažiavo draugas T. V., kuris jį pasiėmė ir jie atvažiavo pas T. V. gerti alkoholio. Kai pakankami išgėrė, tai paskambino tam Mariui, kad jį parvežtų namo. Jis atvažiavo pas T. V. , pasiėmė jį ir jie važiavo į Aknystas, namo. Pakeliui jie kažkaip nuvažiavo nuo kelio ir jį rado J. U. automobilyje, keleivio sėdynėje. Jis buvo be sąmonės, atsigavo tik policijos komisariate. Neprisimena kaip buvo ligoninėje. Po įvykio dingo telefonas, todėl nebeturi to Mariau telefono. Jo įvykio dingo ir Marius dingo ir jis jo daugiau nematė.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Utenos AVPK Anykščių rajono komisariato atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, jog tą dieną budėtojai iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, jog kelyje Čekonys- Debeikiai- Žalioji , eismo įvykyje susižalojo žmogus. Policijos pareigūnų ekipažas atvyko į vietą ir ten rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir sužeistą , kaip vėliau nustatė G. P.. G. P. buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,85 promilės. Vienas ekipažas liko įvykio vietoje, o kitas policijos ekipažas važiavo į ligoninę, kad pabendrautų su G. P.. Pareigūnams jis aiškiai nurodė, jog jis vairavo savo automobilį ir nuvažiavo nuo kelio. Iš ligoninės G. P. buvo atvežtas į policijos komisariatą, kur pareigūnė surašė protokolą, jog jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, tačiau G. P. veiksmus reikia perkvalifikuoti ir to prašė į ATPK 130/2 straipsnį, nes G. P. pakartotinai , būdamas neblaivus , vairavo automobilį . Perkvalifikavus veiksmus, G. P. paskirti nuobaudą.

Liudytoja Odeta Gadliauskaitė parodė, jog tą vakarą ji kartu su kolega A.Baukiu , iš ligoninės pasiėmė G. P.. Medikai nenustatė sužalojimų, todėl leido jį pasiimti. Važiuojant jie bendravo su G. P.. Jis buvo neblaivus, pripažino, jog gėrė nemažai su draugais, susipyko su drauge ir važiavo į namus. Vairavo, kaip jis sakė savo „Subariuką“ , nes be jo niekas kitas automobilio nevairuoja. Atvežus į policijos komisariatą, atvažiavo ir jo motina . Jis pradėjo blaivėti, todėl buvo surašytas protokolas. Paaiškinimą jis pats parašė, supyko, kai pasakėm, jog atimsim teises. Jo motina įtikinėjo G. P. , kad gal ne jis vairavo automobilį ir G. P. tada pradėjo neigti, tačiau kas vairavo automobilį nesakė. Bendraujant su G. P. buvo daromas garso įrašas. Mano, jog pagrįstai surašė protokolą, kad G. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, o kaip vėliau išsiaiškino ir pakartotinai.

Liudytoja J. U. parodė, jog ji dirba Aknystos globos namuose Rubikių filiale. G. P. pažįsta nuo vaikystės, nes viename kaime užaugo. Tą vakarą kartu su mama grįžo iš Santariškių ligoninės. Ties Varkujų kaimu yra labai staigus posūkis ir ji matė, jog iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesas, tačiau tas automobilis su ja neprasilenkė. Ji žino, jog toje vietoje nėra šalutinio kelio, todėl sustojo ir atvažiavo atgal pažiūrėti ar kas nors nenutiko. Apsisukus, gal pavažiavo apie 500 metų ir pamatė nulėkusį nuo kelio automobilį . Buvo įsijungęs avarinis signalas. Pribėgusi prie automobilio, jo viduje pamatė žmogų, kurio tuo metu nepažino, ir tai G. P.. Jis buvo sukniubęs priekinėje keleivio sėdynėje, galva atsirėmęs į dureles. Automobilis buvo smarkiai apdaužytas, tačiau stovėjo ant ratų. Mano, jog jis buvo be sąmonės ir kruvinu veidu. Vėliau G. P. atsigavo ir pats išlipo iš automobilio . Ji greitai paskambino numeriu 112. Atvažiavo greitoji ir policijos ekipažas. G. P. išsivežė greitoji. Ji mano, jog G. P. įvykio vietoje nusišnekėjo, nes jis nesuprato kur yra , kas vyksta.

Liudytojas Denis Latatujev parodė, jog tą vakarą kartu su kolega gavo pranešimą apie eismo įvykį . Į įvykio vietą atvyko kartu su greitąja pagalba. Greitoji pagalba ir išsivežė vairuotoją, nes kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Buvo dar dvi moterys, kurios ir rado nuvažiavusi nuo kelio automobilį . Jų ekipažas liko įvykio vietoje, o kitas ekipažas vyko į ligoninę.

Liudytojas Alius Širvinskas parodė tą vakarą jis dirbo kartu su D.Latatujev. Gavo pranešimą, kad už Varkujų kaimo įvyko eismo įvykis ir yra sužalotų asmenų. Važiuodami jie prisivijo greitosios pagalbos automobilį . Įvykio vietoje rado dvi moteris ir vyrą, t.y. kaip vėliau nustatė G. P.. Daugiau asmenų nebuvo. Automobilis buvo toli nuvažiavęs į laukus nuo kelio . G. P. buvo sąmoningas, sakė, jog jis vairavo automobilį, jog daugiau žmonių su juo nevažiavo. Kadangi buvo tamsu, automobilis apdaužytas, tai jis kelis kartus klausė G. P. ar jis tikrai važiavo vienas , kad įsitikintų ar daugiau nėra sužeistų žmonių. G. P. nurodė, jog važiavo vienas. Jis buvo neblaivus ir greitosios pagalbos automobilyje jam nustatė girtumą 1,85 promiles. Į įvykio vietą atvyko ir G. P. mama, kuri barė sūnų dėl įvykusio.

Liudytojas Audrius Baukys parodė, jog tą vakarą jis su kolege iš ligoninės pasiėmė vyrą, kaip vėliau nustatė G. P.. Jis buvo neblaivus. Jam buvo truputį sužalota nosis, todėl medikai leido jį pasiimti. Pokalbio su G. P. metu buvo įjungtas diktofonas ir G. P. pripažino, jog gėrė pas draugus, o po to važiavo namo. Į Policijos komisariatą atvažiavo ir jo motina ir kuomet G. P. pareigūnams sakė, jog jis vairavo automobilį, jo motina pradėjo jo klausti ar jis tikrai vairavo automobilį, o gal automobilį vairavo kas kitas ir tuomet G. P. pradėjo neigti važiavęs automobilį, tačiau kito asmens, vairavusio jo automobilį, G. P. nenurodė.

Liudytojas T. V. parodė, jog tą dieną G. P. padėjo jam gaminti laiptus. Talkos metu jie vartojo alkoholį. G. P. jis pasiėmė iš jo namų ir atsivežė į savo namus. Pabaigus darbą, G. P. į namus žadėjo parvežti jo žmona, tačiau neprireikė. G. P. pasakė, jog jį parveš jo draugas . Jis atsisveikino su G. P. virtuvėje, į lauką nebuvo išėjęs, todėl nematė kas ir su kokiu automobiliu G. P. išvežė namo. G. P. išvažiavus, jis paprašė žmonos pavežti jį iki draugo, nes dar buvo likę alaus. Pakeliui privažiavo avarijos vietą ir pamatė G. P.. Tuomet jis su žmona nuvažiavo pas G. P. mamą ir ją atvežė. Jie visi kartu atvažiavo į ligoninę. G. P. iš karto į ligoninę nepaguldė, jis buvo paleistas ir nuvežtas į policiją . Į policiją važiavo ir jis su G. P. motina. Paleidus G. P. iš policijos, jis ir motina įkalbėjo jį vykti dar kartą į ligoninę, nes jis buvo sužalotas, elgėsi ne taip kaip visada, rėkavo, neklausė sesučių.

Liudytoja V. P. parodė, kad tą vakarą jai paskambino bendradarbė J. P., skambino T. V. telefonu ir pasakė, jog avarijos metus sužeistas jos sūnus Gintaras. Į įvykio vietą ją atvežė T. V. žmona. Kada ji atvyko, tai sūnus jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Jam iš nosies bėgo kraujas, veidas buvo kruvinas, buvo neramus , tai sėdo, tai gulėsi. Priimamajame sūnų norėjo paguldyti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, tai tuomet daktarė pasakė, jog su juo nekariaus. Kai sūnaus nepaguldė į ligoninę, jį pasiėmė policijos pareigūnai ir atsivežė į komisariatą. Ten jam rašė protokolą. Ji klausė sūnaus ar jis tikrai pamena, kad jis vairavo automobilį, gal kas kitas vairavo ir tada sūnus paaiškinime parašė, jog jis neprisimena ar vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Be to , padarytas pažeidimas įrodytas ir kitais byloje surinktais įrodymais –administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno 2015 m. kovo 22 d. surašytu tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad G. P. nustatytas 1,85 promilių neblaivumo laipsnis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad G. P. 2015 m. kovo 22 d., 21.48 val., kelio Čekonys – Debeikiai – Žalioji 12,00 kilometre, Anykščių r., vairavo automobilį ,būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis 1,85 promilių neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Tokią išvadą teismas daro išklausęs posėdžio metu pareigūnus, patį G. P., kitus liudytojus, išklausęs garso įrašus ir įvertinęs pateiktas foto nuotraukas . G. P. neprisipažino padaręs pažeidimo, tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, jais netiki, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pareigūnų parodymams, garso įrašams. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų- Odetos Gadliauskaitės, A.Baukio, A. Širvinsko parodymais, kurie aiškūs , nuoseklūs ir detalūs. Jie visi tvirtino, jog G. P. tiek įvykio vietoje , tiek važiuodamas pareigūnų automobilyje iš ligoninės į policijos komisariatą , prisipažino, jog jis vairavo savo automobilį, kaip G. P. išsireiškė „Subariuką“ ir niekas kitas be jo negalėjo jo automobilio vairuoti. Šie pareigūnai ankščiau G. P. nepažinojo, todėl teismas nenustatė aplinkybių , jog pareigūnai , duodami parodymus gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas vertindamas liudytojų T. V. parodymus, J. U. , V. P. parodymus, juos vertina ir priima tiek , tiek jie neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Liudytoja J. U. pirmoji privažiavo įvykio vietą ir rado G. P. automobilį nulėkusį nuo kelio į laukus, o automobilyje rado G. P.. Teisme liudytoja teigė, jog jį rado keleivio sėdynėje, galva atsirėmusi į dureles. Šiais liudytojos parodymais rėmėsi ir G. P. advokatas, teigdamas, jog liudytoja rado G. P. keleivio sėdynėje ir, todėl G. P. automobilio nevairavo. Teismas tokiais liudytojos parodymais nesiremia, nes jie prieštarauja , jog pačios parodymams, kurie girdisi garso įraše. Įraše girdėti kaip liudytoja sako, jog G. P. buvo nuvirtęs ant keleivio sėdynės, o ne sėdėjo joje. Kadangi buvo nuvirtęs, jo veidas buvo sužeistas, todėl automobilio keleivio sėdynėje ir galėjo būti kraujo pėdsakų, kuriuos užfiksavo vėliau pats G. P. ir pateikė teismui. Šie liudytojos parodymai neįrodo, jog G. P. automobilio nevairavo. Liudytojai T. V. - G. P. draugas, liudytoja J. U. irgi G. P. pažįstama , bei G. P. mama V. P. posėdžio metu teigė, jog G. P. po avarijos jautėsi blogai, nesuprato kas įvyko ir buvo ne toks kaip visada, neramus. Šiais liudytojų parodymais teismas nesiremia priimdamas nutarimą, nes šie asmenys yra G. P. pažįstami, o V. P. yra jo mama, todėl jie duodami parodymus apie G. P. sveikatos būklę, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai prieštarauja garso įrašams. Išklausius garso įrašus aiškiai girdisi, jog G. P. kalba normaliai , aiškiai, atsakinėja į klausimus . Klausant garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro aiškiai girdėti, kaip G. P. įvykio vietoje rėkia , kad išjungtų automobilio gabaritus. Kad G. P. buvo sąmoningas ir su juo policijos pareigūnai galėjo atlikti veiksmus, liudija ir tai, jog ligoninės priimamajame G. P. buvo apžiūrėtas ir išleistas. Kaip nustatyta, G. P. tik teisme neigdamas savo kaltę, nurodė asmenį vardu Marius, kuris neva vairavo jo automobilį ir jį vežė namo, o po įvykio dingo ir daugiau jo nematė. Teigė, jog to asmens beveik nepažįsta, tačiau jam paskolino tą dieną savo automobilį Subaru Legacy. Tokiais G. P. parodymais teismas netiki, nes , įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, , kad G. P. pateikdamas teismui išgalvotą asmenį, neva vairavusį jo automobilį įvykio metu, tokiu būdu nori išvengti numatytos administracinės atsakomybės už padarytą šiurkštų pažeidimą. Visiškai niekuo nepagrįstas ir nelogiškas G. P. paaiškinimas, jog jis mažai pažįstamam asmeniui, kurio nežino nei pavardės, nei kur gyvena , skolintų visai dienai automobilį. Apie kitą jo automobilį vairavusį asmenį, G. P. pasakė tik teismo posėdžio metu. Nei įvykio vietoje, nei ligoninėje pareigūnams apie kitą asmenį nesakė, o tvirtino, jog automobilį vairavo tik jis. Išklausius garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro yra aiškiai girdėti, kaip moteris skambinusi į centrą , teigia jog yra sužeistas žmogus, tačiau su sąmone, jog jis girtas ir tai kartoja tris kartus, jog vairuotojas neblaivus ir važiavo vienas. Tas pačias aplinkybes patvirtino G. P. ir policijos pareigūnams ir tai aiškiai girdėti garso įraše. Jis sako: „važiavai vienas, kas gi daugiau važiuos“. Taigi, nenuginčijamai įrodyta, jog tą vakarą G. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus

Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, G. P. 2013 m. birželio 3 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu už LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo nubaustas 1250 Lt (362 EUR) administracine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių (nuo 2013-06-03 iki 2014-09-02). Paskirtą baudą G. P. sumokėjo 2013-06-07, tačiau naujai padaryto pažeidimo metu 2015-03-22 ankstesnė nuobauda buvo galiojanti, t. y. nebuvo praėję metai nuo ankstesnio pažeidimo vykdymo pasibaigimo dienos, t.y. nuo 2014-09-02d.

LR ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

LR ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kadangi G. P. naujo pažeidimo padarymo dieną (2015-03-22) ankstesnė nuobauda galiojo, jo padaryta veika perkvalifikuotina iš LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies į LR ATPK 130² straipsnį.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Ši teisės norma leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius ir nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Remiantis šia nuostata, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis. (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinė byla Nr. N575-2303-08, aprobuota LVAT biuletenyje Nr. 15/2008)

Teismas, skirdamas G. P. nuobaudą, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, G. P. asmenybę. G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta , daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam, dirba, charakterizuojamas gerai, padarė šiurkštų teisės pažeidimą . Visa tai įvertinus , G. P. skirtina nuobauda, didesnė, nei numatyta LR ATPK 130² straipsnio sankcijos minimume su transporto priemonės konfiskavimu (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 288 straipsniais, teisėja

nutarė:

G. P. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje ir paskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metams ir šešiems mėnesiams.

Konfiskuoti transporto priemonę SUBARU LEGACY OUTBACK, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vardu, laikomą stovėjimo aikštelėje UAB „Gedvi“, Stoties g. 4a, Anykščiuose.

Nutarimo dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdymą pavesti antstoliui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.