- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- eI-1134-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00158-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjas D. K., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) bei trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, VSDFV Utenos skyrius bei VSDFV prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Pareiškėjas skundu, kurį patikslino, kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2015-05-13 raštą-atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. nedarbo socialinio draudimo išmokos“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-05-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2015 metų balandžio mėnesio; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių išmokėti jam 637 eurų dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką, negautą nuo 2014-10-01 iki 2015-01-13.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2015-03-28 įsiregistravo Kauno teritorinės darbo biržos Kauno skyriuje (toliau – ir Kauno TDB Kauno skyrius) ir pateikė prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo. Pažymėjo, jog ši išmoka iki šiol nebuvo paskirta, nors iki įsiregistravimo Kauno TDB Kauno skyriuje (2015-03-28) turėjo ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius, Kauno TDB Kauno skyrius jam nepasiūlė tinkamo darbo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Kadangi pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas, VSDFV Utenos skyrius turėjo priimti sprendimą iš naujo jam skirti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 6 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į socialinę paramą nedarbo atveju, taip pat buvo pažeistos jo turtinės teisės. Pažymėjo, jog VSDFV Utenos skyriaus neveikimą apskundė VSDFV. Tiek VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 rašte-atsakyme, tiek 2015-05-21 VSDFV sprendime dėl jo prašymo nurodomas netinkamas teisinis pagrindas – Įstatymo 12 straipsnis, teikiantis nuorodą į 11 straipsnį, kuris jo atžvilgiu netaikytinas. Šių faktinių aplinkybių jos neįvertino ir neteisingai jo atveju pritaikė įstatymą. Su VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV priimtais aktais nesutinka, todėl teismo prašo juos panaikinti.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Akcentavo, jog Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registro (toliau – ir LDB registras) pateiktais duomenimis, pareiškėjas Kauno TDB Kauno skyriuje įsiregistravo 2014-09-02, jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Nedarbo socialinio draudimo išmoka jam buvo mokama nuo 2014-09-10, t. y. nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. VSDFV Utenos skyrius, gavęs informaciją iš Kauno TDB Kauno skyriaus apie pareiškėjui nuo 2014-09-14 nutrauktą bedarbio statusą pagal Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 25.8 ir 28 punktus, priėmė 2014-11-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo 2014-09-14 buvo nutrauktas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bei už laikotarpį nuo 2014-09-15 iki 2014-09-30 buvo nustatyta 346,67 Lt (100,40 Eur) dydžio nedarbo draudimo išmokos permoka. Pakartotinai pareiškėjui bedarbio statusas buvo suteiktas 2015-03-26. Kadangi nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas pareiškėjui buvo nutrauktas 2014-09-14, o teritorinėje darbo biržoje pakartotinai pareiškėjas įsiregistravo ir bedarbio statusas jam buvo suteiktas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos, remiantis Įstatymo 12 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 55 ir 56 punktais, nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui pakartotinai galėtų būti skiriama ne anksčiau nei nuo 2015-09-15.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skunde bei patikslintame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktais reikalavimais nesutinka. Dėl VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 rašto-atsakymo panaikinimo pažymėjo, jog šis raštas buvo pateiktas pareiškėjui kaip atsakymas į jo 2015-05-06 skundą (prašymą) dėl sprendimo apie nedarbo išmokos skyrimą (neskyrimą) nuorašo pateikimo, todėl nelaikytinas administraciniu aktu, nes nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Be to, skundams dėl VSDFV teritorinių skyrių priimtų administracinių aktų yra numatyta privaloma skundų nagrinėjimo ne teismo procedūra, o skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 rašto-atsakymo pareiškėjas VSDFV neskundė. Dėl VSDFV 2015-05-21 sprendimo nurodė, jog šį sprendimą VSDFV priėmė ne ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 rašto-atsakymo, bet išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-05-06 skundą „Dėl nedarbo išmokos skyrimo“. Be to, VSDFV 2015-05-21 sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašė atmesti kaip neatitinkantį teisės aktais keliamų reikalavimų, o prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014-09-02 įsiregistravo Kauno TDB Kauno skyriuje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Pagal 2014-09-09 prašymą VSDFV Utenos skyrius 2014-09-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-09-10 pareiškėjui skyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2014-09-10 iki 2014-12-09 ir nuo 2014-12-10 iki 2015-03-09. VSDFV Utenos skyrius, iš darbo biržos gavęs duomenų apie tai, jog pareiškėjui bedarbio statusas nutrauktas nuo 2014-09-14, 2014-11-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-09-15 nutraukė pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. 2015-03-26 pareiškėjas pakartotinai įsiregistravo Kauno TDB Kauno skyriuje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas nuo 2015-03-26. 2015-03-31 Kauno TDB Kauno skyriui pareiškėjas pateikė prašymą nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, tačiau ši išmoka iki 2015-05-06 jam nebuvo paskirta. 2015-05-06 pareiškėjas pateikė skundą (prašymą) „Dėl nedarbo išmokos skyrimo“ VSDFV Utenos skyriui, kuriuo prašė pateikti jam sprendimo dėl nedarbo išmokos skyrimo (neskyrimo) nuorašą. Taip pat 2015-05-06 pateikė skundą (prašymą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą, kuriuo atmestas jo 2015-03-31 prašymas nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti ir paskirti jam nedarbo socialinio draudimo išmoką. Atsakydami į šiuos skundus (prašymus) VSDFV Utenos skyrius priėmė 2015-05-13 raštą-atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. nedarbo socialinio draudimo išmokos“ (toliau- ir VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimas), VSDFV – 2015-05-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ (toliau- ir VSDFV 2015-05-21 sprendimas), kurie ir yra ginčijami nagrinėjamoje byloje. VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendime konstatuota, jog pagal Įstatymo 12 straipsnį, Nuostatų 55 ir 56 punktus, nedarbo draudimo išmoka iš naujo gali būti paskirta po 12 mėnesių nuo sprendimo neskirti nedarbo draudimo išmokos arba ją nutraukti dienos, bedarbiui iš naujo įgijus teisę į nedarbo draudimo išmoką, taigi pakartotinai nedarbo draudimo išmoka pareiškėjui gali būti skiriama ne anksčiau kaip nuo 2015-09-15. VSDFV 2015-05-21 sprendimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimas, papildomai nurodant, jog nėra pagrindo ir atnaujinti pareiškėjui nedarbo išmokos mokėjimą pagal Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nes teritorinėje darbo biržoje pareiškėjas pakartotinai įsiregistravo ir jam bedarbio statusas suteiktas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos.
Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (2014-12-16 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01). Nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo tvarką ir procedūras detaliau apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (2012-12-19 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-01-01).
Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 59 punktu nuo 2013-01-01 VSDFV ir jos teritoriniai skyriais yra atsakingi už nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą. Nuostatų 3 punkte nurodyta, jog nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Įstatymu ir Nuostatais, pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VSDFV teikiamus, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir kitų registrų duomenis. Taigi, VSDFV teritoriniai skyriai nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria, jų mokėjimą sustabdo, nutraukia ar atnaujina atsižvelgdami į LDB registro duomenis apie bedarbio statuso būklę. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-03-19 įsakymu Nr. V-147 (redakcija galiojusi nuo 2013-03-24 iki 2015-07-15) patvirtinto Teisės aktuose numatytų veiksmų su bedarbio statusu ir nedarbo socialinio draudimo išmoka atlikimo tvarkos aprašo 11 punkto nuostatomis, už sukauptų ir įvestų į informacinę sistemą duomenų apie bedarbius teisingumą ir savalaikiškumą, bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, panaikinimo, teisėtumą, pagrįstumą ir savalaikiškumą, prašymų pateikimą bedarbiams pildyti, informavimo apie nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą/neskyrimą, sustabdymą, atnaujinimą, nutraukimą, pratęsimą, pakartotinį skyrimą, neteisingai nurodytų bedarbių asmeninių sąskaitų patikslinimą atsakingi teritorinės darbo biržos darbuotojai.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčijamus VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimą bei VSDFV 2015-05-21 sprendimą, savo poziciją iš esmės grindė tuo, jog 2015-03-26 pareiškėjui įsiregistravus Kauno TDB Kauno skyriuje, VSDFV Utenos skyrius, remdamasis Įstatymo 6 straipsnio pagrindu, turėjo priimti sprendimą paskirti iš naujo jam nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. Pareiškėjo teigimu, VSDFV Utenos skyrius bei VSDFV šių faktinių aplinkybių neįvertino ir neteisingai pareiškėjo atveju pritaikė įstatymą – skundžiamuose VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV aktuose nurodytas netinkamas teisinis pagrindas – Įstatymo 12 straipsnis, teikiantis nuorodą į Įstatymo 11 straipsnį, nes jo atžvilgiu netaikytinas nė vienas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindų.
Įstatymo 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja pakartotinio nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo pagrindus, nurodyta, jog tuo atveju, jei nedarbo socialinio draudimo išmokos <...> mokėjimas buvo nutrauktas dėl 11 straipsnyje nurodytų priežasčių, nedarbo socialinio draudimo išmoka iš naujo gali būti paskirta po 12 mėnesių nuo sprendimo <...> nutraukti dienos, bedarbiui iš naujo įgijus teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką šiame Įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pagal Nuostatų 56 punktą, pakartotinai nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti skiriama bedarbiui, pakartotinai užsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje, nuo kitos dienos po to, kai pasibaigia 12 mėnesių laikotarpis.
Iš LDB registro duomenų apie D. K. statusą nustatyta, kad Kauno TDB Kauno skyrius nutraukė pareiškėjo bedarbio statusą nuo 2014-09-14, darbo biržai gavus oficialią informaciją, kad pareiškėjas nebeatitinka bedarbio apibrėžimo (SADM 2009-08-04 įsakymas Nr. A1-473 25.8 ir 28 p). Remdamasis šiais LDB registro duomenimis apie bedarbio statuso pareiškėjui nutraukimą nuo 2014-09-14, VSDFV Utenos skyrius 2014-11-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą nuo 2014-09-15 pareiškėjui taip pat nutraukė.
Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kuomet nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas bedarbiui nutrauktas dėl to, kad per nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį bedarbis neteko bedarbio statuso Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu A1-473 patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (2014-09-15 redakcija, galiojusi nuo 2014-09-18 iki 2015-04-25) (toliau – ir Aprašas) 25.8 ir 28 punktų pagrindu. Aprašo 25.8 punkte nurodyta, kad bedarbio statuso netenkama darbo biržai gavus oficialią informaciją, patvirtinančią, kad asmuo neatitinka bedarbio apibrėžime nurodytų sąlygų, asmeniui laiku nepranešus apie duomenų, nurodytų jo Darbo ieškančio asmens kortelėje, pasikeitimus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą bedarbio sąvoką, bedarbis- nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad D.K. Darbo biržos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-11-10 sprendimu neteko bedarbio statuso pagal Aprašo 25.8 punktą, jam neatitikus bedarbio kriterijų, t.y. gavus informaciją, jog D.K. nuo 2014-09-15 iki 2014-11-14 dalyvavo Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro organizuojamuose mokymuose Formaliojo profesinio mokymo Slaugytojo padėjėjo programoje. Tačiau pažymėtina, kad nei Įstatymo 11 straipsnyje, įtvirtinančiame nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašą, nei kituose Įstatymo straipsniuose nėra įtvirtintas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindas, kuomet bedarbio statuso netenkama asmeniui neatitinkant bedarbio kriterijų dėl to, kad jis mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą. Įstatymo 5 straipsnio prasme, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, atitinkantys Įstatymo 4 bei 5 straipsniuose nustatytas sąlygas. Nuostatų 34 punktas nustato, kad bedarbis, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką pagal Įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus Nuostatų 63 punkte nustatytą atvejį. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas yra siejama su įsiregistravimu darbo biržoje bei bedarbio statuso suteikimu, o bedarbio statuso netekimas yra besąlygiškas pagrindas nutraukti paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. Todėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindo, kai bedarbio statuso netenkama darbo biržai gavus oficialią informaciją, patvirtinančią, kad asmuo neatitinka bedarbio apibrėžime nurodytų sąlygų, asmeniui laiku nepranešus apie duomenų, nurodytų jo Darbo ieškančio asmens kortelėje, pasikeitimus, neįtvirtinimas Įstatyme vertintinas kaip įstatymo spraga. Dėl šios spragos lieka Įstatymu nesureguliuotas atvejis, kai Aprašo 25.8 punkto pagrindu bedarbio statuso netekusio, bet vėliau pakartotinai įsiregistravusio teritorinėje darbo biržoje asmens atžvilgiu turėtų būti taikomas Įstatymo 12 straipsnis, kuriame nustatytas teisinis reglamentavimas siejamas tiesiogiai su Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administraciniai teismai savo teisę pildyti teisės spragas, remiantis teisės principais, be kita ko, grindžia oficialia konstitucine doktrina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998-07-09 nutarimas, 2006-11-20 sprendimas).
Atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo 11 straipsnyje nurodyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindai, o dėl aukščiau aptartų argumentų konstatavus, jog bedarbio statuso netekimas yra besąlygiškas pagrindas nutraukti paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bedarbio statuso netekimas asmeniui neatitinkant bedarbio apibrėžime nustatytų sąlygų (ginčo atveju- gavus oficialią informaciją, jog asmuo mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ) Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų teisinių pasekmių prasme prilygintinas Įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindams. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu atveju bedarbiui, pakartotinai įsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas, pakartotinai gali būti skirtas vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis imperatyvų reikalavimą pakartotinai nedarbo socialinio draudimo išmoką skirti tik po 12 mėnesių nuo sprendimo ją nutraukti dienos. Dėl nurodytų argumentų laikytina, jog VSDFV Utenos skyrius 2015-05-13 sprendimu pagrįstai sprendė, jog pakartotinai nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui galėtų būti skiriama ne anksčiau kaip nuo 2015-09-15, iš naujo įgijus teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką Įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, jog pagal Aprašo 28 punkto nuostatas asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 – 25.6 ir 25.8, 25.9 punkte nurodytų priežasčių bei asmens pageidavimu, jam dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Pareiškėjas Kauno TDB Kauno skyriuje pakartotinai įsiregistravo ir bedarbio statusas pareiškėjui buvo suteiktas 2015-03-26, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teikti duomenys byloje patvirtina, jog anksčiau įsiregistruoti teritorinėje darbo biržoje pareiškėjas ir neturėjo teisės. Todėl VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV priimdama skundžiamus aktus pagrįstai nesprendė ir pareiškėjui 2014-09-15 nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo klausimo.
Atmestinas kaip nepagrįstas trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentas, jog skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (2015-09-07 nutartis administracinėje byloje eA-1324-502/2015). Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimo turinio, juo nustatyta, kad teritorinėje darbo biržoje pakartotinai įsiregistravus 2015-03-26, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, Nuostatų 55 ir 56 punktais, pakartotinai nedarbo socialinio draudimo išmoka pareiškėjui galėtų būti skiriama ne anksčiau kaip nuo 2015-09-15, t. y. praėjus 12 mėnesių po nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo (2014-09-14) ir iš naujo įgijus teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką Įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, jog pareiškėjas Kauno TDB Kauno skyriui 2015-03-31 pateikęs prašymą nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, pradėjo administracinę procedūrą, kuria iš esmės siekė gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Taigi, VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendime suformuluoti viešojo administravimo institucijos – atsakovo, kompetentingo priimti sprendimus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo – valdingi patvarkymai, jais nustatyta pareiškėjo teisė gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ne anksčiau kaip nuo 2015-09-15, iš naujo įgijus teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką Įstatyme nustatytomis sąlygomis, kas iš esmės reiškia, jog pareiškėjas neįgijo teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2015 metų balandžio mėnesio, kaip pats pareiškėjas pageidavo. Nurodyti argumentai lemia, jog VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimas gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai, jog pareiškėjas VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimo neskundė VSDFV ir nesilaikė teisės aktais numatytos privalomos VSDFV teritorinių skyrių priimtų aktų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Minėta, VSDFV Utenos skyrius priėmė 2015-05-13 sprendimą, o VSDFV – 2015-05-21 sprendimą atsakydami į pareiškėjo 2015-05-06 jiems adresuotus skundus (prašymus). Tačiau teismo vertinimu, vien ši faktinė aplinkybė, jog 2015-05-06 skundą (prašymą) pareiškėjas teikė VSDFV, nesulaukęs iš VSDFV Utenos skyriaus atsakymo į šiai institucijai teiktą 2015-05-06 skundą (prašymą), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės privalomos VSDFV teritorinių skyrių priimtų aktų apskundimo tvarkos. Be to, nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai, jog VSDFV 2015-05-21 sprendimą priėmė ne ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimo, bet išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-05-06 skundą (prašymą) „Dėl nedarbo išmokos skyrimo“, adresuotą VSDFV. Kaip matyti iš pareiškėjo VSDFV teikto 2015-05-06 skundo (prašymo) „Dėl nedarbo išmokos skyrimo“ turinio, juo pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą, kuriuo atmestas jo 2015-03-31 prašymas nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti ir paskirti jam nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pareiškėjo skundžiamą sprendimą VSDFV priėmė 2015-05-21, praėjus 5 darbo dienoms nuo skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimo priėmimo dienos, VSDFV 2015-05-21 sprendime pasisakė dėl motyvų, kuriais buvo grindžiamas ir VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimas, sprendė dėl pareiškėjo teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ne anksčiau kaip nuo 2015-09-15, iš naujo įgijus teisę į nedarbo draudimo išmoką Įstatyme nustatytomis sąlygomis. Taigi, nors pareiškėjas ir nesilaikė formaliųjų reikalavimų VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimui apskųsti ikiteismine tvarka (padavė skundą VSDFV nesulaukęs paties skundžiamo sprendimo), tačiau 2015-05-21 sprendime VSDFV pasisakius dėl VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimo esmės, jame nurodytų argumentų, teismas laiko, jog pareiškėjas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka yra pasinaudojęs. VSDFV 2015-05-21 sprendimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimas.
Atsižvelgusi į aptartus argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. nedarbo socialinio draudimo išmokos“ bei VSDFV 2015-05-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimai šioje skundo dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką nuo 2015 metų balandžio mėnesio yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2015-05-13 sprendimą bei VSDFV 2015-05-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesant pagrindo tenkinti pastarųjų reikalavimų, pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas nustato, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pagal pareiškėjo skundą atsakovams VSDFV Utenos skyriui ir VSDFV Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-6198-281/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00149-2015-5), kurioje yra pareikštas ir reikalavimas dėl įpareigojimo VSDFV Utenos skyrių išmokėti pareiškėjui priklausančią nedarbo draudimo išmoką, kurios jis negavo nuo 2014-10-01 iki 2015-01-13 dienos, viso 637 eurus. Šis reikalavimas analogiškas ir pareiškėjo 2015-06-03 skunde suformuluotam reikalavimui šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje Pareiškėjo skundas minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje byloje paduotas 2015-01-14, priimtas nagrinėti teismo 2015-03-13 nutartimi, ginčas vyksta tarp tų pačių šalių kaip ir šioje nagrinėjamojoje byloje. Todėl pareiškėjo skundo dalis nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti jam nuo 2014-10-01 iki 2015-01-13 negautą 637 eurų dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką paliktina nenagrinėta ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Pareiškėjas, be kita ko, prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų teisėtumo patikrinimo.
Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas pagal bendrosios kompetencijos teismo arba administracinio teismo, jei jis pats neturi teisės nagrinėti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, kreipimąsi (ABTĮ 112 straipsnis). ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyti administracinio teismo ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (asmenys, kurie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti), kai tame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Toks prašymas negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas – tokių prašymų išsprendimas reglamentuojamas specialiųjų taisyklių, nustatytų ABTĮ 111 straipsnyje.
ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad prašymas turi būti susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, pagal 4 punkto nuostatas, prašymas turi būti grindžiamas teisiniais motyvais. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijami teritorinės darbo biržos sprendimai, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, be to jokių teisinių motyvų, kuriais grindžiamas toks prašymas, pareiškėjas nenurodė. Todėl pareiškėjo prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo netenkinamas.
Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo teisėtumo patikrinimo, kuris numato būtinybę gauti ir turėti bedarbio statusą, norint gauti nedarbo draudimo išmoką, nors valstybės paramą nedarbo atveju garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., 2012-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1271-13; 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-766-525/2015).
Teisėjų kolegija, naudodamasi savo diskrecijos teise (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis), išnagrinėjusi šios bylos medžiagą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusį ginčą ir taikytinų teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kurios numato būtinybę gauti ir turėti bedarbio statusą, norint gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką prieštarauja Konstitucijai, todėl neįžvelgia pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
D. K. skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą skirti pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2015 metų balandžio mėnesio atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.
D. K. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti jam nuo 2014-10-01 iki 2015-01-13 negautą 637 eurų dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką, palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.