Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 9 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio dieną, t. y. 2023 m. sausio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stebimos pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, t. y. asmuo siekia save realizuoti darbinėje veikloje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką dvidešimt kartų paskatintas, dengia turimus finansinius įsipareigojimus bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: didelė motyvacija darbui; diskriminacinių nuostatų neturėjimas; stiprūs šeiminiai santykiai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 4 , 11 punktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 27 d., pabaiga – 2027 m. spalio 27 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. S. skundas (atsiliepimas), kuriuo prašo netvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B..

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dvidešimt kartų skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, turi gyvenamą vietą, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad V. B. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. B. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas savęs nuvertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo atlikimą (kėsinosi nužudyti, mėgindamas nuslėpti nusikalstamas veikas - išžaginimą ir seksualinį prievartavimą nėščios moters), ankščiau neteistas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai buvo netinkami, nes su draugais po darbo mėgaudavosi alkoholiniais gėrimais, kartais tiesiog be priežasties. Todėl galima teigti, kad alkoholio vartojimas buvo laisvalaikio praleidimo būdas. Taigi, nuteistojo laisvalaikis nepasižymėjo prosocialiu elgesiu laisvėje, o gyvenimo stilius linko link asocialumo. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikaltimą atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei adaptacijos sutrikimas. Nuteistasis pats pripažino, kad būdamas laisvėje nesaikingai vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau nelaikė tai problema. Nors nuteistasis atlikdamas bausmę dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose, kurie būtų susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu, baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, tačiau nuteistasis iki įkalinimo turėjo problemų susijusių su nesaikingu alkoholio vartojimu, todėl tai išlieka rizika, jog nuteistasis gali išėjęs į laisvę vėl pradėti vartoti alkoholinius gėrimus, kurių vartojimas ir paskatino nusikalsti. Tuo labiau, kai nusikaltimas sietinas su impulsų kontrolės stoka ir agresyviu elgesiu, kai nuteistasis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Analizuojant nusikaltimą stebima, kad nuteistasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio greičiau prarandą savitvardą nei įprastomis sąlygomis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis iki įkalinimo negebėjo atpažinti problemų kurios gali įtakoti nusikalstamumą, nors šiuo metu jis puikiai supranta, kad laisvėje nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus ir tai buvo jo pagrindinė problema. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (4 metai 9 mėnesiai 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.