Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-104-879/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-01
Bylos Nr.
AN2-104-879/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-104-879/2019
Proceso Nr. 4-30-3-00035-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.11.10.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) laikinai vykdančio skyriaus vedėjo funkcijas Vaido Pauliuko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarimo J. Č. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Č. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2019 m. balandžio 11 d. nuo 9 iki 12 val. jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo P. V., kuris su traktoriumi (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, sėjo avižas J. Č. ūkyje būdamas neįdarbintas, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais J. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso ( toliau-ANK ) 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutarimu J. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad nors iš tiesų nustatyta, kad P. V. 2019 m. balandžio 11 d. dirbo su traktoriumi J. Č. priklausančiame lauke ir sėjo avižas, tačiau nenustatyta ar buvo tarp P. V. ir J. Č. susitarimas dėl atlyginimo, teismas taip pat vertino J. Č. paaiškinimą teismo posėdžio metu, kad jam P. V. padėjo pabaigti apsėti lauką avižomis, nes pats neturi traktorininko teisių, o sūnus to padaryti nespėjo, o šių teiginių nepaneigia jokie kiti byloje surinkti duomenys. Teismas sprendė, kad vien tik Institucijos atstovų fiksuotas faktas, kad P. V. sėjo avižas yra nepakankamas J. Č. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, kadangi visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp J. Č. ir P. V. buvo susiklostę darbo santykiai, nes iš jų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta kad jie susitarė tik dėl konkretaus darbo rezultato, t.y. pabaigti apsėti lauką avižomis, o ne dėl tęstinių darbų J. Č. ūkyje atlikimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Č. lauke dirbo kartu su P. V., todėl teismas sprendė, kad tarp jų buvo susiklostę savitarpio pagalbos, t.y. talkos, o ne darbo santykiai. Tai kad P. V. ir negalėtų atlikti pastovių darbuotojo funkcijų ūkininko J. Č. ūkyje, teismas sprendė įvertinęs P. V. sveikatos būklę, nes pastarasis nurodė, kad po insulto nuo 2010 m. turi neįgalumą, o šios aplinkybės teismui buvo akivaizdžios apklausant liudytoją teismo posėdyje net ir nesant tai patvirtinančių dokumentų. Tokiu būdu skundžiamu nutarimu nustatyta, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog J. Č. ir P. V. susitarė dėl darbo, jo sąlygų ir užmokesčio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp šių subjektų susiklostė darbo teisiniai santykiai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas V. Pauliukas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

4. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neįvertino 2019 m. balandžio 11 d. tikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių užfiksuotų nelegalaus darbo tyrimo akte, neįvertino J. Č. ir P. V. raštiškų parodymų ir jų paaiškinimų, neįvertino kad P. V. dirbo ūkininko J. Č. naudai. Dėl nelegalaus darbo J. Č. ūkyje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių nelegalaus P. V. darbo faktą, t.y. jis dirbo darbdavio naudai, dirbo kvalifikuotą ir atlygintiną darbą susitarus su J. Č., todėl tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai. Pagrindiniu įrodymu nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų- pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu asmeniu parodymai, o dėl J. Č. nelegalaus darbo fakto yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tarp J. Č. ir P. V. buvusius darbo santykius.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai vertino bylos įrodymus, nekreipė dėmesio į nelegalaus tyrimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes, netinkamai įvertino institucijos atstovės, kuri buvo įvykio vietoje ir fiksavo nelegalus darbo faktą parodymus, liudytojo P. V. ir J. Č. raštiškus paaiškinimus ir jų parodymus, nevertino, kad P. V. dirbo J. Č. naudai. Tuo remdamasi, Institucija prašo nubausti J. Č. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

9. Apygardos teismas, patikrinęs Utenos apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų J. Č. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

10. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

11. Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, nurodydamas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012. Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant J. Č. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje, tiek institucijos atstovo fiksavusio nelegalaus darbo faktą bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir tik tuomet vertinti, ar yra J. Č. veikoje administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį sudėtis.

12. Apylinkės teismas šioje byloje nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog P. V. J. Č. paprašymu 2019 m. balandžio 11 d. dieną sėjo avižas, t.y. su J. Č. priklausančiu traktoriumi sėjo avižas ūkininkui J. Č. priklausančiame sklype, tačiau teismas sprendė, kad tokia veika buvo ne tęstiniai ir atlygintiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, o tik kaimynų susitarimas dėl konkretaus darbo atlikimo savitarpio pagalbos ir talkos pagrindu – padėti J. Č. pabaigti apsėti lauką avižomis. Institucijos atstovas prašo laikyti tokią veiklą darbo santykiais, nes P. V. dirbo kvalifikuotą, atlygintiną darbą susitarus su darbdaviu J. Č., todėl tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu kad darbas su traktoriumi yra kvalifikuotas darbas, tačiau vien to nepakanka siekiant įrodyti darbo santykių buvimą. Kaip matyti iš liudytojo P. V. parodymų apylinkės teismo posėdyje, jis nurodė kad J. Č. yra jo draugas, gyvena netoliese, kuris jam padeda, t.y. nuveža į miestą ar pas gydytojus, nes pats po patirto insulto niekur nedirba, turi neįgalumą, savo žemę yra išnuomojęs J. Č.. 2019 m. balandžio 11 d. jis sutiko padėti pabaigti apsėti lauką avižomis paprašytas J. Č., nes pastarojo sūnus to nepabaigė. Jo pirminiame paaiškinime Institucijai taip pat nurodyta, jog patikrinimo metu su traktoriumi (duomenys neskelbtini) sėjo avižas ( b.l.6), t.y. pripažintas pats sėjimo faktas, tačiau kokiu tikslu ir kokiomis sąlygomis tai buvo daroma nėra nurodyta. Taigi, akivaizdu, kad liudytojo paaiškinimas institucijai ir parodymai teisme visiškai sutampa dėl esminių faktinių aplinkybių, dėl avižų sėjimo J. Č. su jo traktoriumi. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad buvo susitarta tik dėl konkretaus veiksmo – t.y. avižų pasėjimo su J. Č. traktoriumi, tačiau nei dėl darbo laiko, kitų darbinių funkcijų bei darbo užmokesčio šalys nesitarė, nes tokių duomenų iš viso net nėra surinkta. Kita vertus savo paaiškinime institucijai 2019 m. balandžio 11 d. Č. nurodė, kad P. V. dirbo su jam priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini), sėjo avižas, darbo sutartis nesudaryta. ( b.l.5). Nagrinėjant bylą Utenos apylinkės teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Č. paaiškino, kad kaimynas tik padėjo, nes pats ūkyje dirba tik su savo šeima, jam dažniausiai padeda sūnus ir žentas, pats avižų negalėjo sėti, nes turėjo jas atvežti su automobiliu ir rankomis užpilti į sėjamąją, o P. V. atvežti negalėjo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, o turi tik traktorininko teises. Tuo tarpu P. V. patvirtino šias aplinkybes ir papildomai parodė, kad jis tik pabaigė sėti avižomis lauką, kurio nespėjo apsėti J. Č. sūnus, jam nieko nebuvo pažadėta už sėjimą. Taigi tiek P. V. tiek ir J. Č. pirminiai parodymai bei parodymai teismo posėdžio metu šioje dalyje dėl esminių aplinkybių t.y. susitarimo esmės, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tai, kad J. Č. sėdėjo automobilyje kai P. V. sėjo avižas patvirtino ir institucijos atstovė surašiusi administracinio nusižengimo protokolą A.Ruplėnienė, kas iš dalies patvirtina J. Č. teiginius, kad jis atveždavo avižas ir rankomis užpildavo į sėjamąją. Nors ji teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad abu įvykio vietoje buvę asmenys sutiko su pažeidimu, prisipažino, o P. V. inspektorei teigė kad J. Č. žadėjo sumokėti, tačiau tai nėra užfiksuota nei nelegalaus darbo tyrimo akte, nei jokiu kitu rašytiniu dokumentu, nei tai užfiksuota pirminiuose apklausiamų asmenų paaiškinimuose. Įvertinus išdėstyta sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad aplinkybės ar P. V. ir J. Č. susitarimas apsėti lauką avižomis buvo atlygintinis, dėl kokio atlyginimo šalys susitarė, koks buvo jų susitarimo turinys, ir pan. iš viso net nebuvo tirtos, o praėjus mėnesiui po patikrinimo nebėra galimybės teismui kitokiu būdu pašalinti prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo bei institucijos atstovų parodymų neatitikimo. Nei liudytojo P. V. parodymai, nei byloje surinkti rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina ir iš esmės nepagrindžia nelegalaus darbo fakto, t.y. kad tarp J. Č. ir P. V. buvo susitarimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, paklusti nustatytai darbo tvarkai ir už tai gauti atlyginimą. Kaip jau buvo pasisakyta, vienas iš nelegalaus darbo požymių yra atlygis už darbdavio naudai dirbtą atitinkamo pobūdžio darbą. Šiuo gi atveju, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. Č. prašymu P. V. sutiko padėti baigti apsėti lauką avižomis, šią paslaugą teikė labai trumpą laiką ir draugiškai siekdamas padėti kaimynui, kuris jam taip pat padeda nuveždamas pas gydytojus ar į miestą ir toks P. V. veiksmas šioje situacijoje, esant aukščiau aptartiems įrodymams, gali būti vertintinas tik kaip talka, nes būtent neatlygintinas darbas yra pagrindinis talką ir nelegalų darbą skiriantis požymis. Apylinkės teismas sprendė, kad iš viso yra didelė abejonė dėl P. V. sveikatos būklės atlikti pastovias pareigas ūkininko J. Č. ūkyje, kas teismui akivaizdžiai buvo matoma teismo posėdžio metu. Nors byloje nėra objektyvių duomenų dėl P. V. sveikatos būklės, tačiau jis teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2010 m. gauna neįgalumo išmokas, niekur nedirba, todėl šis faktas viešas, jį galima lengvai patikrinti ir nors toks faktas nepatvirtintas dokumentais jis pagrįstai laikytinas nustatytu iš liudytojo paaiškinimų. Taip pat spręstina, kad papildomas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme dar apklausiant vyriausiąjį darbo inspektorių B.Stankūną, kuris kartu su inspektore A.Ruplėniene fiksavo pažeidimo faktą ir pasirašė nelegalaus tyrimo aktą, surenkant papildomus rašytinius įrodymus nebesuteiktų papildomų duomenų J. Č. pažeidimo faktui pagrįsti, to neprašė institucijos atstovė bylą nagrinėjant apylinkės teismo posėdžio metu, tokio reikalavimo vertinti ir tirti naujus įrodymus nekelia ir apeliantas savo apeliaciniame skunde. Teikti prioritetą institucijos atstovės A.Ruplėnienės paaiškinimui atsietai nuo kitų įrodymų nevertinant visos įrodymų visumos, būtų pažeista ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta įrodymų vertinimo taisyklė įrodymus ištirti vadovaujantis įstatymu bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjant visas bylos aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad įrodymus renka pareigūnai atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, todėl skundžiame nutarime pagrįstai nurodyta, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas ir patikrinęs apylinkės teismo įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog Utenos apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų.

13. Atmetant Institucijos apeliacinį skundą, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą Institucija atliko formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų ne tik patį įvykį, bet ir padėtų atskleisti susitarimo tarp P. V. ir J. Č. turinį, t.y. nebuvo apklaustas J. Č. sūnus, kaimynai, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti darbo santykių trukmę, darbo santykių pastovumą ar jų intensyvumą. Pats 2019 m. balandžio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas yra labai lakoniškas ir visiškai neinformatyvus. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Institucijos atlikto tyrimo trūkumai negali lemti asmens teisinės padėties sunkinimo.

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties J. Č. veikoje nėra, dėl ko Utenos apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukė pagrįstai. Tokiu būdu, skundžiamas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vaido Pauliuko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė