Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-17 · Administracinė byla Nr. I-2255-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
I-2255-422/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01475-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2255-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01475-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui S. Z.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui M. K.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, po 28,96 Eur ( po 100 litų) už kiekvieną dieną neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (I t., b.l.2-4) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013 metų sausio mėnesio, gyveno 2-ojo lokalinio sektoriaus 16-ame būryje, kur bausmę atlikinėjo normaliomis sąlygomis ir pretenzijų dėl to neturi. Tačiau nuo 2014-07-03 buvo paskirtas gyventi į 3-iąjį lokalinį sektorių, kuriame atlikti bausmę atsisakė, nes dėl pataisos namuose egzistuojančios subkultūros (kastos) ten būtų žeminamas jo orumas, kankinamas ir apie tai pataisos namų administracijai buvo žinoma. Administracija jam nepaaiškino priežasčių, dėl kurių jis buvo pervestas iš 2-ojo lokalinio sektoriaus į 3-ąjį. Pataisos namų administracija privalo nuteistajam užtikrinti, kad nuteistieji saugiai galėtų atlikinėti bausmę, tačiau to neatliko, pažeisdama Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 str., sąmoningai palikdama alternatyvą nuteistajam eiti į baudos izoliatorių, prievarta versdama pasirašinėti, jog jis sutinka bausmę atlikti baudos izoliatoriuje savo noru, o atsisakius tai daryti, grasindama prievarta naudojant spec. priemones įmesti į būrį, kur jis negali atlikti bausmės, nes bus kankinamas ir žeminamas. Nurodė, jog skundais ir prašymais bandė kreiptis į įvairias institucijas dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau Alytaus pataisos namų administracija atsisakydavo skundus registruoti ir išsiųsti.

Nurodė, jog bausmės atlikimo sąlygos buvo nežmoniškos, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų. Kamerose nebuvo užtikrinta natūralaus apšvietimo, labai bloga ventiliacija, drėgna, čiužiniai supeliję, į bendrą plotą įskaičiuojamas sanitarinis mazgas. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas labai mažas ir pasivaikščiojimui jame buvo skirta tik vieną valandą per dieną. Kamerose nėra karšto vandens, dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, į kameras teikiamas maistas buvo atšalęs, teisė apsipirkti parduotuvėje iš jo buvo atimta. Kameroje buvo draudžiama turėti vandens šildytuvą, nuosavą literatūrą. Taip pat draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, telefono skambučiai, laiškų siuntimas, dėl to nutrūko socialiniai ryšiai su artimaisiais. Teikė prašymus dėl bibliotekininko atėjimo į kamerą, tačiau administracijos jie buvo ignoruojami. Alytaus pataisos namų administracijos sudarytos nežmoniškos gyvenimo sąlygos ir žeminantis žmogaus orumą pareigūnų elgesys sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir depresiją, pablogėjo jo reputacija. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė didžiulę emocinę psichologinę neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą Alytaus pataisos namai ( I t., b.l. 32-36) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2013-02-05, kai buvo perkeltas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. 2013-02-08 paskirtas gyventi į 16 būrio 4 miegamąjį, kur gyveno iki 2014-07-01. 2014-07-01 Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 49-2200 dėl nuteistojo nubaudimo pareiškėjui skirta nuobauda - uždaryti jį į baudos izoliatorių 15 parų. Atlikus nuobaudą pareiškėjas buvo paskirtas į 10 būrį 2 miegamąjį, tačiau į jį eiti gyventi atsisakė, todėl jam paskirta nuobauda- uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Skiriamas gyventi į 10 būrį pareiškėjas eiti gyventi į šį būrį nurodymo nevykdė, todėl bausmę periodiškai atlikinėjo baudos izoliatoriuje 1-oje kameroje. Nuo 2014-10-17 pareiškėjas bausmę atlikinėjo kamerų tipo patalpose 29 kameroje. Per pareiškėjo skundžiamą laikotarpį bausmę jis atlikinėjo Baudos izoliatoriaus 1 ir 5 (nuo 2014-11-18 iki 2014-12-03) kamerose bei kamerų tipo patalpose - 29 kameroje.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 str., Alytaus pataisos namuose yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos rizikos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Alytaus pataisos namų administracija netoleruoja nuteistųjų bet kokio skirstymo pagal galimai taip nuteistųjų veikiantį susiskirstymą į kriminalinės subkultūros kastas. Šių kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko nei Alytaus pataisos namų Nuteistųjų skirstymo komisija, nei pareigūnai ar darbuotojai.

Alytaus pataisos namuose pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant sanitarinių-higienos bei ploto normų reikalavimų. Baudos izoliatoriaus 1 kamera yra 28,77 m² ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,6 m² gyvenamojo ploto), 5 kamera - 28,66 m² ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,6 m² gyvenamojo ploto). Kamerų tipo patalpų 29 kamera yra 15,18 m² ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,8 m² gyvenamojo ploto). Vadovaujantis higienos normos HN 76:2010 68 punktu nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, vieno nuteistojo prausimosi laikas neribojamas. Visose uždarosios zonos baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpose tualetai nuo gyvenamųjų patalpų yra atskirti aklinomis mūrinėmis sienomis iki pat lubų su plastikinėmis durimis. Visuose tualetuose įrengta ir nuolat veikia ištraukiamoji ventiliacija. Visos patalpos vėdinamos per langus kaip numato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai plastikiniais, pakeistos durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76 reikalavimus. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose bausmę atliekantys nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus ir elektros instaliaciją, radijo taškus. Uždarojoje zonoje (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose) yra 7 pasivaikščiojimų kiemai. Jie naujai suremontuoti, įrengta lietaus nuvedimo sistema. Pareiškėjas su prašymu perkelti gyventi į kitus būrius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų, į pataisos namų administraciją nesikreipė, tik nuolat atsisakinėjo eiti gyventi į jam paskirtą būrį.

Pažymėjo, jog Alytaus pataisos namų administracija niekada nežemino nuteistųjų, taip pat ir S. Z. asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniškai. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjo teiginys, kad Alytaus pataisos namų administracija atsisako iš jo priimti skundus, prašymus kitoms institucijoms yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nuo 2013-02-26 iki 2015-01-19 kitoms įstaigoms ir institucijoms išsiuntė 20 uždarų vokų, pateikė penkis prašymus bei skundus įstaigos administracijai, taip pat nuolat susirašinėja su laisvėje esančiais asmenimis, įvairiomis įstaigomis. Pareiškėjas atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose nei karto nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl psichikos ar miego sutrikimų ir gydymas jam nebuvo skirtas. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčijęs paskyrimo į būrius, drausminių nuobaudų, todėl nėra pagrindo neteisėto jo perkėlimo ir nubaudimo konstatavimui. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau –ir Alytaus PN) nežmoniškomis sąlygomis pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo teigimu, jis Alytaus PN bausmę atlieka nuo 2013 metų sausio mėnesio, tačiau jo teisių pažeidimai atsirado nuo 2014-07-03 pareiškėją perkėlus iš 2-ojo lokalinio sektoriaus 16-o būrio į 3-iojo lokalinio sektoriaus 10 būrio 101 brigadą. Nurodė, jog dėl pataisos namuose egzistuojančios subkultūros (kastos) jis kategoriškai atsisakė minėtame būryje atlikti bausmę, nes būtų kankinamas ir žeminamas, dėl to jis buvo neteisėtai baudžiamas. Pataisos namų administracija ignoravo jo prašymus dėl perkėlimo į kitus lokalinius sektorius Nr. 1,2,5,6,7, kuriuose jis sutiko atlikti bausmę. Be to, atsisakė registruoti jo skundus ir prašymus, adresuotus kitoms institucijoms, privertė rašyti, kad jis savo noru sutinka atlikti bausmę baudos izoliatoriuje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, buvo pažemintas jo orumas, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, nutrūko socialiniai ryšiai su artimaisiais. Be to, pareiškėjas nurodė, jog buvo kalinamas perpildytose kamerose, neatitinkančiose sanitarinių- higieninių reikalavimų (buvo drėgna, netinkama ventiliacija, apšvietimas). Netenkino maisto kokybė ir jo energetinė vertė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz. administracinės bylos :Nr. A146-1501/2012; Nr. A146-115/2012).

Dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 10-ame ir 9-ame būriuose

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas iš Alytaus PN atvyko 2013-02-05 ir buvo paskirtas į 16-ą būrį 160 brigadą, kurioje buvo laikomas iki 2014-07-01 (I t., b.l. 37, 38). Dėl minėto laikotarpio pareiškėjas pretenzijų nereiškia. Netinkamo kalinimo sąlygas sieja su jo paskyrimu į 10 būrį 101 brigadą nuo 2014 m. liepos 2 d. ( I t., b.l. 38).

Nuteistųjų perkėlimą į būrius reglamentuoja Bausmės vykdymo 70 str. ir Pataisos vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 65 punkto nuostatos. Vienas iš Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje numatytų režimo tikslų - būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Taisyklių 65 punktas nustato, jog Pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2014-07-01 buvo priimtas Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymas Nr. 2-255, kuriuo S. Z. perkeltas iš 16 būrio 160 brigados 4.4 miegamosios vietos į 10 būrio 101 brigadą 2.5miegamąją vietą. Minėtas įsakymas priimtas, atsižvelgiant į l.e. Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas D. A. 2014-07-01 tarnybinį pranešimą ( II t., b.l.95), remiantis Nuteistųjų skirstymo komisijos 2014-07-01 protokolu Nr.120 (IIt.,b.l.90), vadovaujantis LR Bausmių vykdymo 70 str. 1d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu ( I t., b.l. 144-146). 2014-07-01 D. A. tarnybiniame pranešime pateiktas siūlymas 4 nuteistuosius, tame tarpe ir pareiškėją perkelti iš 16 būrio į 10-ą būrį, atsižvelgiant į susidariusią kriminogeninę padėtį pataisos namuose bei siekiant išvengti galimų konfliktų tarp nuteistųjų. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog tos pačios dienos 2014-07-01 Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 49-2200 Nr. 49-2200 ( I t., b.l. 47, 186) pareiškėjas buvo nubaustas- uždarant jį į baudos izoliatorių 15 parų dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (dėl 2014-06-26 narkotinių, psichotropinių medžiagas vartojimo).

Pareiškėjas, atlikęs 15 parų nuobaudą, 2014-07-16 eiti gyventi į jam paskirtą 10 būrį atsisakė. Savo paaiškinime 2014-07-17( II t., b.l. 77) nurodė, jog atsisako eiti į minėtą būrį dėl asmeninių priežasčių, tačiau gali atlikti bausmę antrame lokaliniame sektoriuje. Dėl šio fakto buvo atliktas pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų tarnybinis tyrimas. Jo metu nustatyta, jog 2014-07-17 buvo gautas Apsaugos ir priežiūros pareigūno 2014-07-16 pranešimas Nr. 4583, kuriame nurodoma, kad 2014-07-15, apie 14.40 val. nuteistasis S. Z. iš 101 brigados, atėjęs į kontrolės ir praleidimo postą Nr.3 pareiškė, kad atsisako eiti gyventi į jam paskirtą 10-ą būrį. Pokalbio metu nuteistasis S. Z. bendravo nenoriai, jokių kitų aplinkybių nenurodė. Tarnybinio tyrimo metu apklausus 3-io lokalinio sektoriaus vyresnįjį tvarkdarį M. K., šis paaiškino, kad nuteistasis S. Z. į 10 būrį atėjęs nebuvo, nuteistieji jo atžvilgiu nėra nusiteikę priešiškai bei negirdėjo, kad kas nors ketintų jo atžvilgiu naudoti fizinį ar psichinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtina 2014-07-17 Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 16-285 ( II t., b.l. 76) ir jo metu surinkti duomenys: 2014-07-16 Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo R. T. pranešimas Nr. 4583, 2014-07-17 S. Z. paaiškinimas, 2014-07-18 nuteistojo M. K. paaiškinimas (II t., b.l.76-78). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, su kokiais asmenimis pareiškėjas galėtų konfliktuoti būryje Nr. 10 ir konkrečių asmenų pareiškėjui neįvardinus, jam buvo nurodyta eiti į administracijos paskirtą nuteistųjų būrį Nr. 10. Šio nurodymo nevykdant, toks elgesys įvertintas kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas ir 2014-07-16 nutarimu skirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų ( I t.b.l. 39). Atlikus nuobaudą, 2014-08-01 nutarimu iš esmės tuo pačiu pagrindu - dėl atsisakymo vykdyti administracijos nurodymą atlikti bausmę 10 būryje- pareiškėjas buvo nubaustas 15 parų uždarymu į baudos izoliatorių ( I t., b.l. 39). Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. inspektoriaus R. V. ir socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko K. B. pažymos ( I t., b.l. 48-49) dėl pareiškėjo atsisakymo būti paskirtame būryje ir jas surašiusių pareigūnų, apklaustų liudytojais, paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog prieš skiriant 2014-08-01 nutarimu nuobaudą, minėti pareigūnai pakartotinai aiškinosi pareiškėjo atsisakymo eiti į 10-ą būrį priežastis. Pareiškėjas nurodė, jog turi asmeninių priešų, tačiau konkrečių pavardžių neįvardijo ( II t., 48-49).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2014-08-13 (prašymas Nr. 6-1204) kreipėsi į pataisos namų administraciją ( I t., b.l. 51), nurodydamas, jog negali 10-ame būryje atlikti bausmės dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, prašė paaiškinti jo perkėlimo į 10-ą būrį priežastis, tačiau konkrečių priežasčių dėl atsisakymo atlikti nuobaudą minėtame būryje ir toliau neįvardijo. 2014-08-26 raštu Nr.8-9794 Pataisos namų administracija ( I t., b.l. 50) nurodė pareiškėjui perkėlimo į 10-ą būrį teisinį pagrindą, pakartotinai pasiūlydama pareiškėjui raštu išdėstyti konkrečias atsisakyti atlikti bausmę 10-ame būryje priežastis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pataisos namų administracijai būtų nurodęs konkrečias atsisakymo atlikti bausmę 10-ame būryje priežastis.

Už administracijos reikalavimų nevykdymą atsisakant persikelti į 10-ą būrį, pareiškėjui 2014-08-01, 2014-08-18, 2014-09-01, 2014-09-16 ir 2014-10-01 nutarimais buvo paskirtos nuobaudos, t.y. uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų ( I t., b.l. 39, 57, 194). Prieš skiriant nuobaudas, pareiškėjas pataisos namų administracijos atsakingų pareigūnų, būrio viršininko buvo išklausytas, siekiant išsiaiškinti atsisakymo persikelti į minėtą būrį priežastis, tačiau konkrečių priežasčių neįvardijo, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojo K. B. ir R. V. parodymai teismo posėdžio metu ( I t., b.l. 48-49, 52, 196, 199, 200).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui atlikus 2014-10-01 nutarimu paskirtą nuobaudą, jam pataisos namų administracija 2014-10-16 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 2-432 pagrindu ( I t., b.l. 173-174) nurodė persikelti gyventi į 9 būrį, tačiau jis ir šį būrį taip pat kategoriškai atsisakė persikelti, nurodydamas, jog būryje kils konfliktai su nuteistaisiais, kurių konkrečiai neįvardijo ( I t., b.l.57).

2014-10-16 nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę 12-ai mėnesių ( I t. b.l. 39, 57). Prieš perkeliant į drausmės grupę, buvo priimtas Drausmės komisijos teikimas, laikantis BVK 142 str. 2d., 143 str. 7d. nuostatų, tai patvirtina 2014-10-16 Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 182 ( II t., b.l.91).

Už atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus (persikelti į 9 būrį) 2014-10-17 nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas 1 mėn. į kamerų tipo patalpas. Prieš skiriant minėtą nuobaudą, 2014-10-17 buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nenustatyta pareiškėjo paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog paskirtame 9-ame būryje galėtų kilti konfliktai su nuteistaisiais ( I t., b.l. 57). Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje būrio viršininko K. B. įrašas įrodo, jog buvo kalbėta su nuteistuoju dėl gauto pranešimo, kad nuteistasis atsisako gyventi jam paskirtame būryje, tačiau jam nenurodžius konkrečių atsisakymo priežasčių, priminta pataisos įstaigų vidaus tvarka, apsvarstytas drausminėje komisijoje ( II t., b.l. 64).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2014-11-17 pareiškėjui atsisakius gyventi į 9-ą būrį, pakartotinai pataisos namų administracijos pareigūnų buvo bendrauta su pareiškėju, siekiant išsiaiškinti konkrečias priežastis. Nuteistasis nurodė, kad tame būryje turi priešų, bet konkrečių asmenų neįvardijo, pokalbio metu paprašė būti izoliuotas ir laikomas bendromis baudos izoliatoriaus arba kamerų tipo patalpų sąlygomis. Tai patvirtina 2014-11-17 būrio viršininko K. B. pažyma (I t., b.l. 192) ir minėto liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu. 2014-11-17 nutarimu Nr. 49-3847 pareiškėjas dėl atsisakymo vykdyti administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį buvo perkeltas 3 mėn. į kamerų tipo patalpą ( I t., b.l. 187).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-11-20 pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, prašydamas, nurodyti jo nubaudimo priežastis ( I t., b.l. 58). 2014-12-08 Pataisos namų administracija raštu Nr. 8-14486 pateikė motyvuotą atsakymą į pareiškėjo pareiškimą ( I t., b.l. 57). Nesutikdamas su atsakymu, pareiškėjas 2014-12-15 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas 2015-01-07 raštu Nr. 2S-73 nurodė, jog Alytaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje pareiškėjui grėstų pavojus sveikatai ar gyvybei, nustatė, jog pareiškėjo atsisakymas persikelti į nurodytą būrį yra nepagrįstas ( I t., b.l. 59-60).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumą sieja su nuobaudų paskyrimu dėl jo atsisakymo atlikti bausmę 10-ame ir 9-ame būriuose. Tačiau pažymėtina, jog minėti nutarimai dėl administracinių nuobaudų teisės aktų tvarka nepakeisti, nepanaikinti, nepakeisti. Administraciniuose ginčuose galioja administracinių sprendimų teisėtumo principas, t.y., kol administraciniai aktai nenuginčyti, yra laikomi teisėtais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje yra konstatavęs ( 2015-01-14 nutartis Nr. AS-45-492/2015, I t., b.l. 25), jog pareiškėjas konkrečiu atveju, nesutikdamas su nuobaudų paskyrimu, privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Šio kodekso 143 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta speciali ikiteisminė nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarka. Pareiškėjas šios privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje 2015-01-14 nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl drausminių nuobaudų panaikinimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas nagrinėti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Esant įsiteisėjusiam procesiniam sprendimui, nebėra pagrindo kvestionuoti pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo, todėl jo argumentai dėl jų neteisėtumo yra nepagrįsti.

Pažymėtina taip pat, jog pataisos namų administracijos direktoriaus priimti įsakymai dėl pareiškėjo perkėlimo į 10 ir 9 būrius, Alytaus pataisos namų administracijos raštai, atsakant į pareiškėjo skundus dėl pažeistų teisių, susijusių su jo nesutikimu persikelti į administracijos nurodytus būrius ( I t., b.l. 50, 57), Kalėjimų departamento atsakymas (I t., b.l.59-60) teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti, nors jų apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta. Nepanaikinus nutarimų dėl minėtų nuobaudų paskyrimo, bausmę vykdančių institucijų sprendimų, nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtumui ir atsakovo veiksmų neatitikimui teisės aktų reikalavimams.

Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas į 10–ą ir 9-ą būrius buvo paskirtas Nuteistųjų skirstymo komisijos protokolų pagrindu, atsižvelgiant į jo elgesį, įvertinus kriminogeninę situaciją pataisos namuose. Byloje nenustatyta BVK 70 str. ir Taisyklių 65 punkte įtvirtintų reikalavimų ir procedūrų pažeidimų. Atsisakius persikelti į minėtus būrius, pareiškėjas buvo išklausytas, suteikta jam galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems pataisos namų pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis, trukdančias persikelti, tačiau pareiškėjas jų nenurodė. Minėtų priežasčių pareiškėjas nenurodė ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi, įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtuose būriuose buvo nemotyvuotas (nepagrįstas grėsme jo orumui, sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau minėta, pareiškėjas, prieš jį perkeliant į 10 būrį, 2014-07-01nutarimu buvo nubaustas dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (dėl 2014-06-26 narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo). Narkotinių medžiagų vartojimo fakto pareiškėjas neginčija. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo pataisos namų režimą ir nevykdė pataisos namų pareigūnų nurodymų. 2014-10-16 Alytaus PN psichologinės tarnybos išvada Nr. 205-971 ( I t., b.l. 142), 2015-01-28 Alytaus PN pažyma apie jo nuobaudas ir paskatinimus ( I t., b.l. 39) patvirtina, jog dėl savo elgesio pareiškėjas nelinkęs keistis, tam tikrose situacijose jam būdingas agresyvus elgesys. Be nuobaudų, skirtų už atsisakymą persikelti į administracijos nurodytus būrius, taip pat baustas už dienotvarkės pažeidimus, mobilaus ryšio telefono turėjimą. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog pataisos namų administracija turėjo teisėtą pagrindą spręsti pareiškėjo perkėlimo į kitus būrius klausimą.

Administracinėje byloje, nagrinėjant ginčą, nesurinkta objektyvių duomenų apie grėsmę pareiškėjo sveikatai, gyvybei, jo orumo pažeminimui. Šių pažeidimų tikimybė pareiškėjo grindžiama tik prielaidomis.

Pareiškėjo iniciatyva kviestų liudytojų R. K., S. D., T. P. parodymai, kad pareiškėjas grįžo iš 10-o būrio, nes minėto būrio nuteistieji atsisakė jį priimti, grasino jam prievarta, yra paneigti 2014-07-17 tarnybinio tyrimo medžiaga, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė eiti minėtą būrį 2014-07-15 apie 14.40 val. atėjęs į kontrolės ir praleidimo postą Nr. 3 ir apie tai pareiškęs posto pareigūnams. Kad pareiškėjas net nebuvo užėjęs į būrį, patvirtina tarnybinio patikrinimo metu paimtas 3-ojo lokalinio sektoriaus tvarkinio nuteistojo M. K. ( II t., b.l. 75, 78) paaiškinimas. Esant rašytiniams įrodymams, užfiksuotiems iš karto po įvykio, teismui nėra pagrindo tikėti liudytojų R. K., S. D., T. P. parodymais, nes jie šios situacijos nematė, be to, juos sieja su pareiškėju draugiški santykiai, toks pat teisinis statusas, todėl minėtų liudytojų parodymai vertinami kaip nepatikimi ir teismas jais nesiremia.

Pažymėtina, jog dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 10-ame būryje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta konkrečių atsisakymo priežasčių. Pabrėžtina, jog pareiškėjo netenkino sąlygos ne tik 10 -ame būryje, bet ir 9-ame, tačiau ir dėl šio būrio konkrečių atsisakymo priežasčių pareiškėjas pataisos namų pareigūnams neįvardijo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų išskirtas iš kitų nuteistųjų ir pataisos namų darbuotojų būtų diskriminuojamas. Įsakymai dėl nuteistųjų perkėlimo ( I t., b.l. 144-146, 173-174) patvirtina, jog į minėtus būrius buvo perkeltas ne jis vienas, o su kitais nuteistaisiais, iš esmės laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų. Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, jog pataisos namų pareigūnai pareiškėją privertė rašyti, kad jis savo noru sutinka atlikti bausmę baudos izoliatoriuje. Jo minimi argumentai dėl nuteistųjų susiskirstymo į kriminalinės subkultūros kastas pasireiškimo konkrečiu atveju byloje neįrodyti objektyviais duomenimis. Pataisos namų administracija ir pareigūnai, apklausti liudytojais, teismo posėdžio metu nurodė, jog šio pobūdžio reiškinių netoleruoja. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių konkrečių duomenų nepateikė, tik rėmėsi abstraktaus deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Perkėlimas į būrius priskiriamas administracijos kompetencijai, nuteistieji privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir vidaus tvarkos, todėl nuteistųjų atsisakymas persikelti į paskirtą administracijos gyvenamąją vietą, nenurodžius konkrečių atsisakymo priežasčių negali būti toleruojamas. Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjui nenuginčijus drausminių nuobaudų, atsakovo sprendimų (atsakymų) teisėtumo, įvertinus byloje surinktus pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį duomenis, nėra pagrindo pataisos namų neteisėtų veiksmų konstatavimui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Tačiau, teismo nuomone, pasinaudojus teisės aktų nustatyta ikiteismine tvarka ir nuginčijus drausmines nuobaudas, pareiškėjui netrukdoma pakartotinai kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl atsisakymo registruoti skundus,išduoti bibliotekoje knygas; susirašinėjimo, pasimatymų, teisės įsigyti maisto produktų, teisės naudotis dušu, pasivaikščiojimo ribojimo, netinkamo maitinimo

Nors pareiškėjas nurodė, jog buvo atsisakoma registruoti jo prašymus, skundus, tačiau šios aplinkybes byloje paneigtos byloje rašytiniais įrodymais- Nuteistųjų siunčiamų laiškų valstybės ir tarptautinėms institucijoms apskaitos žurnalo ( I t., b.l. 61-62) bei Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės ( I t., b.l. 63-64) duomenimis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2013-02-26 iki 2015-01-19 kitoms įstaigoms ir institucijoms išsiuntė 20 uždarų vokų, pateikė penkis prašymus bei skundus pataisos namų administracijai, nuolatos susirašinėjo su laisvėje esančiais asmenimis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog vakarinių patikrinimų metu turėjo galimybę įteikti skundus, prašymus patikrinimą vykdantiems pareigūnams. Pažymėtina, jog pagal teismui pateiktus duomenis matyti, jog pareiškėjas 3 kartus ginčo laikotarpiu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Šie įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo ribojimo pasinaudoti teise skųstis, taip pat paneigia jo nurodytus argumentus, kad nesuprato, kaip ginti pažeistas teises, jo teigimu, esant sistemingam, nepagrįstam jo nubaudimui dėl atsisakymo persikelti į pataisos namų administracijos nurodytas patalpas. Pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (I t., b.l. 106)bei Pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių apskaitos kortelės ( I t., b.l. 106-108) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-02-07 iki 2015-01-10 10 kartų bendravo telefonu su artimaisiais, 8 kartus gavo siuntinius, susirašinėjo su artimais asmenimis, todėl jo argumentai dėl ryšių su artimaisiais nutraukimo nepagrįsti.

Pažymėtina, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja BVK 75 str. , kuris nenumato drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisės į pasimatymus, tačiau šios teisės nerealizavimas buvo sąlygotas paties pareiškėjo netinkamų veiksmų (neteisėto pareigūnų nurodymų nevykdymo), o ne administracijos veiksmų neteisėtumo. Nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus išvardintus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 str., todėl vandens šildytuvo ar virdulio pareiškėjas taip pat negalėjo turėti, taigi pareiškėjo minėti argumentai dėl teisių pažeidimo taip pat nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat kelia pretenzijas dėl prastos maisto kokybės. Jo teigimu, į kameras buvo pristatomas atšalęs ir per mažos jo energetinės vertės maistas.

Nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 4-98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę (kcal) ne mažiau kaip 2298.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikti 2014-03-06, 2014-08-12 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus protokolai ( I t., b.l.77, 89) Alytaus pataisos namuose patvirtina maisto energetinės vertės atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centrui patikrinus maisto kokybę, 2014-12-12 aktu Nr. PA-369 buvo konstatuota, jog nuteistiesiems maistas į baudos izoliatorius ir kamerų tipo patalpas vežamas termosuose iš maisto bloko, maisto dalinimui skirti metaliniai vežimėliai ( I t., b.l. 78, II p.), todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl šių aplinkybių taip pat atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjo prašymai leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis su jų sąrašais ginčo laikotarpiu ir pataisos namų buhalterinio skyriaus atžymos apie nurašytus pinigus nuo pareiškėjo sąskaitos už įsigytus maisto produktus ( II t., b.l. 178-185) patvirtina, jog pareiškėjo teisė ginčo laikotarpiu įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų buvo realizuota. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu į pataisos namus dėl nurodyto pobūdžio pažeidimų nė karto nėra kreipęsis.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo ribojama jo teisė naudotis biblioteka, teikė 6 prašymus administracijai dėl knygų į baudos izoliatorių pristatymo, tačiau jie nebuvo tenkinti.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2014-08-26 kreipėsi į pataisos namų administraciją, prašydamas nurodyti priežastis, dėl kurių į baudos izoliatorių neateina bibliotekininkas, nors buvo teikiami prašymai. Duomenys apie minėtą skundą užfiksuoti apskaitos žurnale (I t., b.l. 61). 2014-09-18 Alytaus PN atsakymas ( I t., b.l. 53) į minėtą skundą patvirtina, jog pareiškėjui buvo išsamiai nurodyta naudojimosi biblioteka tvarka, išaiškinta, jog nuteistieji, atliekantys nuobaudas uždarojoje zonoje, norintys grąžinti ar pasiimti naujas knygas turi rašyti prašymus uždarosios zonos viršininkui, kuris juos perduoda bibliotekininkui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs šia tvarka ir teikęs tokio pobūdžio prašymus. Apskaitos žurnalo duomenys patvirtina apie gautą 1-ą šio pobūdžio skundą, į kurį buvo atsakyta, apie kitus pareiškėjo prašymus ( skundus), susijusius su jo teise naudotis pataisos namų biblioteka, byloje duomenų nėra, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada, kokiems pareigūnams, kokio turinio buvo teikiami prašymai, konkrečiai, kokias knygas buvo prašoma išduoti, todėl darytina išvada, jog pagal abstrakčiai nurodytas aplinkybes ir teismui pateiktus atsakovo duomenis konstatuoti šio pobūdžio jo teisių pažeidimus nėra pagrindo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per retos galimybės nusiprausti po dušu suteikimo, laikytinos nepagrįstomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę. 2014-04-15 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4-3758 sudarytas Nuteistųjų maudymosi grafikas ( I t., b.l. 65) patvirtina, jog buvo sudarytos sąlygos šios teisės realizavimui, pareiškėjas dėl to ginčo kelia, todėl jo pretenzijos dėl minėto pobūdžio pažeidimų yra nepagrįstos.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktą sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Šiame Higienos normos HN 76:2010 punkte nėra reglamentuota, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra per mažas, o pats pasivaikščiojimo laikas per trumpas. Teisės aktai nereglamentuoja ir nenurodo pasivaikščiojimo kiemelių, įrengtų pataisos namuose, plotų. Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto atmestini kaip nepagrįsti. BVK 86 str., reglamentuojantis drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą ( BVK 86 str. 1d. 3p.), byloje duomenų, kad ši teisė nebuvo realizuota, nėra, priskyrimą drausmės grupei lėmė paties pareiškėjo veiksmų neteisėtumas, todėl argumentai dėl pasivaikščiojimo teisės ribojimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl perpildytų kamerų

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. 1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m.; 11¹. 2. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2014-07-03 iki 2015-05-18) tam tikrais periodais buvo kalinamas Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1, Nr. 5 ir kamerų tipo patalpose - kameroje Nr. 29 ( I t., b.l. 83-84).

Kadangi objektyvių duomenų apie Alytaus PN konkrečiu pareiškėjo buvimo kamerose Nr. 1 ir Nr. 5 bei kamerų tipo patalpose – kameroje Nr. 29 metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Pareiškėjas tvirtina, kad kameros Nr. 1 gyvenamasis plotas yra 18 kv.m., pateikė liudytojų parodymus dėl kameros ploto bei kameros Nr. 1 brėžinį ( I t., b.l. 5,6), tačiau šiuos subjektyvius, neaišku kokiu būdu ir kaip atliktus kameros matavimus paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( techninės apskaitos duomenys), patvirtinantys, kad kameros Nr. 1 gyvenamasis plotas yra 28,77 kv.m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 42,43). Kameros Nr. 5 plotas 28,66 kv.m. ( I t., b.l. 42) , joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 44), todėl vienam nuteistajam teko 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto. Kamerų tipo patalpų kameros Nr. 29 gyvenamasis plotas yra 15,10 kv.m. ( It., b.l. 45), joje įrengtos 4 miegamosios vietos ( I t., b.l. 46), todėl vienam nuteistajam teko 3,8 kv.m. gyvenamojo ploto.

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN bausmės izoliatoriaus kamerose Nr. 1 ir Nr. 5 bei kamerų tipo patalpose – kameroje Nr. 29 vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimus.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai". Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.2 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiškėjo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio ploto normos skaičiavimo atmestini, kaip nepagrįsti (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A575-1200/2014 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Pastebėtina, kad ši pozicija atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 12008/03; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 18364/06 ir kt.).

Dėl drėgmės, ventiliacijos trūkumų, temperatūros, netinkamo apšvietimo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose jis buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, nes jose nebuvo ventiliacijos, vėdinimo, buvo drėgna, netinkamas apšvietimas.

Atsakovas šias aplinkybes neigė, atsiliepime nurodė, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 m. buvo atliktas kapitalinis remontas, gyvenimo sąlygos jose atitinka sanitarinių –higienos normų reikalavimus.

Atsakovo teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-30 atlikti natūralios ir dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio matavimai, užfiksuoti 2014-05-30 Dirbtinės apšvietos, Šiluminės aplinkos, Dirbtinės apšvietos matavimo protokolais ( I t., b.l. 138-139) patvirtina, jog matavimo metu Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1 temperatūra, natūralus ir dirbtinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 normos, įtvirtintos 22p., 26 p. reikalavimus. Tačiau duomenų apie ventiliacijos atitikimą HN 76:2010 normos reikalavimams dėl minėto baudos izoliatoriaus teismui nepateikta. Taip pat teismui nepateikta jokių duomenų apie šio pobūdžio sąlygų (ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, apšvietimo) atitikimą HN 76:2010 normos reikalavimams kitose patalpose, kuriose vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiškėjas – baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 ir kamerų tipo patalpoje Nr. 29. Ta aplinkybė, jog pataisos namuose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, tai patvirtina 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centro aktas Nr. PA-369 ( I t., b.l.78-79) nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl minėtų pažeidimų, nes tokio pobūdžio pažeidimai buvo užfiksuoti 2014 m. Alytaus visuomenės sveikatos centro aktais, tikrinant kitas baudos izoliatoriaus kameras -Nr. 3, 19 ( I t., b.l. 68, 84-86).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Atsakovui (institucijai) nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Kadangi teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl baudos izoliatoriaus Nr. 1 ventiliacijos, santykinės oro drėgmės neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei nepateikta jokių duomenų apie baudos izoliatoriaus Nr. 5 ir kamerų tipo patalpos Nr. 29 ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, apšvietimo, temperatūros atitiktį HN 76:2010 normos 22p.,24, 26 p. reikalavimams, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl blogos ventiliacijos, drėgmės, apšvietimo, temperatūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams laikomi pagrįstais.

Pareiškėjas tvirtina, kad kalinimo sąlygos Pravieniškių PN pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V.prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, tačiau dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl HN 76:2010 normos tam tikru laikotarpiu neatitikimo 22p.,24, 26 p. reikalavimams, jis patyrė neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A756-143/2012 ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, apšvietimo, temperatūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau šie neigiami aspektai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Tokią išvadą leidžia byloje žemiau nustatytų aplinkybių visuma dėl pareiškėjo reagavimo į sąlygas, jų neigiamo poveikio masto.

Pareiškėjas pretenzijas dėl netinkamų higienos sąlygų iškėlė tik kreipdamasis į teismą, iš esmės keldamas ginčą dėl administracijos perkėlimo į 10-ą ir 9-ą būrius. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis nustatyta, jog baudos izoliatorių ir uždaro tipo kamerose buvo padarytas kapitalinis remontas, todėl pareiškėjas, kaip jau minėta, nebuvo laikomas jo orumą žeminančiomis sąlygomis, be to, jo skunde taip pat akcentuojamas ne visas buvimo uždarose patalpose laikotarpio sąlygų neatitikimas, o sąlygų netinkamumas 1-oje baudos izoliatoriaus kameroje, kurioje jis buvo nuo 2014-07-02 iki 2014-10-01. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją anksčiau, kad išsakęs dėl to pretenzijas. Pažymėtina tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė dažnus pareiškimus, skundus administracijai, tačiau jie buvo susiję ne su higienos normų neatitikimu, bet su jo atsisakymu persikelti į administracijos nurodytus būrius.

2015-02-05 Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos išduotas medicinos pažymėjimas (I t., b.l. 40) patvirtina, jog pareiškėjas jo buvimo pataisos namuose laikotarpiu nė karto nesikreipė į medikus dėl sveikatos problemų, susijusių su nervinio, psichinio pobūdžio negalavimais, neišreiškė psichologinio pobūdžio nusiskundimų, nė karto jam nebuvo skirti raminantys vaistai. 2014-10-16 Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos pažymoje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu pas psichologus nesikreipė ( I t., b.l. 142). Skunde pareiškėjas jokių pretenzijų dėl sveikatos būklės taip pat nenurodė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, o konkrečiu atveju, pareiškėjo laikymo sąlygas įtakojo jo paties apsisprendimas, atsisakant vykdyti teisėtus administracijos nurodymus dėl persikėlimo į nurodytus būrius.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo S. Z. atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 16,14 Eurų transporto išlaidų, turėtų dėl atsakovo atstovo atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje ( I t., b.l. 109-114).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe reikalauti ir transporto išlaidų (ABTĮ 44 str. 1 ir 2 d.). Išnagrinėjus administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą, buvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos atsakovo nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjo (ABTĮ 44 str. 4 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Atsakovas turėtas teismo išlaidas grindžia degalų apmokėjimo kvitu (I t., b.l. 114), 2015-03-30 buhalterine pažyma Nr.8-4861 „Apie sunaudotą kurą kelionei į Kauno apygardos administracinį teismą“ (I t., b.l. 110). Minėti duomenys

patvirtina, kad Alytaus pataisos namų prašomos priteisti 16,14 Eurų transporto išlaidos yra pagrįstos įrodymais ir teisiniu reglamentavimu. Tačiau 16,14 Eurų Alytaus pataisos namams galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Konkrečiu atveju skundą patenkinus iš dalies, minėta suma mažintina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl Alytaus pataisos namams priteistina iš pareiškėjo 8 eurai išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., 44 str., 45 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Z. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo S. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas.

Pareiškėjo S. Z. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo S. Z. Alytaus pataisos namams 8 eurus su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė