- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-19557-1089/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12564-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- C. S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo C. S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareikštų reikalavimų esmė
1. Pareiškėjas C. S. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis M. D. L. (žinomas kaip D. ar D. M. L. ar L.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareikštą prašymą pareiškėjas grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas kaip M. D. L. anūkas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jo pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, jog M. D. L. ) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
1.2. Gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjas yra M. D. L. vaikaitis. Pietų Afrikoje išduotame tapatybės dokumente nurodyta, kad M. D. L. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Tokia pati gimimo data nurodyta ir jo mirties liudijime bei pranešime apie mirtį.
1.3. Pareiškėjo senelio tėvai buvo H. (arba G. (H.) L. ir S. (arba S.) L.. Kauno gubernijos valdybos dokumentų fonde esančiame (duomenys neskelbtini) rinkėjų sąraše įrašytas G. L., A. sūnus. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. rugsėjo 29 d. pažyma patvirtina, kad Š. L. gyvenamoji vieta buvo Radviliškyje, ji turėjo sūnų D.. Kartu su nurodyta pažyma buvo pateiktas Š. L. (duomenys neskelbtini) prašymas išduoti pasą sūnui D. L., kurio amžius vidaus paso kortelėje nurodytas 16 metų. Nuotrauka iš vidaus paso kortelės patvirtina, kad pasas buvo išduotas pareiškėjo seneliui.
1.4. Iš istorinių aplinkybių žinoma, kad į užsienio kraštus emigravę asmenys (ypač žydų tautybės) keitė savo vardus į priimtinesnius užsienio valstybėje. Pareiškėjo senelio tėvai ir broliai Pietų Afrikoje pakeitė savo vardus, išlaikydami nepakeistą pirmąją vardo raidę. Pareiškėjo senelio gimimo metų neatitikimai ((duomenys neskelbtini)) gali būti nulemti aplinkybės, kad Lietuvos archyvo dokumentuose nurodyta ne tiksli asmens gimimo data, bet tik amžius. Analizuojami duomenys yra daugiau nei 100 metų senumo, todėl neženklus gimimo datų neatitikimas nėra reikšmingas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
3. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas C. S. L. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, kad pareiškėjo senelis D. M. L. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
4. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjo senelis D. M. L. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos departamentas, įvertinus papildomus pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2024 m. birželio 6 d. raštu pasiūlė pareiškėjui dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreiptis į teismą.
5. Pareiškėjo pareiškime nurodytas juridinis faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI apibrėžta tvarka (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
6. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
7. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).
8. Pareiškėjo nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su šiomis kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar pareiškėjo senelis D. M. L. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ir antra, ar tuo atveju, jeigu D. M. L. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ar Lietuvos Respublikos pilietybę jis turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.
9. Nustatyta, kad pareiškėjo C. S. L. gimimo liudijime įrašyta, jog jo tėvas yra H. L.. Pastarojo gimimo liudijime atliktas įrašas, kad H. L. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas buvo 33 metų amžiaus D. M. L., gimęs Rusijoje. D. M. L. tapatybės dokumente, išduotame Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad jis yra Pietų Afrikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Tokia pati gimimo data nurodyta ir D. M. L. mirties liudijime. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad D. M. L. P. Afrikos piliečiu tapo remiantis 1949 m. Pietų Afrikos Respublikos pilietybės įstatymu.
10. D. M. L. (duomenys neskelbtini) pranešime apie mirtį atlikti įrašai, kad jo tėvai buvo H. L. ir S. L.. Pastarosios pranešime apie mirtį atlikti įrašai, kad ji gimė Lietuvoje, mirė (duomenys neskelbtini) H. L. pranešime apie mirtį įrašyta, kad jis gimė Lietuvoje, mirė (duomenys neskelbtini), jo tėvas buvo A. L.. ChevrahKadisha, teikiančios laidojimo paslaugas, 2022 m. spalio 14 d. ir 2023 m. gegužės 5 d. pažymose nurodyta, kad H. L. hebrajiškas vardas buvo T. H. (A. sūnus), o S. L. – S. G. B. (Y. L. dukra). Išrašas iš Pasaulinių žydų genealogijos namų duomenų bazės patvirtina, kad hebrajiškas vardas H. (Europoje taip pat rašomas kaip G., G. ar G.) Pietų Afrikoje rašomas kaip H., H. ar H.. Taigi Lietuvoje H. L. vardas ir pavardė galėjo būti rašomi H. (G., G. ar G.) L., o S. L. atitinkamai – Š. L..
11. Kauno regioninio valstybės archyvo 2023 m. lapkričio 8 d. pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rinkėjų sąraše buvo įrašytas G. L., A. sūnus. Galima pagrįstai manyti, kad G. L. ir H. L. yra tas pats asmuo: H. L. gimė Lietuvoje, vardas G. P. Afrikoje gali būti rašomas kaip H., sutampa tėvo – A. (ar A.) vardas, nurodytas rinkėjų sąraše ir ChevrahKadiska pažymoje.
12. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktuose Š. L. (duomenys neskelbtini) išduotuose vidaus paso Nr. 309 registracijos kortelėje ir liudijime padaryti įrašai, kad dokumentų išdavimo metu Š. L., be kita ko, augino 16 metų sūnų D.. Tokie patys duomenys nurodyti ir D. L. (duomenys neskelbtini) išduoto vidaus paso Nr. 310 registracijos kortelėje ir liudijime. Šioje vietoje pažymėtina, kad liudijimuose nurodyta, jog Š. L. taip pat turi nepilnamečius sūnus S. ir L., dukrą R.. Pastarieji duomenys apie Š. L. vaikus iš esmės sutampa su įrašytais pranešimuose apie jos ir H. L. mirtį – skiriasi tik vardų rašyba, taip pat pranešimuose kitaip nei liudijime nurodyta, kad H. L. su S. L. susilaukė dukros E. (arba E.). Kita vertus, šis neatitikimas, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, gali būti paaiškintas tuo, kad liudijimuose išskirti nepilnamečiai vaikai, o E. liudijimų išdavimo metu galėjo būti pilnametė.
13. Apibendrinant tai, kas nurodyta šio sprendimo 9–12 punktuose, išskirtinos šios esminės išvados dėl faktinių aplinkybių:
13.1. H. L. ir S. L., kurie buvo D. M. L. – pareiškėjo senelio, tėvai, gimė Lietuvoje;
13.2. H. L. Lietuvoje turėjo būti žinomas kaip G. L.. Galima pagrįstai manyti, kad būtent H. L. G. L. vardu ir pavarde buvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) rinkėjų sąrašą;
13.3. S. L. Lietuvoje turėjo būti žinoma kaip Š. L., jai (duomenys neskelbtini) išduotas vidaus pasas;
13.4. S. L. ir H. L. susilaukė penkių vaikų, iš kurių keturi įvardinti S. L. (duomenys neskelbtini) išduotame liudijime;
13.5. D. M. L. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) Lietuvoje D. M. L. turėjo būti žinomas kaip D. L. – S. L. (Š. L.) ir H. L. (G. L.) sūnus. D. M. L. vidaus pasas Lietuvoje išduotas (duomenys neskelbtini). Vidaus pase įrašyta, kad D. L. paso išdavimo metu buvo 16 metų. Kitaip tariant, pagal paso duomenis D. L. turėjo gimti (duomenys neskelbtini). Tačiau gimimo datų neatitikimas yra nežymus – vos vieneri metai. Neatitikimas galėjo būti atsirasti dėl to, kad pase įrašyta ne tiksli gimimo data, o D. L. amžius, arba dėl metų skaičiavimo ypatybių. Dėl to pastebėtina, kad D. M. L. gimė (duomenys neskelbtini) pradžioje. Be to, pagal H. L. gimimo liudijimo duomenis D. M. L. gimimo data turėtų būti (duomenys neskelbtini). O tokia data aiškiai prieštarautų D. M. L. asmens dokumentuose padarytiems įrašams. Kita vertus, nustatyti faktiniai duomenys apie S. L., H. L., jų šeimos sudėtį yra iš esmės nuoseklūs ir duomenų tarpusavio sąryšiai suponuoja, kad D. M. L.ir D. L. yra tas pats asmuo. Pareiškėjo poziciją, kad D. M. L. ir D. L., papildomai kartu su kitais duomenimis pagrindžia ir pareiškimo 13 punkte pavaizduotos D. M. L. nuotraukos iš vidaus paso ir pareiškėjo šeimos archyvo.
14. Nustačius, kad D. M. L. ir D. L. yra tas pats asmuo, konstatuotina, jog D. M. L. buvo Lietuvos Respublikos piliečiu. Tą įrodo vidaus paso išdavimo faktas. Tiksliai nustatyti, kada D. M. L. išvyko iš Lietuvos, negalima. Tačiau nėra prielaidų laikyti, kad D. M. L., prieš išvykdamas iš Lietuvos, galėjo turėti kitos valstybės pilietybę ar iš Lietuvos išvykti neturėdamas Lietuvos piliečio paso. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad D. M. L. iš Lietuvos į Pietų Afriką išvyko iki 1940 m. birželio 15 d. būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu. Pagrindą šiai išvadai teikia pareiškėjo paaiškinimai ir duomenys, kad: 1) D. M. L. pagal įrašus jo tapatybės dokumente santuoką su C. M., gimusia Pietų Afrikoje, sudarė (duomenys neskelbtini); 2) H. L. mirė (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje ir pranešime apie jo mirtį D. M. L. įvardintas kaip D. L., t. y. su pakeistu vardu ir pavarde. Kaip nurodyta šio sprendimo 9 punkte, D. M. L. P. Afrikos piliečiu tapo pagal 1949 m. Pietų Afrikos Respublikos pilietybės įstatymą, t. y. po 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodyta, kad dokumentų apie D. L. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą (nustojimą) archyve saugomuose fonduose nėra.
15. Taigi pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. D. M. L. vardo ir pavardės rašymo atskiruose dokumentuose skirtumai tikėtinai nulemti arba klaidų, arba rašymo (perrašymo) ypatybių. Dėl to vardo ir pavardės rašymo skirtumai atskiruose dokumentuose negali būti suabsoliutinti. Dėl šio sprendimo 13.5 punkte išskirtos priežasties negali būti suabsoliutinti ir gimimo datų neatitikimai. Vargu, ar nustatytų faktinių duomenų pakankamai nuoseklūs sąryšiai yra atsitiktiniai (CPK 185 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo C. S. L. senelis D. M. L. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo C. S. L. senelis M. D. L. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo C. S. L., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.