Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-82-351/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
II-82-351/2018
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00127-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pažeidėjas
E. M.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-82-351/2018Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00127-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 21 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. M.,Institucijos atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018-05-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1163-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) 2018-05-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1163-2018 E. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė nuobaudą – 170 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta pažeidimo esmė: 2018 m. kovo 9 d., 07 val. 49 min., Šilutės r. sav., krašto kelio Šilalė – Šilutė 47,00 km E. M., vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, kur kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 8 p., 140 p., 140.1 p., 1 priedo 1 skyriaus 108 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. skundu prašo Institucijos 2018-05-07 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė ir nėra kaltas. Pažeidimo padarymo dieną jis savo automobiliu nesinaudojo, todėl tą pačią dieną, kai gavo policijos pranešimą, nuvyko į Instituciją, kur susipažino su policijos užfiksuoto pažeidimo vaizdo medžiaga. Jo automobilį policijos pareigūnai užfiksavo važiuodami iš paskos. Tikėjosi vaizdo medžiagos pagalba atpažinti kas jo automobilį vairavo, tačiau tai nebuvo įmanoma, nes buvo filmuota važiuojant iš galo. Pareigūnei I. V. paaiškino, kad jų užfiksuoto pažeidimo metu jis savo automobilio nevairavo ir negali atsiminti, kam jį buvo perdavęs. Pareigūnė atsisakė iš jo priimti raštišką paaiškinimą ir liepė aiškintis kas jo automobiliu padarė pažeidimą. Su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios padėtų išsiaiškinti vairuotoją, padariusį administracinį nusižengimą, pareigūnė jo nesupažindino. Sekančią dieną jis elektroniniu paštu pateikė Institucijai savo paaiškinimą dėl minėto nusižengimo. Pareigūnus informavo, kad jo automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi daug asmenų (ir artimi giminaičiai, darbuotojai bei draugai), nes šis automobilis yra dažnai naudojamas jo verslo poreikiams. Kas naudojosi šiuo automobiliu pažeidimo padarymo metu, t. y. 2018-03-09, apie 07.49 val., nurodyti negali, nes nepamena. Jis nusižengimo padarymą dieną buvo išvažiavęs darbo reikalais į Šiaulius kitu automobiliu „Citroen“.

Sužinojęs apie nusižengimą asmeniškai bandė aiškintis asmenį, vairavusį jo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimo metu: klausinėjo savo artimųjų giminaičių, bendradarbių, ir draugų, kurie dažniai naudojasi šiuo jo automobiliu, tikslinosi ar tuo metu automobilis nebuvo paliktas autoservise remontui, tačiau niekas iš apklaustųjų neprisiminė kuris nusižengimo dieną galėjo vairuoti automobilį. Dėjo daug pastangų ir labai stengėsi įvairiomis priemonėmis nustatyti nusižengimą galėjusį padaryti asmenį, kad padėtų pareigūnams išsiaiškinti jo duomenis, tačiau jam tai nepavyko. Nuoširdžiai gailisi, kad negali padėti išsiaiškinti pareigūnų užfiksuotą nusižengimą padariusį asmenį ir yra pasirengęs už tai prisiimti atsakomybę. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į jo paaiškinimą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, kurios būtų padėjusios nustatyti nusižengimą padariusį asmenį. Vien tai, jog nusižengimui buvo panaudotas jo vardu registruotas automobilis, jis negali už jį atsakyti. Mano, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas, nes jis šio nusižengimo nepadarė. Nusižengimas užfiksuotas tik vaizdo medžiaga, nutarime nenurodyti duomenys apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis, neišdėstytos ir motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, t. y. neįvertintas ir nepaneigtas jo paaiškinimas, kaip to reikalauja ANK 618 str. 2 d.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atstovė E. N. prašo skundo netenkinti. Teismo posėdyje bei Atsiliepime į skundą nurodė, kad policijos pareigūnai administracinį nusižengimą nustatė ir įformino tinkamai. E. M. negalėjo nurodyti kas vairavo jam priklausantį automobilį. Jo pirmojo žodinio paaiškinimo metu nurodytos aplinkybės neatitinka 2018-03-23 pateikto rašytinio paaiškinimo turinio. Žodžiu jis pareigūnei paaiškino, kad pažeidimo laiku, jo automobilis buvo tvarkomas keliuose servizuose, kurių duomenų nenurodė. E. M. nesąžiningas duodamas paaiškinimus, jis klaidino ir trukdė pareigūnei nustatyti pažeidėją, todėl mano, kad toks elgesys jį charakterizuoja neigiamai. Nuo pat pažeidimo aplinkybių aiškinimosi pradžios E. M. buvo nenuoširdus ir nesiekė padėti administracinio nusižengimo bylą tiriantiems pareigūnams nustatyti tikrąsias aplinkybes. Daro išvada, kad administracinį nusižengimą įvykdė būtent pats E. M. ir klaidindamas pareigūnus savo paaiškinimais tiesiog bando išvengti pakankamai griežtos administracinės nuobaudos.

Liudytoja I. V. parodė, kad 2018 m. kovo mėn. važiuojant iš Šilalės į Šilutę nepažymėtu policijos tarnybiniu automobiliu užfiksavo minėtą nusižengimą. Matė vairuotojo siluetą, tačiau veido nesimatė, mano, kad automobilį vairavo E. M.. Pagal automobilio duomenis nustatė, kad jo savininką, todėl jį išsikvietusi davė susipažinti su vaizdo įrašu. E. M. iš karto pasakė, kad tai ne jis nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį, sakė, kad automobilis buvo autoservise, negalėjo surasti asmens, kuris galėjo minėtą dieną vairuoti jo automobilį. Jai susidarė įspūdis, kad tai E. M. nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį, todėl jam surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018-05-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1163-2018 E. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta pažeidimo esmė: 2018 m. kovo 9 d., 07 val. 49 min., Šilutės r. sav., krašto kelio Šilalė – Šilutė 47,00 km E. M., vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, kur kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 8 p., 140 p., 140.1 p., 1 priedo 1 skyriaus 108 p. reikalavimus.

Pagal ANK 420 str. 1 d. transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam E. M. 2018-03-22 gavus administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 9 d., 07 val. 49 min., jis, vairuodamas minėtą savo automobilį, lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, nedelsiant atvyko į policijos įstaiga aiškinti administracinio nusižengimo, kuriuo buvo įtariamas, aplinkybes. E. M. nuo pat pradžių policijos pareigūnei kategoriškai neigė savo kaltę ir patvirtino, kad įvykio dieną jis minėtos transporto priemonės nevairavo ir administracinio nusižengimo, numatyto pagal ANK 420 str. 1 d., nepadarė. Policijos pareigūnei pateikus vaizdo registratoriumi užfiksuotą minėtą administracinį nusižengimą, E. M. vis tiek negalėjo nurodyti asmens, kuris vairavo automobilį, nes iš vaizdo įrašo vairuotojo nesimatė. Nuo pažeidimo padarymo buvo praėję daugiau nei dešimt dienų, todėl negalėjo prisiminti kas minėtą jo automobilį administracinio nusižengimo padarymo laiku galėjo valdyti. E. M., kuris turi tris automobilius, teigimu jo automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi tiek artimi jo giminaičiai – tėvas, broliai, tiek bendradarbiai ir draugai. Be to, šis jo automobilis naudojamas jo versle, todėl yra nemažas ratas asmenų, kurie galėjo jo automobilį vairuoti ir padaryti policijos pareigūnų užfiksuotą Kelių eismo taisyklių 5 p., 8 p., 140 p., 140.1 p., 1 priedo 1 skyriaus 108 p. reikalavimų pažeidimą. Tokios pačios pozicijos E. M. toliau nuosekliai laikėsi ir Institucijai 2018-03-23 pateiktame rašytiniame paaiškinime, ir 2018-05-17 skunde dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Liudytoja, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnė I. V. patvirtino, kad nuo pat pranešimo gavimo atvykęs E. M. neigė 2018-03-09 vairavęs savo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir teigė, kad galimai tą dieną automobilis buvo remontuojamas autoservise, žadėjo aiškintis kas automobilį vairavo. Taigi, tai nepaneigia fakto, kad tokios nuoseklios pozicijos, jog nusižengimo padarymo dieną E. M. minėto savo automobilio nevairavo, jis laikėsi nuo pat jo pirmo prisistatymo į Instituciją.

2018-03-09 nusižengimas buvo užfiksuotas pareigūnės vairuotame automobilyje įtaisytu vaizdo registratoriumi. Sugretinus teismui pateiktoje Optinėje duomenų laikmenoje ACME CD-R užfiksuotą 2018-03-09 administracinį nusižengimą matyti, kaip priekyje ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, kur kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, aplenkia kitą transporto priemonę.

Vaizdo įraše neužfiksuota, kad tarnybinis automobilis būtų privažiavęs prie minėto automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek, kad būtų įmanoma matyti ne tik vairuotoją, bet ir patį automobilio saloną ir nustatyti kiek asmenų juo vyko. Esant prieštaringiems duomenims, asmens kaltė dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama prielaidomis.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip minėta, administracinių nusižengimų padarymo įrodymo pareiga tenka Institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo našta, jog jis nepadarė inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Institucija E. M. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d., įrodinėjo prielaidomis ir spėliojimais, kurie prieštarauja kitiems nustatytiems duomenims. Institucija teigia, kad E. M. pirminiame paaiškinime nurodė, kad nusižengimo padarymo dieną automobilis galėjo būti remontuojamas, todėl jį laiko nesąžiningu, klaidinusiu ir trukdžiusiu pareigūnei nustatyti pažeidėją, todėl mano, kad toks elgesys jį charakterizuoja neigiamai. Teismo nuomone net ir neigiamas E. M. charakterizavimas neįrodo jo kaltumo inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo E. M. nuoseklią poziciją dėl nekaltumo iš esmės patvirtina nustatytos įvykio aplinkybės, todėl nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad iš byloje esamų duomenų negalima daryti išvados, jog E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d. Jokie Institucijos pareigūnų surinkti duomenys nepatvirtina E. M. kaltumo. Administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Teismas daro išvadą, kad, nesant E. M. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, jo skundas tenkintinas – Institucija 2018-05-07 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1163-2018 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018-05-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1163-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės ar Šilalės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė