Kauno apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

2.1. Apeliaciniu skundu prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. M. kaltu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalį, tinkamai parinko bausmės rūšį ir jos dydį, paskirtas bausmes subendrino, tačiau nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl, prokurorės manymu, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

2.2. Skundu teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu. Be to, R. M. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nepripažino. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja tam neprieštaravo.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinktų bausmių rūšies ir jų dydžio, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teismo išsamiau nevertinamas. Prokurorė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam R. M. paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

6. BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

7. BPK 426 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, prokuroras kaltinamojo akto nesurašo, tačiau su pareiškimu teismui turi pateikti ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, jei buvo atliekami proceso veiksmai. Taip pat prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo pranešti kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams bei liudytojams apie teismo posėdžio, kuriame byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, laiką ir vietą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, prokuroras pateikė teismui kaltinamąjį aktą, o nesikreipė su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, todėl ši baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

8. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

9. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, nebuvo sąlygų atlikti ir sutrumpintą įrodymų tyrimą – su tuo nesutiko prokuroras, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas ne tik R. M., bet ir nukentėjusioji. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių nuteistasis nepripažino – pripažindamas kaltę tik dėl narkotinių medžiagų, dėl kasteto ir neteisėto žmonos sekimo savo kaltę iš esmės neigdamas. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad komentuojama baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nesant bent vienos iš būtinų BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų jo nuostatos negali būti taikomas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimdamas galutinę bausmę pirmosios instancijos teismas BK 64¹ straipsnį taikė nepagrįstai.

10. Aukščiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumoje Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindais, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria R. M. paskirta subendrinta bausmė – 60 MGL dydžio bauda BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu. Panaikinus minėtą nuosprendžio dalį, iš naujo spręstinas R. M. laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę klausimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas R. M. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 21 d. 18.45 val. iki 2016 m. gruodžio 23 d. 10.45 val. (2 paros), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad R. M. paskirta bausmė yra 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio bauda.