- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-331/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00300-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- B. J., uždarajai akcinei bendrovei „Avetra“
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-311-544/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autojana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Avetra“ ir B. J. dėl sandorio panaikinimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Autojana“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Avetra“ ir B. J., prašydamas: 1) panaikinti UAB „Autojana“ reorganizavimo metu atliktą turto perdavimo sandorį ab initio ir taikant restituciją visą UAB „Avetra“ iš UAB „Autojana“ gautą 497 353 Lt vertės turtą grąžinti BUAB „Autojana“ kreditoriniams reikalavimams padengti; 2) priteisti subsidiariai iš atsakovo B. J. kaip UAB „Autojana“ dalyvio ir administracijos vadovo 497 353 Lt žalos atlyginimo; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad UAB „Autojana“ vienintelio akcininko B. J. 2009 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 3 buvo padalinta į dvi savarankiškas įmones: UAB „Autojana“ ir UAB „Avetra“. Pagal įmonių atskyrimo sąlygas UAB „Avetra“ perėjo 497 353 Lt vertės turtas, o įsipareigojimų neperėjo visai. UAB „Autojana“ iki atskyrimo turėjo 2 848 710 Lt vertės turtą, o įsipareigojimų – 2 610 272 Lt. Po reorganizacijos UAB „Autojana“ liko 2 351 357 Lt vertės turtas ir 2 610 272 Lt vertės įsipareigojimų. Po atskyrimo UAB „Avetra“ gavo turto ir tęsia veiklą, o UAB „Autojana“ 2010 m. vasario 8 d. iškelta bankroto byla. UAB „Autojana“ bankroto administratoriaus tvirtinimu, reorganizacijos metu UAB „Autojana“ buvo nemoki ir jos padalijimas nebuvo galimas, o atsakovas B. J. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Avetra“ buvo perduotas turtas, nurodytas dviejuose turto perdavimo aktuose: „Automobiliai skirti perpardavimui“ ir „Ilgalaikis turtas“, kuris buvo įvertintas pagal rinkos ar likutinę vertę. Šiuo metu UAB „Avetra“ perduoto turto natūroje nebėra. Administratorius su UAB „Autojana“ reorganizavimo sandoriu nesutinka toje dalyje, kuri susijusi su turto perdavimu UAB „Avetra“. Administratoriaus nuomone, turto perdavimas prieštaravo įmonės veiklos tikslams, teisei ir gerai moralei, nes turto perdavimo neatlygintiną sandorį atsakovas B. J. sudarė pats su savimi, siekdamas išvengti skolos mokėjimo UAB „Autojana“ kreditoriams. Administratorius paties įmonės padalijimo neginčija ir mano, kad naujai įsteigta UAB „Avetra“ gali dirbti toliau, tačiau jai negali būti perduotas UAB „Autojana“ turtas. Perleistas turtas buvo įkeistas bankui, todėl UAB „Autojana“ padalijimas turėjo būti suderintas su banku, ko padaryta nebuvo. Naujai įsteigta UAB „Avetra“ vykdė tokią pačią veiklą kaip ir steigėja, todėl, administratoriaus nuomone, nebuvo priežasties reorganizuoti UAB „Autojana“. Reorganizavimu buvo siekiama išsaugoti dalį UAB „Autojana“ turto nuo kreditorių reikalavimų. Administratoriaus nuomone, turto perleidimo sandoris yra apsimestinis, prieštarauja įmonės veiklos tikslams, teisei ir gerai moralei, sudarytas su pačiu savimi ir UAB „Avetra“ jo sudaryti neprivalėjo (CK 1. 82, 1.87, 6.66 ir 6.67 straipsniai). Be to, UAB „Autojana“ turtas buvo įkeistas bankui, todėl turto nebuvo galima perleisti tretiesiems asmenimis, o bankas nebuvo informuotas apie įkeisto turto perleidimą, todėl atsakovas B. J. neįvykdė savo kaip UAB „Autojana“ administracijos vadovo pareigų. Be to, atsakovas B. J. buvo nesąžiningas, nes sandorį sudarė su įmone, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo pats. Administratoriaus nuomone, atsakovas B. J. reorganizacijos atliktų veiksmų ir sprendimų pasekoje kaip juridinio asmens dalyvis ir administracijos vadovas padarė ieškovui 497 353 Lt turtinę žalą, kurią turėtų atlyginti subsidiariai CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 2.83 straipsnio 3 dalies, 2.98 straipsnio 2 dalies, 2.104 ir 6.245-6.249 straipsniuose numatytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui BUAB „Autojana“ ir atsakovo B. J. 497 353 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Autojana“ vienintelis akcininkas ir administracijos vadovas iki šios įmonės reorganizavimo ir po jo buvo B. J.. Atsakovas B. J. kaip vienintelis UAB „Autojana“ akcininkas 2009 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 2, kuriuo pritarė įmonės atskyrimo sąlygoms ir 2009 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 3 jau kaip įmonės administracijos vadovas įgyvendino įmonės atskyrimo sąlygas ir pagal 2009 m. kovo 9 d. perleidimo aktą perleido naujai įsteigtai UAB „Avetra“ 497 353 Lt vertės turtą, kuris tapo pagrindu suformuoti jos įstatinį kapitalą. Pagal minėtas atskyrimo sąlygas UAB „Avetra“ proporcingai nebuvo perduoti jokie neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ar kitos neįvykdytos prievolės, nors UAB „Autojana“ jų turėjo už 2 610 272 Lt. Iki atskyrimo sąlygų įgyvendinimo UAB „Autojana“ turėjo turto už 2 848 710 Lt, o neįvykdyti įsipareigojimai sudarė 2 610 272 Lt. Po atskyrimo sąlygų įgyvendinimo UAB „Autojana“ liko 2 351 357 Lt vertės turtas ir tie patys neįvykdyti įsipareigojimai. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovas B. J., priimdamas minėtus sprendimus kaip juridinio asmens dalyvis, ir juos įgyvendindamas kaip administracijos vadovas, atliko veiksmus, kurie iš esmės pablogino ieškovo turtinę padėtį, sumažino įmonės (kaip juridinio asmens) vertę ir padidinimo nemokumą, įmonė neteko ženklios vertės turto dalies, kurią buvo galima panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti ar įmonės ūkinei komercinei veiklai. Teismas konstatavo, kad sprendimų priėmimo metu UAB „Autojana“ pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas jau buvo nemoki, todėl jos pertvarkymas neatitiko įstatymo reikalavimų ir buvo negalimas, atsakovas B. J. kaip įmonės savininkas ar kaip administracijos vadovas turėjo svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne atskyrimo procesu dar labiau didinti įmonės nemokumą. Po reorganizavimo UAB „Autojana“ toliau liko nemoki ir netrukus jai buvo iškelta bankroto byla, kurioje patvirtinti virš 923 000 Lt vertės nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Todėl, teismo nuomone, aptarti atsakovo B. J. veiksmai buvo neteisėti, dėl jų atlikimo ieškovui padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas B. J., nes jis neįrodė, kad ši žala atsirado ne dėl jo kaltės. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Teismas pažymėjo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, todėl bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas B. J. šių reikalavimų nesilaikė, neveikė taip ir atskyrimo sąlygų neįgyvendino tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl priimtų sprendimų minėtu klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtus atsakovo B. J. veiksmus teismas pripažino neatitinkančiais bendrovės vadovui keliamų aukštesnės veiklos ir atsakomybės standartų reikalavimų ir vertino kaip sprendimus, kurie nebuvo priimti veikiant išimtinai UAB „Autojana“ interesais. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas B. J. buvo ir UAB „Autojana“ vienintelis akcininkas. CK 2.95 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais. 2009 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 3, kuriuo UAB „Autojana“ buvo padalinta į dvi savarankiškas įmones ir pritarta įmonės atskyrimo sąlygoms (ir sąlygai dėl turto dalies perdavimo naujai įmonei, nors perduodanti turtą įmonė jau buvo nemoki) priimtas atsakovo B. J. kaip įmonės vienintelio akcininko, todėl atsakovo B. J. civilinė atsakomybė kyla ir kaip juridinio asmens dalyviui. Teismo nuomone, atsakovas B. J., priimdamas sprendimus, privalėjo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą ir užtikrinti, kad sprendimai būtų protingi, o taip pat elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos kitiems asmenims. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo). Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Teismas nustatė, kad atsakovas B. J. kaip UAB „Autojana“ vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas žinojo apie ieškovo finansinę padėtį, finansinius sunkumus, pradelstus įsiskolinimus. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad turto perleidimas įvykdytas įmonei esant nemokiai pagal ĮBĮ nuostatas, taip pat 600 000 Lt vertės turtui esant įkeistam bankui kredito linijos grąžinimui užtikrinti ir nesant banko sutikimo turtą perleisti bei esant negrąžintai didelei kredito daliai, dėl ko vėliau bankas inicijavo bankroto bylos iškėlimą ieškovui. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatyti atsakovo B. J. nesąžiningi veiksmai, kurie lėmė 497 353 Lt vertės UAB „Autojana“ turto, kuris galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, praradimą. Teismas sprendė, kad perduoto turto vertė (497 353 Lt) yra įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydis, nes minėtos vertės turtas galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti ir šia suma sumažėjo įmonės turto vertė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas B. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai perduoto turto vertę prilygino ieškovui padarytos žalos dydžiui. Įstatymai nenustato pareigos atskiriant dalį įmonės naujai įsteigtai įmonei perduoti dalį finansinių įsipareigojimų. Dėl to negalima apelianto veiksmus, kuriais naujai įmonei buvo perduotas turtas ir neperduoti įsipareigojimai, laikyti neteisėtais. Teismas nurodė, kad apeliantas padarė žalą, veikdamas kaip juridinio asmens dalyvis. Tokiu atveju pagal CK 2.50 straipsnį apelianto atsakomybė yra subsidiari ir galima tik tada, kai pats juridinis asmuo neturi turto atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė ne kreditoriai, o pati bankrutuojanti įmonė, kuri neturi tam nei kreditorių susirinkimo sprendimo, nei atskirų kreditorių įgaliojimų. Ieškinys, pareikštas ne to asmens, kuris turi reikalavimo teisę, turi būti atmestas. Be to, bankroto administratorius negali reikšti reikalavimo siekiant apginti kreditorių interesus, nes kreditoriai savo interesus turėjo ginti CK nustatyta tvarka atliekant reorganizaciją, o ne po reorganizacijos reikšti pretenzijas dėl reorganizavimo sąlygų. Jeigu būtų laikoma, kad ieškinys pareikštas paties ieškovo (kaip juridinio asmens) interesais, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas pats konstatavo ieškovo nemokumo būseną jau reorganizacijos proceso metu. Nepriklausomai nuo to, ar įmonė būti atskirta ar nebūtų atskirta, ieškovas vis tiek bankrutuotų. Todėl pačiam ieškovui dėl reorganizacijos žala nėra padaryta. Nesant padarytos žalos, negalėjo būti priteistas ir žalos atlyginimas. Apeliantui kaip įmonės akcininkui reorganizavimu žala taip pat nepadaryta. Žala ieškovui nėra padaryta, nes ieškovo turo dalis atskirta ir įsteigta nauja įmonė laikantis įstatymo reikalavimų. Teisėtai atlikta reorganizacija negali būti pagrindu reikšti subsidiarų reikalavimą akcininkui dėl žalos atlyginimo, kurios dydis tiesiogiai susietas su perduoto naujai įmonei turto verte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Autojana“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad UAB ,,Autojana“ 2009 m. kovo 2 d. buvo reorganizuota (padalijimo būdu) į dvi įmones: UAB ,,Autojana“ ir UAB ,,Avetra“. Sprendimą reorganizuoti UAB ,,Autojana“ priėmė atsakovas, kuris tuo metu buvo UAB „Autojana“ vadovu ir vieninteliu akcininku.
Juridinio asmens padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos (CPK 2.97 straipsnio 7 dalis) . Pagal sprendimą reorganizuoti UAB ,,Autojana“ naujai įsteigtai UAB ,,Avetra“ buvo perduotas UAB ,,Autojana“ 497 353 Lt vertės turtas. Sprendimo dėl UAB ,,Autojana“ reorganizavimo priėmimo metu ši įmonė turėjo 2 351 357 Lt vertės turto, įsipareigojimų – 2 610 272 Lt. Reorganizavimo pagrindu įkurta UAB ,,Avetra“ iš UAB ,,Autojana“ įgijo 497 353 Lt vertės turtą, tačiau neprisiėmė jokių UAB ,,Autojana“ įsipareigojimų.
UAB ,,Autojana“ 2010 m. vasario 6 d. iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius atsakovui B. J. pareiškė ieškinį dėl 497 353 Lt žalos atlyginimo, atsakovo padarytos UAB ,,Autojana“ perduodant jos 497 353 Lt vertės turtą UAB ,,Avetra“.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, perduodamas UAB „Autojana“ 497 353 Lt vertės turtą naujai įsteigtai UAB ,,Avetra“, tačiau neperduodamas jokių įsipareigojimų, padarė UAB „Autojana“ žalą ir priteisė iš jo 497 353 Lt žalai atlyginti.
Apeliantas teigia, kad ieškovas (bankrutuojanti UAB ,,Autojana“) neturi teisės reikšti jam ieškinio dėl žalos atlyginimo. Šį apeliacinio skundo argumentą grindžia tuo, kad patys kreditoriai savo interesus turėjo ginti CK nustatyta tvarka, kai buvo vykdomas UAB ,,Autojana“ reorganizavimas. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisę reikšti ieškinį ginant kreditorių interesus numato Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8, 23 punktai). Taigi šioje byloje BUAB ,,Autojana“ administratorius turėjo procesinę teisę pareikšti atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ir kreditoriai turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad nepriklausomai nuo to, jog dalis turto būtų buvusi išimta ar nebūtų buvusi išimta iš UAB ,,Autojana“, ši įmonė vis tiek būtų bankrutavusi, o tai reiškia, kad dėl reorganizavimo UAB ,,Autojana“ žala nebuvo padaryta, todėl nėra ir atsakovo kaltės.
Byloje nustatyta, kad atsakovas (vienintelis UAB ,,Autojana“ akcininkas) priėmė sprendimą padalinti UAB ,,Autojana“ į dvi įmones ir dalį jos turto perduoti padalijimo būdu įsteigtai naujai įmonei – UAB ,,Avetra“. Minėta, kad tuo metu UAB ,,Autojana“ buvo nemoki: turto vertė – 2 848 710 Lt, įsipareigojimai – 2 610 242 Lt. Reorganizavimo pagrindu iš UAB ,,Autojana“ išimant 497 353 Lt vertės turtą ir perduodant jį UAB ,,Avetra“ dar labiau buvo sumažintas UAB ,,Autojana“ turtas ir tokiu būdu kreditoriams sumažėjo galimybės patenkinti savo reikalavimus, nes UAB ,,Avetra“ turtą gavo be jokių įsipareigojimų kreditoriams.
Atsakovas, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu, buvo vienasmenis bendrovės valios reiškėjas ir įgyvendintojas, visiškai nevaržomai kontroliuojantis ir valdantis bendrovę. Atsakovo, kaip juridinio dalyvio atsakomybę, reglamentuota CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Juridinio asmens dalyvio subsidarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuojama nustačius nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. nustačius aplinkybę, kad juridinis asmuo nebegali įvykdyti prievolių kreditoriams ir šį negalėjimą sąlygojo jo dalyvio nesąžiningi veiksmai. Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, laikoma, kad jis yra kaltas dėl nesąžiningų veiksmų ir tokiu atveju pakanka konstatuoti, kad sandoris nesąžiningas, nedetalizuojant sandorio teisėtumo klausimo, ir yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiarinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kaip juridinio asmens dalyvis, be jokių įsipareigojimų perleisdamas dalį UAB ,,Autojana“ turto, kai pastaroji buvo nemoki, reorganizavimo pagrindu įsteigtai naujai įmonei, elgėsi nesąžiningai, juolab, kad ir UAB ,,Avetra“ akcininku taip pat buvo atsakovas.
Atsakovas buvo ne tik UAB ,,Autojana“ vienintelis akcininkas, bet ir jos vadovas. Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtų sprendimų teisinis vertinimas yra skirtingas. Juridinių asmenų sprendimai formuoja juridinio asmens valią, kurią juridinio asmens dalyviai įgyvendina per valdymo organus. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir skirtingą jų civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Šiuo atveju atsakovas kaip juridinio asmens dalyvis (akcininkas) ir valdymo organo narys (bendrovės vadovas) sutampa viename asmenyje, todėl jam civilinė atsakomybė taikoma ir kaip juridinio asmens dalyviui, ir kaip valdymo organo nariui (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė atsiranda, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo įsipareigojimų dėl savo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Pripažinus, kad atsakovas, perduodamas UAB ,,Autojana“ 497 353 Lt vertės turtą UAB ,,Averta“ ir neperduodamas šiai įmonei jokių įsipareigojimų, elgėsi nesąžiningai, atsakovas turi atlyginti juridiniam asmeniui, šiuo metu jau bankrutuojančiai UAB ,,Autojana“, žalą, kuri apskaičiuojama kaip dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų 497 359 Lt suma sumažinta įmonės turto vertė (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Tačiau atsakovui negali būti taikoma CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta subsidarioji atsakomybė, kaip pagrindu išvengti atsakomybės. Minėta, dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų buvo dar labiau sumažintas UAB ,,Autojana“ mokumas, todėl jam taikoma atsakomybė ne tik pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, bet ir bendro pobūdžio pareigos laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, pažeidimas – generalinis deliktas (CK 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog administratorius neturėjo teisės reikšti ieškinį, kad UAB ,,Autojana“ ir pačiam atsakovui kaip akcininkui žala nebuvo padaryta, kad ieškovas neįrodinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.