Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. R. , jo atstovui V. G. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. prašymą suinteresuotajam asmeniui Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Prašymas netenkintinas. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 4 dalimi numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 5 punkto 8 pastraipoje nustatyta, kad piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <…>. Minėto LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 2.2. punkte reglamentuota, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus - jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai.

Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises. Toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiams buvo nustatytas pakankamai ilgas laikotarpis (10 m.) paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, reiškia, kad terminas prašymams paduoti gali būti atnaujintas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas žinojo, kad jo tėvas E. R. 1992 05 26 yra padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. R. turėtą žemės sklypą, tai patvirtino pareiškėjas teismo posėdyje. Tai patvirtina pareiškėjo prašymas pateiktas 2006 01 09 Tauragės rajono žemėtvarkos skyriui (b.l. 9), Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 01 23 sprendimas (b.l.14, 15). Pareiškėjas teismui pateikė 2003 03 18 raštą E. R. apie tai, kad pastarasis privalo pateikti giminystę įrodančius dokumentus (b.l. 16). Teismas laiko, kad pareiškėjas visą laiką žinojo apie senelio turėtą žemę, apie tai, kad tėvas 1992 05 26 yra padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuo prašymo padavimo praėjo penkiolika metų, nuo tėvo mirties 1997 02 06 dešimt metų, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti Įstatymo numatytas teises nustatytu terminu. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis ilgai tvarkėsi dokumentus, nėra pagrindo laikyti svarbia priežastimi, kitų priežasčių dėl kurių praleido nustatytą terminą dokumentams, įrodantiems giminystės ryšį, pateikti nenurodė, įrodymais nepagrindė. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu terminas praleistas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens, praleidusio terminą valios, jei terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių, kurių asmuo, praleidęs terminą, nežinojo ir negalėjo žinoti bei įtakoti. Įvertinusi visus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleisti terminai turėtų būti atnaujinami, todėl pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia : pareiškėjo A. R. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui. Kolegijos pirmininkė A.MažrimienėKolegijos teisėjai D.Gumuliauskienė I.Stulpinienė