Kauno apylinkės teismo nuosprendis

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotojas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 13 MGL bauda; Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams ir 13 MGL dydžio bauda; Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios miesto (rajono) ribų ir iki 2016 m. birželio 22 d. atlyginti nukentėjusiajam A. A. 210 Eur dydžio turtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. gegužės 29 d. apie 21.00 val. iš automobilio „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, per atidarytą priekinį keleivio pusės langą slaptai pagrobė mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 5S“, IMEI (duomenys neskelbtini), 290 Eur vertės, priklausantį K. A., taip padarydamas nukentėjusiajam 290 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad vasaros laiku, bet dienos nepamena, ėjo Krėvės pr. Eidamas iš parduotuvės į namus, kiemuose pamatė automobilį WV Golf. Priekinis automobilio langas buvo atidarytas, viduje pamatė telefoną, kurį paėmė. Signalizacija nesuveikė. Į automobilį nebuvo įlipęs. Telefoną pardavė draugas, jis pinigų negavo. Jam telefono nereikėjo. Draugas pamatė pas jį telefoną, kurį jam ir atidavė. Jis prisipažįsta pavogęs telefoną, atlygins žalą. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. gegužės 29 d. apie 21.00 val. jis brolio automobiliu atvažiavo pas draugą prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, pasikalbėti. Jam privažiavus paskambino, jis atėjo iki automobilio. Jie kalbėjosi, rūkė, kadangi buvo labai karšta, nuėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti. Automobilį jis užrakino, tačiau neatsimena, ar uždarė visus langus. Grįžtant pamatė, kad priekinis keleivio langas yra gerokai atidarytas, apėmė nerimas, nes automobilyje buvo palikęs mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5S“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo SIM kortelė, bitės abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė šiai dienai yra 290 Eur, bei banko SEB mokėjimo kortelę. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad minėti daiktai yra pavogti. Jis greitai apibėgo visą PC „Saulėtekis“, klausinėjo vietinių žmonių, gal jie ką matė, tačiau niekas nieko nepasakė. Tada paskambino į banką ir užblokavo kortelę, kuria pasinaudoti ir taip niekas nebūtų galėjęs, nes PIN kodo nebuvo palikęs, bei užblokavo savo SIM kortelę, kad niekas nepriskambintų iš jo telefono. Tada nuėjo į PC apsaugą dėl vaizdo kamerų, nes automobilį paliko prieš PC „Saulėtekis“ įsikūrusį autoservisą, kur matė sumontuotą vaizdo kamerą ant pastato. Parduotuvės apsaugos darbuotojas pasakė, kad jo vaizdo kameros filmuoja tik parduotuvę, lauko ir aikštelės nesimato. Pasiūlė išsiaiškinti dėl autoserviso kamerų. Kadangi buvo vėlus metas bei sekmadienis, servisas nedirbo, tai nieko nesužinojo (b. l. 13, 15).

K. A. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 29 d. apie 21.00 val. jis brolio automobiliu atvažiavo pas draugą. Po kelių minučių sugalvojo nueiti į parduotuvę. Jis užrakino automobilį, tačiau neatsimena, ar uždarė langus. Parduotuvėje užtruko apie 5 minutes. Grįžtant pamatė, kad automobilio langas atidarytas, prisiminė, kad automobilio viduje paliko telefoną „Iphone 5S“, kurio vertė 290 Eur. Suprato, kad per neuždarytą langą kažkas pagrobė jo telefoną ir SEB banko kortelę (b. l. 4-6).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas 2016 m. birželio 13 d. apsaugos vadovo R. K., kuriame matoma, kaip vaikinas, vilkintis juodos spalvos bridžais, marškinėliais trumpomis rankovėmis prieina prie automobilio, pasižiūri į automobilį, atsitraukia nuo jo, kalba telefonu, tada greitu žingsniu prieina prie automobilio, pasilenkia, įkiša ranką į vidų pro priekinį keleivio pusės langą, kažką ištraukia iš automobilio ir greitu žingsniu nueina namo link (b. l. 22-25, 26-28).

Vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant pagrobto MRT IMEI kontrolę nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. į pagrobtą MRT aparatą buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Įvedus telefono numerį į Centrinę policijos duomenų bazę nustatyta, kad šį numerį registruodamasis Kauno darbo biržoje pateikė A. G. (b. l. 36).

Byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės rodo, kad A. G. tyčia pagrobė svetimą turtą, tai yra 2016 m. gegužės 29 d. apie 21.00 val. iš automobilio „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio V. Krėvės pr. Kaune, prie 81 namo, per atidarytą priekinį keleivio pusės langą slaptai pagrobė mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 5S“, IMEI (duomenys neskelbtini), 290 Eur vertės, priklausantį K. A., taip padarydamas nukentėjusiajam 290 Eur turtinę žalą.

Kaip nustatyta, ištirti įrodymai patvirtina, kad jis suprato, jog paimdamas mobilaus ryšio telefoną pasisavina jam nepriklausantį turtą, ir to pats norėjo. Kaltinamasis taip pat suvokė ir tai, kokia yra jo paimto mobilaus ryšio telefono vertė. Tai rodo, kad jis šioje situacijoje veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi kaltinamojo pagrobto turto vertė viršijo 5 MGL (188,3 Eur), bet neviršijo 250 MGL (9415 Eur), tai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. G. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, yra anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas jau tris kartus. Dėl to darytina išvada, kad A. G. nėra linkęs savo tokio elgesio vertinti kritiškai ir padaryti teigiamas išvadas, kad daugiau nenusikalstų, kas rodo jo nenorą taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Todėl teismas sprendžia, kad A. G. turi būti paskirta pati griežčiausia savo rūšimi bausmė laisvės atėmimas, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kuri būtų savo dydžiu pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Parenkant bausmės rūšį, taip pat dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba, nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta trečdaliu, nes tam yra visos sąlygos (kaltinamasis visiškai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BK 64¹ str.).

Nors A. G. naują nusikaltimą padarė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo ankstesni padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis buvo teistas jau tris kartus, nėra analogiški šiam naujam nusikaltimui, o yra visi skirtingi savo pobūdžiu (teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nesunkų sveikatos sutrikdymą, sukčiavimą), o įvykdytas naujas nusikaltimas - vagystė nėra sunkus, jis dirba, darytina išvada, kad bausmės tikslai A. G. atžvilgiu dar gali ir šiuo metu būti pasiekti netaikant jam realios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str. 1 d.). Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pritaikymas tokioje situacijoje neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nukentėjusysis K. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 290 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. G. (b. l. 18).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Nukentėjusiojo K. A. ieškinys dėl 290 Eur žalos yra įrodytas, nes jį atitinka turtinė žala, kuri buvo padaryta dėl nusikaltimo, patį ieškinį pripažino ir su jo dydžiu sutiko kaltinamasis, todėl jis tenkintas bei civilinio ieškovo prašoma priteisti 290 Eur suma priteistina iš kaltu pripažinto kaltinamojo.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėta kardomoji priemonė panaikintina (b. l. 43-45).

Byloje esantis daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 25), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, ir A. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (metams) ir įpareigoti A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant A. G. atlyginti nusikalstama veika K. A. padarytą turtinę žalą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš A. G. 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų).

A. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 vnt.), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.