Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas V. R. 2013-12-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 121 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio 3 dalį ir 55 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2013-10-23 (Patikrinimo aktas Nr. 121) nustatyta, kad G. M. (duomenys neskelbtini) ties jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Veiseistės upės vagos posūkyje vietoje to, kad vykdant Kauno agentūros 2013 m. liepos 8 d. Pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 8 savavališkai iškasta iškasa per kalniuką būtų užkasta nukreipiant vandens tėkmę natūralia upės vaga, iškasa pagilinta, padidinta, išplatinta nukasant visą kalniuką 18,11 m³grunto iki Veiseistės upelio vagos, sunaikinant natūralų, susiformavusį upelio krantą. Iškasos ruože prie upelio vagos sunaikinta nukasant 51,7 m² upelio pakrantės apsaugos juostos. Veiseistės pakrantės apsaugos juostoje, pakrantėje vykdė darbus, nesuderinęs šių darbų su aplinkos apsaugos tarnybomis, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo. Šiais savo veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudmenų sąlygų XXVIII - Vandens telkiniai 124.3 punkto ir XXIX – Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 punkto reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 51¹³ straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (toliau – Institucija) vedėjo 2013-12-27 nutarimu G. M. už pažeidimų, numatytų ATPK 51¹³ straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1500 Lt bauda.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. M. jį apskundė apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 10 d. nutartimi G. M. skundą dėl Institucijos 2013-12-27 nutarimo atmetė ir konstatavo, kad G. M. yra nubaustas pagrįstai.

G. M. šią nutartį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. atžvilgiu nutraukti. Skunde pažymima, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeista ATPK 259 straipsnio 1 dalis, nes jis nebuvo informuotas apie 2013-12-05 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą bei nurodo, kad visada atvykdavo į Kauno rajono agentūrą ir pasirašydavo pateiktus dokumentus, meluoti ar vengti pasirašinėti neturi pagrindo. Skunde atkreipia dėmesį, jog tarp jo ir V. R. yra susiklostę priešiški santykiai. Apelianto teigimu, Kauno apylinkės teismas pažeidė ATPK 275 straipsnį, nes neteisėtai leido Kauno rajono agentūros vedėjui V. R., neturinčiam aukštojo teisinio išsilavinimo arba jam prilyginamo išsilavinimo atstovauti agentūrai ir turėti atstovo teises. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, asmenų paaiškinimų, kurie patvirtintų matę, kaip G. M. išplatino, pagilino ir padidino iškasą, sunaikino 51.7 m² upelio apsaugos juostos, nukasė 18.11 m³ kalniuko ir nėra aišku kur tas žemes padėjo - ar išvežė, kas nėra įmanoma privažiuoti sunkiasvorei technikai ar perkasė žemes į kitą vietą, kur turėjo būti akivaizdus naujai sukastų žemių sluoksnis. Skunde pažymima, kad 2013-07-26 patikrinimo akto turinys rodo, kad pareigūnas, patikrinimo metu nenustatė Veiseistės upelio vingyje nukasto kranto ir sunaikintos pakrantės apsaugos juostos fakto, kasimo žymių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. 2013-09-05 patikrinimo akte Nr. 97 konstatavo, kad paskutinėje atkarpoje vietoje to, kad būtų užpilta savavališka iškasa per kalniuką, iškasa padidinta, pagilinta nukasant dalį kalniuko. Apelianto vertinimu, pagal patikrinimo akto turinį, patikrinimo metu padarytas fotonuotraukas, visiškai neaišku, esant kokiais požymiais buvo konstatuotas iškasos padidinimas, pagilinimas ir dalies kalniuko nukasimas. Fotonuotraukose nesimato jokių kasimo žymių ar naujai supiltų žemių kitoje vietoje, iš ko būtų galima pagrįstai konstatuoti, kad kalniukas yra nukastas ir žemės supiltos kitoje vietoje. Pažymima, kad patikrinimo metu nebuvo naudojami jokie matavimo prietaisai, kurių pagalba būtų nustatytas iškasos padidinimo ir vagos pagilinimo matmenys. Skunde atkreipiamas dėmesys, į tai, kad palyginus UAB „Geomastas" atliktą 2013-10 topografinę nuotrauką, 2013-11 tūrio skaičiavimo schemą ir 2010 m. detaliojo plano ištrauką, atvaizduotą toje pačioje topografinėje nuotraukoje, nesunku pastebėti, kad juose atvaizduotos kraštuose esančios aukščio altitudės sutampa. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2013-10-23 patikrinimo akto Nr. 121 ir UAB „Geomastas" 2013-11 tūrio skaičiavimo schemoje parengimo, surašymo datos nesutampa. Skunde nurodoma, kad UAB „Geomastas" matavimo įrenginiams nepateikė galiojančio patikros sertifikato 2013-10-23 dienai, kuomet buvo atlikti matavimai ir surašytas patikrinimo aktas Nr. 121. Byloje pateiktas patikros sertifikatas matavimo įrangai galioja nuo 2014-05-08 iki 2016-05-07, t.y. po patikrinimo akto surašymo dienos. UAB „Geomastas" visiškai nepateikė byloje įrodymų, kokiu būdu ir metodu buvo atlikti nukasto kalniuko paskaičiavimai, kompiuterinės programos licencijos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti, ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, jog Instituciją teisme atstovavo du atstovai, todėl atstovavimas buvo tinkamas. O faktinių aplinkybių pakako konstatuoti pažeidimą.

G. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Skunde nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai G. M. pripažino kaltu įvykdžius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51¹³ straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje bei skyrė teisingą nuobaudą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.3 punkte numatyta, kad draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo. 126.4 punkte nurodoma, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius. Nors pažeidėjas neigia pažeidęs minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinių teisės pažeidimų protokolais (b. l. 39, 78), topografine nuotrauka (b. l. 13), geodezine nuotrauka (b. l. 44), tūrio skaičiavimo schema (b. l. 14), fotonuotraukomis (b. l. 46-51, 54-57), liudytojų parodymais, 2013-10-23 Patikrinimo aktu Nr. 121. 2013-10-23 vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad G. M. pagilino ir padidino Veiseistės upelio iškasą, išplatino nukasant visą kalniuką 18.11 m³ iki Veiseistės upelio ribos, sunaikinant natūralų upelio krantą. Iškasos ruože, prie upelio vagos sunaikinta nukasant 51,7 m² upelio pakrantės apsaugos zonos. G. M. minėtus darbus vykdė nesuderinęs šių darbų su aplinkos apsaugos tarnybomis, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo (b. l. 42-43). Esama padėtis užfiksuota fotonuotraukomis, iš kurių matyti tiek savavališkai iškasta vaga, tiek nukastas upelio krantas (b. l. 46-51, 81-85).

Byloje esančioje topografinėje nuotraukoje pagal koordinates pažymėta upelio Veiseistė ašis 2011-11-11 ir 2013-10-23, patvirtina, jog yra pakeista buvusi natūrali Veiseistės upelio vaga (b. l. 13, 44). Topografinėje nuotraukoje yra pažymėtos G. M. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5217/0013:10, ribos, iš kurių akivaizdu, kad pakeista Veiseistės upelio vaga ribojasi su apelianto žemės sklypu (upelio vaga ištiesinta pagal jo žemės sklypo ribas).

Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Geomastas“ pateiktos topografinės nuotraukos patikimumu ar įmonės atliktų matavimų objektyvumu, nes šiuos duomenis patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Inspektorius V. R. teismo posėdžio metu patvirtino analogiškas aplinkybes nurodytas 2013-10-23 patikrinimo akte, byloje nėra nustatyta pareigūno suinteresuotumu bylos baigtimi, todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Patikrinimo metu dalyvavęs (duomenys neskelbtini) seniūnas R. S. apklausiamas teismo posėdyje teigė, kad vizualiai buvo matyti, kad upelio šlaitas yra nukastas ir buvo vykdomi kasimo darbai prie upelio šalia G. M. žemės sklypo ribos (b. l. 107-108). Patikrinime dalyvavęs matininkas A. Ž. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad matėsi, jog buvo atliekami nukasimo darbai ir yra likę ekskavatoriaus pėdsakai (b. l. 108-109). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje pateikti fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai. Abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir objektyvumu jokio pagrindo neturi ir aukštesnysis teismas. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie asmenys turėtų pagrindą pakenkti G. M. ar jį apkalbėti.

G. M. argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog kalniuką nukasė apeliantas, atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad niekas kitas, išskyrus patį G. M., nėra suinteresuotas keisti upelio natūralią vagą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Liudytojas R. S. taip pat patvirtino, jog nežino, kad koks nors kitas asmuo, išskyrus G. M., būtų suinteresuotas vykdyti kasimo darbus prie upelio. Be to, G. M. 2013-08-16 raštu kreipėsi į protokolą surašiusią instituciją, nurodymas, kad atliko 2013-07-08 privalomo nurodymo reikalavimą, t.y., atstatė upelio vagą ir prašė atlikti pakartotinį patikrinimą, siekiant nustatyti ar pareiškėjas kokybiškai atliko Veiseistės upelio natūralios vagos atstatymo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad asmuo vykdydamas institucijos nurodymą pripažįsta, kad jis atliko neteisėtus veiksmus ir siekia pašalinti jų pasekmes. Aplinkybę, kad būtent apeliantas atliko administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos jau buvo nubaustas, patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-3.-95-540/2014, kurioje G. M. nubaustas už Kauno RAAD Kauno rajono agentūros įgaliotų pareigūnų surašytų privalomųjų nurodymų, kuriais buvo nurodyta atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upės vagą nevykdymo, pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. (b. l. 86-89). Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 90-91).

Apelianto argumentas, kad galimai sunaikinta upelio apsaugos juosta yra kitoje upelio pusėje ir ribojasi su gretimu žemės sklypu, priklausančiu R. Š., vertintinas, kaip G. M. gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nors liudytojas A. Ž. nurodė, jog kitoje upelio pusėje matėsi ekskavatoriaus kaušo žymės, tačiau jos objektyviai galėjo atsirasti laikant techniką gretimame žemės sklype.

Aukštesniojo teismo nuomone, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog UAB „Geomastas“ atstovas nukasto grunto kiekio apskaičiavimą pateikė po 2013-10-23 patikrinimo, t.y., tik 2013 m. lapkričio mėn., nepaneigia paties fakto, jog G. M. neturėdamas atitinkamų institucijų leidimų neteisėtai vykdė kasimo darbus. Pažymėtina, kad atsakomybė už ATPK 51¹³ straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus nesiejama su aplinkybe, kokia apimtimi pažeidžiamos specialiosios vandens telkinių naudojimo sąlygos ir vandens apsaugos reikalavimai. Skundo argumentą, kad UAB „Geomastas“ atstovas sudarydamas tūrio skaičiavimo schemą ir apskaičiuodamas nukasto grunto kiekį naudojo netinkamą programą paneigia įmonės pateikti duomenys, patvirtinantys naudoto prietaiso ir programos teisėtumą (b. l. 113-116). Be to, svarbiausia pats faktas, kad vykdyti kasimo darbai, o iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad upelio vaga sunaikinta ir nukasta dalis grunto.

Atmestinas skundo argumentas, kad 2013-12-05 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 121 surašytas pažeidžiant ATPK 259 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio skundo argumento. Apylinkės teismas rėmėsi Kauno rajono agentūros atstovo V. R. parodymais, kad 2012-12-05 G. M. buvo iškviestas protokolų surašymui, jam buvo surašyti du protokolai Nr. 120 ir Nr. 121. Antrą protokolą Nr. 121, kurį surašė dėl to, kad buvo nukasta žemių, G. M. pasirašyti atsisakė ir išėjo iš kabineto. Iš byloje esančio administraciniame teisės pažeidimo protokolo Nr. 120 matyti, kad jis surašytas tą pačią dieną kaip ir byloje sekančiu registracijos numeriu užregistruotas protokolas Nr. 121, t. y. 2013 m. gruodžio 5 d., ir jame (vos vienu nr. anksčiau užregistruotame protokole) yra G. M. parašas (b. l. 78). Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tuo pat metu buvo surašomi du protokolai (nr. 120, 121), ir surašant antrą protokolą (Nr. 121), pareigūnas neturėjo pagrindo nuslėpti šio protokolo surašymo fakto nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Skundo argumento, kad tarp G. M. ir V. R. yra susiklostę priešiški santykiai, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Protokolai surašyti Institucijos pareigūnui vykdant savo pareigas, ir juose konstatuoti realūs pažeidimai. Todėl pareigų vykdymas negali būti laikomas priešiškumu pažeidėjui.

Kaip visiškai nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apylinkės teismas neteisėtai leido Kauno rajono agentūros vedėjui V. R., neturinčiam aukštojo teisinio išsilavinimo arba jam prilyginamo išsilavinimo atstovauti agentūrai ir turėti atstovo teises. Iš 2014-01-09 teismo posėdžio protokolo (b. l. 95-102) matyti, kad V. R. byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, o teismas 2014-04-18 vykusio teismo posėdžio metu (b. l. 71) leido V. R. užduoti klausimus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatui vadovaudamasis baudžiamajame procese numatyta galimybe, jog juridinio asmens atstovu byloje gali būti jo įgaliotas atstovas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 2 dalis). V. R. tokius galinimus Institucija buvo suteikusi (b.l. 68). Be to, pažymėtina, jog Instituciją byloje atstovavo ir aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo- Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė G. U. (b.l. 67).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos teisingumu. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus, nėra, todėl Institucija pagrįstai G. M. paskyrė baudas atitinkančias sankcijos vidurkį, t. y., pagal ATPK 51¹³ straipsnio 3 dalį – 1500 Lt baudą, pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį – 300 Lt ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę 1500 Lt baudą, todėl darytina išvada, kad paskirta nuobauda yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos visapusiškai betarpiškai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.