- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-6614-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05938-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- P. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B., išnagrinėjusi P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. 2015 m. kovo 17 d., tarp 10.10 – 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Carolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. tikino neatsimenantis ir neužfiksavęs jokio įvykio, kurio metu būtų kliudęs kitą transporto priemonę, juo labiau, tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Jis yra ligotas žmogus, turi rimtų sveikatos problemų, prastai girdi. Apie tai, kad padarė kažkokį įvykį, sužinojo iš policijos pareigūnų, policijos įstaigos kieme pamatė ir nukentėjusiojo automobilį (neatsimena, kad iki tol būtų jį matęs, juo labiau, kliudęs). Automobiliu „Toyota Coroll“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi tik sezono metu (nuo gegužės mėn. iki lapkričio mėn.), juo važinėja tik jis vienas, niekas kitas automobilio nenaudoja. Automobilis prastai užsiveda, niekaip negali jo suremontuoti. Tikrai neatsimena, jog būtų kažkokiais reikalais vykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę. Gali pasakyti tik tiek, kad kažkada (nei mėnesio, nei dienos nežino) važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur meistrams remontui paliko automobilį. Transporto priemonę iš servizo pasiėmė kitą dieną, jokių incidentų neįvyko. Per visą savo gyvenimą niekuomet nebuvo patekęs į jokius eismo įvykius, niekada nebuvo baustas administracine tvarka. Jeigu padarė kažkam kažkokią žalą, yra pasiryžęs ją atlyginti, labai gailisi, jei netyčia padarė kažką neleistino.
Šalies argumentai
P. B. paaiškinimo duomenimis, jis prieš pusantros savaitės (tikslaus laiko nebepamena) nuvežė savo automobilį „Toyota Carolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto susitaręs pas meistrus. Kadangi meistrų, su kuriais buvo susitaręs, nebuvo, taip pat nebuvo galima pasiekti jų telefonu, nuvairavęs mašiną paliko ją prie dirbtuvės durų. Jo sveikata yra itin prasta, todėl tąkart suskaudus pilvui nusprendė važiuoti namo. Būdamas namuose vėl sutarė, kad važiuos pažiūrėti, kaip remontuojamas jo automobilis. Nuvykus į dirbtuves meistrų vietoje vėl nebuvo, tačiau jis pastebėjo, kad jo automobilis stovi kitoje kiemo vietoje. Tiksliai nebepamena ar pats užvedęs, ar pašaliniam žmogui pastūmus sava eiga užsivedus automobiliui, nuvažiavo namo. Teigia, kad mašiną vairuoja tik jis vienas. Jei padarė kokį pažeidimą, prašo griežtai nebausti, kadangi yra senas, ligotas žmogus. Eismo įvykio fakto neneigia, protokole pasirašyti atsisakė, kadangi tuo metu prastai jautėsi, pažadėjo protokolą paskaityti namuose (b. l. 10, 18).
Motyvuojamoji dalis
P. B. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio P. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-29513937-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. P. B. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio M. K. 2015-03-17 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-03-17, apie 12.20 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Muitinės g. 41 apgadintas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, buvo rastas apgadintas automobilis. Įvykį matęs liudininkas S. M. paaiškino, kad sėdėdamas savo automobilyje išgirdo smūgį. Vėliau pamatė, kaip automobilis „Toyota Carolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas kliudė „BMW“ automobilį ir išvažiavo. Už vairo sėdėjo pagyvenęs žmogus (b. l. 3). Įvykio vieta užfiksuota Vilniaus apskrities KVP eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5-6). Eismo įvykio liudininko S. M. 2015-03-23 paaiškinimo duomenimis, jis kovo 17 d., tikslaus laiko nebepamena, matė eismo įvykį, kuris įvykio (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) namo. Įvykį matė 10 metrų atstumu. Automobilis „Toyota“, tamsios spalvos, važiuodamas atbulas, savo galine kaire puse kliudė stovintį automobilį „BMW“, galinę kairę pusę. Susidūrimo garsas buvo pakankamai girdimas, atkreipė jo dėmesį. Po kontakto vairuotojas iš savo automobilio išlipęs nebuvo ir paskubomis išvažiavo. Vairuotojas buvo pagyvenęs vyras (b. l. 8). A. L. 2015-03-17 paaiškinimo duomenimis, ji 2015-03-17, apie 10 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir paliko savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, priklausantį J. L.. Apie 12 val., atėjusi prie savo automobilio, rado jį apgadintą. Apie automobiliui padarytą žalą pasakė eismo įvykį matęs liudininkas S. M., kuris ir nurodė iš eismo įvykio pasišalinusios transporto priemonės valstybinius numerius (b. l. 7). Abiejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros akte bei pridėtose fotonuotraukose (b. l. 13-16).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. B., vairuodamas automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu P. B. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.
Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).
Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad P. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad P. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Viso proceso metu, taip pat ir apklausiamas teisme P. B. nuosekliai parodė jokio kontakto su kitu automobiliu nejutęs, o apie svetimos transporto priemonės apgadinimą sužinojęs tik iš policijos pareigūnų. Įvertinus P. B. amžių bei sveikatos būklę - asmuo turi itin sunkų klausos sutrikimą (kas buvo akivaizdžiai matyti teismo posėdžių metu, kuomet asmuo netgi klausos aparto pagalba turėjo sunkumų išgirsti), problemų su rega, jam nustatytas neįgalumas, kas akivaizdžiai apsunkina galimybę pajusti kontaktą, ypač jeigu jis nebuvo stiprus. Tai, kad kontakto nebūta stipraus, patvirtina transporto priemonėms nustatyti apgadinami, kurie iš esmės yra menkaverčiai. Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių išrašo matyti, kad P. B. per 50 metų vairavimo stažą nė karto nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia teigti, jog asmuo iš esmės nėra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtas taisykles bei kėsintis į kitų eismo dalyvių saugumą (b. l. 2). Teismas neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog automobilis buvo apdraustas, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina P. B. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nors liudytojas S. M. nurodė manantis, jog vairuotojas dėl garso visgi turėjo pajusti kontaktą, remiantis vien tokiu liudytojo vertinimu negalima daryti neabejotinos išvados, kad P. B. suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, juo labiau, kad teismas neturėjo galimybės tiesiogiai šį liudytoją apklausti teismo posėdyje. Tad nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), į tai, kad atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama P. B. asmenybė (pensinio amžiaus, neįgalus, praeityje nė karto nebaustas administracine tvarka). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus P. B. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
P. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.
P. B. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).