- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-762-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei dėl darbo sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. 2008-04-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei ir prašė pripažinti, kad darbo sutarties terminas nustatytas netinkamai, pripažinti negaliojančia sutarties sąlygą dėl darbo sutarties termino nustatymo ir pripažinti, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Nurodė, kad ieškovas buvo priverstas su atsakovu pasirašyti terminuotą darbo sutartį laikotarpiui nuo 2008-01-08 iki 2008-08-31, kadangi darbdavys pareiškė, jog, nepasirašius trumpalaikės terminuotos darbo sutarties, jokia kita darbo sutartis su ieškovu nebus pasirašyta.
Ieškovas A. V. 2008-06-27 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė uždrausti atsakovui VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei nutraukti darbo santykius su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad pasibaigus darbo santykiams pagal ginčijamą sutartį ir nesudarius naujos darbo sutarties tebevykstant teismo procesui, pasikeistų teisinis santykis tarp šalių ir iš to išplauktų naujų reikalavimų būtinybė, nes, tebevykstant ginčui dėl sutarties sąlygos, šalių jau nebesietų darbo santykiai. Tuomet, jei teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, jo įvykdymas galėtų būti apsunkintas naujų aplinkybių (kito žmogaus priėmimu į ieškovo darbo vietą ar pan.) ir teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Sprendžiant iš atsakovo veiksmų (palikimo darbo sutarties termino iki 2008-08-31, nepaisant Valstybinės darbo inspekcijos nurodymo, išankstinio įsakymo apie ieškovo atleidimą iš darbo priėmimo ir kt.) yra reali tikimybė, kad su ieškovu nebebus sudaryta kita darbo sutartis, pasibaigus ginčijamos sutarties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, iš dalies patenkino kitus prašymus - dėl rašytinių įrodymų prijungimo, išreikalavimo iš atsakovo darbo inspekcijos raštų, administracinės bylos dėl darbo teisės pažeidimų, pagal terminuotą darbo sutartį ligoninėje 2008-01-01 dirbančių profesorių-konsultantų ir docentų-konsultantų sąrašą) ir atmetė ieškovo prašymą dėl išreikalavimo duomenų apie ieškovo užimamas pareigas. Atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio dalyku.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – uždrausti darbdaviui (atsakovui) nutraukti darbo santykius su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi, bet nesutampa su ieškinio dalyku. Ji prašoma taikyti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pasibaigus darbo santykiams pagal ginčijamą sutartį ir nesudarius naujos darbo sutarties tebevykstant teismo procesui, pasikeistų teisinis santykis tarp šalių ir iš to išplauktų naujų reikalavimų būtinybė, t.y. keistųsi ieškinio dalykas bylos nagrinėjimo eigoje. Taip pat naujomis aplinkybėmis būtų apsunkintas būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Teisės teorijoje pripažįstama, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių tikslų yra siekti, jog ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų toks pats, koks buvo prieš pradedant nagrinėti bylą. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepažeis atsakovo interesų, kadangi ieškovą su atsakovu darbo santykiai sieja nuo 1992 metų, todėl laikotarpis, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus išnagrinėta byla teisme, yra sąlyginai trumpas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė prašo atskirojo skundo netenkinti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į tai, ar jų taikymas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ar neprieštaraus viešajam interesui. Šioje byloje viešasis interesas sietinas su aplinkybe, kad atsakovas yra iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų finansuojama įstaiga. Tai pelno nesiekiantis ir ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, vykdant sveikatingumo įgyvendinimo veiklą. Atsakovo finansavimui skiriamos lėšos turi būti naudojamos jos tikslams įgyvendinti, t.y. ligoninės pacientų poreikiams tenkinti. Todėl pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ligoninė privalėtų mokėti atlyginimą darbuotojui, kurio paslaugos tuo metu gydymo įstaigai nėra reikalingos. Tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovo teisės būtų apgintos, jį grąžinant į ankstesnį darbą, taip pat jo naudai išieškant vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tokiu būdu teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir pakankamai motyvuotas (CPK 144 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo ieškiniu siekia, kad jo ir atsakovo 2008-01-08 sudaryta terminuota darbo sutartis (iki 2008-08-31) būtų pripažinta neterminuota. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei nutraukti darbo santykius su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks prašymas iš esmės sutampa su ieškinio dalyku ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokį ieškovo prašymą tenkinti.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galima įvykdyti arba būtų bent jau sunku įvykdyti. Tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde ieškovas daro prielaidą, jog tokio sprendimo įvykdymas taptų sunkesnis dėl naujai priimto kito darbuotojo į ieškovo darbo vietą. Tačiau tokia ieškovo prielaida yra subjektyvi, nepagrįsta įrodymais. Tuo tarpu teismui patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovui kiltų įstatyme numatytos pasekmės, t.y. ieškovo (darbuotojo) pažeistos teisės būtų apgintos atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (grąžinant į darbą, išmokant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina laikytis draudimo suvaržyti šalies teises daugiau, nei tai yra būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas šį draudimą pažeistų, nes, neesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovas būtų priverstas tęsti su ieškovu jau pasibaigusią darbo sutartį. Taigi pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebūtų užtikrinta šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
Teismas taip pat nepažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principo bei pakankamai atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes. Aplinkybės, kad, pasibaigus darbo santykiams pagal ginčijamą sutartį ir nesudarius naujos darbo sutarties tebevykstant teismo procesui, pasikeistų teisinis santykis tarp šalių ir iš to išplauktų naujų reikalavimų būtinybė, jeigu į ieškovo darbo vietą būtų priimtas kitas žmogus, nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, tai iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu ir bus analizuojama, tiriama ir vertinama nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti CPK numatytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.