Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2;

2019 m. sausio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., Kauno r., netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, padavėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. K., 2018 m. gegužės 7 d., apie 14.46 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdama į kairę ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – motociklui „Suzuki XF 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. N., su juo susidūrė, padarydama M. N. sužalojimą, vertinamą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji L. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 14.00 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link statybinių medžiagų parduotuvės, ir sukdama į kairę, nepastebėjo tiesiai, pagrindiniu keliu atvažiuojančio motociklo „Suzuki“, ir su juo susidūrė. Smūgio metu motociklas atsitrenkė į galinį dešinį automobilio šoną. Iš karto po susidūrimo pribėgo prie motociklo vairuotojo ir klausė, kaip jis jaučiasi, vairuotojas skundėsi rankos skausmais. Greitosios medicinos pagalbos medikus iškvietė draugė su kuria važiavo, tačiau ji įvykio metu nenukentėjo. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju telefonu, su kuriuo vėliau buvo vieną kartą susitikusi pasirašyti taikos sutartį, jo atsiprašė ir susitarė atlyginti 1 000 eurų žalą, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti šalims susitaikius. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2017 m. birželio 13 d., įvykio metu turėjo 11 mėnesių vairavimo stažą.

Išvada dėl L. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 7 d. apie 14.45 val., vairavo motociklą „Suzuki XF 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) maždaug 50 km/h greičiu. Likus apie 200-250 m iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) dešinėje, prie statybos prekių parduotuvės, priešais važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo posūkiui. M. N., galvodamas, kad vairuotojas žino ir laikosi Kelių eismo taisyklių, važiavo toliau. Nurodė, kad kuomet iki minėto automobilio liko apie 5-10 m, jis staiga pradėjo atlikinėti posūkį ir M. N., nespėjęs sustabdyti, trenkėsi į automobilio dešinįjį šoną, po ko nukrito nuo motociklo ant žemės. Po smūgio jam sugėlė stiprus skausmas krūtinėje, prasiskėlė lūpą. Prie jo priėjo mergina, kuri išlipo iš jį partrenkusio automobilio, tačiau ji nieko nekalbėjo. Medikai jį neštuvais nunešė į savo automobilį ir nuvežė į Kauno klinikas, kur jam buvo nustatyti veido, krūtinės, pilvo ir dubens sumušimai, praskelta lūpa, nubrozdinimai krūtinėje ir pilve, o taip pat krūtinkaulio lūžis, dėl ko ligoninėje gulėjo 8 dienas, o vėliau gydėsi ambulatoriškai (b. l. 36–37).

Teisiamajame posėdyje M. N. patvirtino, kad atleidžia L. K., nori su ja susitaikyti, ir sudarė susitarimą dėl susitaikymo bei padarytos žalos atlyginimo, sutinka ir su draudimo bendrovės paskaičiuotomis jam atlygintinomis sumomis, todėl civilinio ieškinio, likusioje dalyje, atsisakė.

Liudytoja G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 7 d., apie 14.45 val., ji kartu su L. K. važiavo pastarosios vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link statybos prekių parduotuvės, esančios netoli (duomenys neskelbtini) G. M. naršė savo mobiliajame telefone, kai L. K., sukdama kairėn į statybos prekių parduotuvės aikštelę, susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu motociklininku. Iš karto po susidūrimo jos priėjo prie motociklininko, kuris gulėjo ant žemės, buvo sąmoningas, tačiau pasikelti savo jėgomis ir kalbėti negalėjo, o atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį išvežė į ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos medikus iškvietė atėjusi kita L. draugė K.. Įvykio metu L. buvo blaivi, jos blaivumą patikrino ir policijos pareigūnai (b. l. 44).

Liudytoja K. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 7 d., apie 14.45 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išgirdo transporto priemonių susidūrimo garsą ir priėjusi prie lango pamatė, kad susidūrė automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir motociklininkas, todėl ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kalėdama su operatore nuėjo iki įvykio vietos, kur gulėjo motociklininkas ir norėjo nusiimti šalmą, tačiau to patarė nedaryti operatorė. Vėliau pastebėjo pažįstama L., kuri buvo pasimetusi ir sakė, kad vairuodama automobilį „Peugeot 307“, susidūrė su motociklininku. Atvykę greitosios medicinos medikai motociklo vairuotoją išvežė į ligoninę. Paaiškino, kad įvykio kilimo priežasčių nesigilino, nes domėjosi motociklo vairuotojo sveikata. Atvykę policijos pareigūnai tikrino Lauros blaivumą ir apžiūrinėjo įvykio vietą (b. l. 47).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2018 m. gegužės 7 d. išrašo matyti, kad 2018 m. gegužės 7. 14.46 val., apie įvykį pranešė privatus fizinis asmuo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), su automobiliu partrenkė 25 metų motociklininką, kuris guli ant žemės (b. l. 23).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2018 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo dėl įskaitinio eismo įvykio matyti, kad 2018 m. gegužės 7 d., jam dirbant kartu su vyr. patruliu M. V., apie 14.46 val., iš Kauno AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje automobiliu partrenktas 25 m. motociklininkas. Nuvykus minėtu adresu rasta apgadinta transporto priemonė „Suzuki 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gulėjo ant žemės, buvo sąmoningas, tačiau ištiktas šoko. Automobilio „Peugeot 307“ vairuotoja L. K. parodė, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) norėjo sukti į šalia esančią parduotuvės „Statybinės medžiagos“ aikštelę, bet nepastebėjo iš priešpriešos atvažiuojančio motociklo, tik pajuto stiprų smūgį į dešinę automobilio dalį. L. K. patikrinus blaivumą nustatytas rezultatas 0,00 promilių (b. l. 6).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kelio aplinkoje yra pastatų, stulpų ir medžių, sudarytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 7–15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. gegužės 9 d. specialisto išvados Nr. T-A 4418/2018(01) matyti, kad M. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 27 d. specialisto išvados Nr. G1974/2018(02) matyti, kad M. N. 2018 m. gegužės 7 d., eismo įvykyje patyrė veido, krūtinės, pilvo ir dubens sumušimus, kiaurinę muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, nubrozdinimus krūtinėje ir pilve, krūtinkaulio kūno lūžį, dešinio plaučio, kepenų, kasos ir kairio inksto sumušimus. Visi sužalojimai visumoje atspindi didelės kinetinės energijos buką traumą, kas yra tipiška mototraumatizmui. M. N. patirti sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo trukmę vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vidaus organų nedideli morfologiniai pažeidimai, išgydyti konservatyviai (nepareikalavę chirurginių intervencijų) realaus pavojaus gyvybei nesukėlė ir sunkiu sveikatos sutrikdymu nevertinami (b. l. 33–34).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. K. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taikylių pažeidimo, pasitvirtino.

Kaltinamoji L. K., 2018 m. gegužės 7 d., dienos metu, apie 14.46 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ir 109 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją, sukantį į kairę ne sankryžoje, duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, ir nesilaikydama jų nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei – motociklui „Suzuki XF 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. N., atlikdama posūkio manevrą sudarė pastarajam kliūtį, dėl ko su juo susidūrė, sukeldama M. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu išklausius kaltinamosios parodymus, matyti, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį Kalvarijų g. ir norėdama atlikti posūkį į kairę, link statybinių medžiagų parduotuvės, nepastebėjo tiesiai, pagrindiniu keliu atvažiuojančio motociklo „Suzuki“, ir su juo susidūrė, dėl ko, smūgio metu motociklas atsitrenkė į galinį dešinį automobilio šoną. Iš nukentėjusiojo M. N. parodymų matyti, jog pastarasis, vairuodamas motociklą ir važiuodamas apie 50 kilometrų per valandą greičiu, kaltinamosios vairuojamą automobilį pastebėjo likus apie 200-250 m iki sankryžos su (duomenys neskelbtini). dešinėje, prie statybos prekių parduotuvės, kai jis sustojo posūkiui, o iki minėto automobilio likus apie 5-10 m, ji staiga pradėjo atlikinėti posūkį, ko pasekoje, automobilio vairuotojai neįvertinus atstumo tarp jos automobilio ir priešinga eismo kryptimi atvažiuojančio motociklo ir nedavus jam kelio, įvyko eismo įvykis.

L. K. kaltė įrodyta jos paties parodymais ir prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, taip pat liudytojos G. M. parodymais apie tai, jog jai važiuojant kaltinamosios vairuojamu automobiliu, pastaroji, atlikdama posūkį į kairę, susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančiu motociklo vairuotoju, liudytojos K. P. parodymais, iš kurių matyti, jog ji būdama namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, išgirdo transporto priemonių susidūrimo garsą, o jai nuėjus į įvykio vietą, kaltinamoji nurodė, jog jai sukant į statybos prekių parduotuvės aikštelę kairėn, susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu motociklininku, taip pat specialisto išvada Nr. G1974/2018(02), kurioje nurodyta, jog nukentėjusysis M. N. eismo įvykyje patyrė veido, krūtinės, pilvo ir dubens sumušimus, kiaurinę muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, nubrozdinimus krūtinėje ir pilve, krūtinkaulio kūno lūžį, dešinio plaučio, kepenų, kasos ir kairio inksto sumušimus, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko jis stacionariai buvo gydomas 8 dienas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. K. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.

Kaltinamoji savo kaltę, dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo, pripažino, kas patvirtinta ir kitais byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, jog eismo įvykis kilo mieste, jo metu nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su kaltinamosios neatsargiais veiksmais.

Tokiais savo veiksmais kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ir 109 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją, sukantį į kairę ne sankryžoje, duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir sugadintas turtas, taigi jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

L. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. K. atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė ir prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti, tarp jų sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (b. l. 141), tai patvirtino ir nukentėjusysis M. N..

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

L. K. teisiama pirmą kartą (b. l. 49), administracine tvarka nebausta (b. l. 50), dirba, VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (b. l. 110), duomenų apie įskaitą Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis M. N.. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiojo ir kaltinamosios turtas, tačiau be nukentėjusiojo M. N. sveikatos sutrikdymo, kiti asmenys nenukentėjo. Jokių kitų pareiškimų dėl įvykio negauta. Atsižvelgtina ir į tai, kad naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamosios atžvilgiu nepradėta, L. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini), po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju ir susitarė dėl žalos atlyginimo, atsiprašė ir susitaikė, yra viena L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2018 m. lapkričio 8 d., nukentėjusysis M. N. pateikė civilinį ieškinį dėl 2119,91 (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniolikos eurų ir 91 euro cento) turtinės žalos atlyginimo ir 3000 (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl L. K. veiksmų buvo sugadintas motociklas „Suzuki xf 650“, dėl ko jis patyrė 1430 (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimties) eurų žalą ir motociklininko apranga, dėl ko jis patyrė 539,91 (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 91 euro cento) žalą, taip pat patyrė 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų išlaidas dėl nepriklausomo eksperto atlikto turto vertinimo. Nurodyta, jog eismo įvykis paliko nepataisomų pasekmių sveikatai, kas atsiliepia psichologinei būsenai (sutriko miegas, atsirado nerimas vairuojant) (b. l. 65–104).

2018 m. gruodžio 27 d. civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atsiliepime į civilinį ieškinį nurodyta, kad draudikas nukentėjusiajam M. N. yra apskaičiavęs šias draudimo įmokas: dėl eismo įvykio metu sugadinto motociklo „Suzuki xf 650“ – 1431,16 (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro ir 61 euro cento), už motociklo vertinimą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų, už sugadintus daiktus (drabužius, telefoną) – 539,91 (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 91 euro cento) ir neturtinės žalos draudimo išmoka – 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų, kurios bus išmokėtos teismui priėmus galutinį sprendimą dėl L. K., konstatuojant ar L. K. kyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio (b. l. 142–143).

2018 m. lapkričio 28 d., kaltinamoji ir nukentėjusysis laisva valia sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriuo L. K. atsiprašė M. N. ir pastarasis jai atleido. Susitarimu kaltinamoji įsipareigojo, o nukentėjusysis sutiko, kad jam kaltinamoji atlygins 1000 (vieno tūkstančio) eurų sumą, per penkias darbo dienas nuo teismo nutarties dėl baudžiamosios bylos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, bankiniu pavedimu į nukentėjusiojo M. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam atsisakius civilinio ieškinio, jis neteks teisės kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą antrą kartą. Kaltinamoji L. K. taip pat sutiko su ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas apskaičiuotu žalos dydžiu, kuris bus sumokamas nukentėjusiajam tokia tvarka ir dydžiais: 1413,16 (vienas tūkstantis keturi šimtai trylika eurų ir 16 euro centų) už motociklą, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų už turto vertinimą, 539,91 (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 91 euro centą) už sugadintus drabužius ir telefoną ir 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų už neturtinę žąlą (b. l. 141–142).

Atsižvelgiant į tai, kad sudarytu susitarimu M. N. atsisakė civilinio ieškinio ir tai patvirtino teismo posėdžio metu, todėl jis paliktas nenagrinėtu, teismui patvirtinant susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė netaikyti kaltinamajai L. K. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones ir toks jo prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, jos asmenybę, į tai, kad kaltinamoji dirba, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra ją sunkinančių, tai, kad L. K. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turi trumpą vairavimo stažą (nuo 2017 m. birželio 13 d.), ir dėl jos neatsargių veiksmų žymių pasekmių nekilo, su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai L. K., priėmus sprendimą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), skirti netikslinga.

Kaltinamajai L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, taip pat nėra ir išieškotinų proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. K., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju M. N. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be parteisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti L. K. ir M. N. 2018 m. lapkričio 28 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos (b. l. 141–142).

M. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.