- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 2YT-308-266/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Suinteresuotas asmuo
- B. K., S. T., valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Zinaida Aksionova
- Kategorijos
- 3.4.4.2Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims B. K., S. T., suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad jis po savo brolio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) , priėmė jo palikimą – ūkinį kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, paaiškino, jog brolis A. M. mirė (duomenys neskelbtini) metais . Brolis buvo neįgalus ir iki mirties devynis metus gyveno (duomenys neskelbtini) ir jis brolį prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) kaime buvo likusi sodybą, kurią sudarė namas, klėtis ir sodas. Namai buvo tėvų , namų dokumentų nebuvo . Nebuvo dokumentų ir žemės. Jie atvažiuodavo į sodybą , pasisodindavo bulvių, pasirinkdavo obuolių. Namų netvarkė, mokesčių nemokėjo. Mirus broliui, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pernai metais kaimynas A. A. nugriovė namą, išrovė medžius ir už tai nieko nesumokėjo. Pareiškėjas nurodė, jog jam palikimo fakto nustatyti nereikia, bet reikia, kad kaimynas jam sumokėtų už nugriautą namą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti , valstybės įmonė “Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti. Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti įmonės atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo S. T. atsiliepime brolio P. M. prašymo neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko.
Suinteresuotas asmuo B. K. – pareiškėjo sesuo- atsiliepimo teismui nepateikė į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų brolis A. M., gim., (duomenys neskelbtini). A. M. nuo 1989-07-19 iki 2004-11-11 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 36), o 2004 metų gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kur ir mirė. Iš Anykščių rajono savivaldybės Troškūnų seniūnijos archyve saugomos 1991-1995 metų namų ūkio knygos matyti, kad numeriu (duomenys neskelbtini) A. M. vardu įrašytas gyvenamasis namas be ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini). Iš Utenos apskrities archyvo pažymos matyti , jog 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis yra įrašytas A. M. (pavardė M. taisyta) ūkinis kiemas (b.l. 44-46) . Mirus broliui A. M., pareiškėjas P. M. per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. 2017m. kovo mėnesį A. A. nugriovė namą , išrovė obelis ir sutvarkė vietovę. 2017m. lapkričio 14d. pareiškėjas su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio A. M. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą – ūkinį kiemą (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. 2018-04-05 pareiškėjas P. M. kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariatą dėl sodybos nugriovimo. 2018-04-11 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal P. M. pareiškimą, nes tyrimo metu nustatė, jog P. M. nebuvo sodybos, kuri nugriauta savininkas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl sodybos sunaikinimo.
Mirus palikėjui , įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis , norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą , pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Pagal CK 5 51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti , juo rūpintis kaip savo turtu ( daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.) Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2010-10-05 civ. byla Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas , ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.
Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėjo brolis A. M. nuo 1989-04-06 iki 2004-11-11 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Gyveno gyvenamajame name , kuris kaip nustatyta , buvo jo ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų tėvų. Troškūnų seniūnijos duomenimis nuo 1991-1995 metų namų knygoje buvo įrašyta A. M. vardu gyvenamasis namas be ūkinių pastatų. (b.l. 36) Utenos apskrities archyvo pažyma patvirtina, jog 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos duomenimis yra įrašas apie A. M.( taisyta pavardė) ūkinį kiemą, kurį sudaro gyvenamasis namas, 1940m. (b.l. 9-10) Nuo 2004 metų A. M. gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kur ir mirė. Gyvenamasis namas buvo tuščias, jame niekas negyveno. Pareiškėjas P. M. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Teismas, išklausęs posėdžio metu pareiškėją, liudytojus G. M., G. K., J. R., V. Č. ir A. A. , konstatuoja, jog pareiškėjas per tris mėnesius po A. M. mirties , neatliko jokių aktyvių veiksmų , kuriais būtų siekęs įgyti nuosavybėn paveldimą turtą, neatliko jokių veiksmų , rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu kaip savo. Pareiškėjas P. M. teisme nuo pat pradžių teigė, jog namus sugriovė A. A. ir jam nieko nesumokėjo , kad juos nuskriaudė. Nurodė, jog namai nebuvo sutvarkyti, neturi jokių dokumentų , jog namai yra jų tėvų . Teigė, jog jam palikimo faktas nesvarbus, svarbu, kad A. A. sumokėtų už nugriautą sodybą. Tiek pareiškėjas, tiek liudytoja jo žmona G. M. teisme teigė, jog jie visada gyveno (duomenys neskelbtini) ir 9 metus iki mirties prižiūrėjo A. M. , todėl mano, jog jiems turi atitekti pastatai, o dabar pinigai už sodybos nugriovimą, tačiau nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kuriuos jos vyras P. M. būtų atlikęs, siekdamas priimti palikimą faktiniu valdymu. Liudytoja J. R. parodė, jog namuose niekas negyveno. P. M. su žmona atvažiuodama pavasarį, pasisodindavo bulvių, namų neremontavo. Liudytojas V. Č. nurodė, jog 2016 metais buvo atvažiavęs su P. M. į sodybą pasiimti obuolių. Kas priėmė palikimą po A. M. mirties, jis nežino. Liudytojas G. K., pareiškėjo sesers B. K. sūnus, parodė, jog jis nežino, kas priėmė palikimą po A. M. mirties. Žino, jog buvo namas, klėtis. Sodyboje nesilankė, tik pravažiuodavo, važiuodami į kapines. Nei vienas iš apklausų liudytojų nepatvirtino, jog pareiškėjas, po brolio mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą , atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kurie įrodytų, jog pareiškėjas rūpinosi paveldimu turtu kaip savo, bei siekė paveldimą turtą įgyti savo nuosavybėn, siekė turtą teisiškai įforminti. Vien tik bulvių pasisodinimas ar obuolių pasiėmimas negali būti laikomi aktyviais veiksmais, jog pareiškėjas priėmė palikimą po brolio mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjas nepaveldėjo brolio asmeninių daiktų, namų apyvokos daiktų, nes tokių namuose (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo. Pareiškėjo brolis P. M. iki mirties 9 metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Išklausius liudytoją A. A. , nustatyta, kad 2017 metų vasario mėnesį pas jį atvyko P. M. su žmona ir pasiūlė pirkti sodybą, prašė 1400 eurų. Liudytojas nurodė, jog P. M. neturėjo sodybos dokumentų, sodyba buvo apleista, namo durys išgriuvusios, joje niekas seniai negyveno. Jam nesutikus pirkti už 1400 eurų, liudytojas teigė, jog P. M. su žmona sutiko parduoti už 100 eurų. Tuomet jis 2017 kovo mėnesį nugriovė buvusius pastatus, išrovė medžius ir vietovę sutvarkė. 2017 metų birželio mėnesį atvykę pas jį M. pareikalavo 1400 eurų . Jis nesutiko mokėti tokios sumos, tačiau neatsisako sumokėti tam tikros pinigų sumos, tik mano, jog už tą sodybą pinigai priklauso ir pareiškėjo seserims B. K. ir S. T.. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjas po brolio mirties nesiekė priimti palikimo ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, o tik 2017 metų pavasarį iškilus ginčui su A. A. dėl nugriautos sodybos, kreipėsi į teismą . Pareiškėjas ne tik, kad per tris mėnesius po brolio P. M. mirties , bei per visus keturis metus neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu, todėl nėra jokio pagrindo palikimo priėmimo faktui konstatuoti. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms , pareiškėjo pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d. 1p., ir 5 p., 259str.,268str.,270 str.-
nusprendžia:
P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus .