Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2010-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-354-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
1A-217-354-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
A. J. K., ir P
Advokatai
Vytautas Blažaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-354/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6., 1.1.7.2.4., 1.1.8.1., 1.1.8.8., 1.2.18.10., 1.2.19.4., 1.2.20.3., 1.2.29.1., 2.4.6.3.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,nuteistajam A. J. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. 85 MGL (11 050 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. l d. 85 MGL (11 050 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. l d. 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d. 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu (LR BK 228 str. l d. ir 222 str. l d.) bei dalinio sudėjimo būdu ir A. J. K. paskirta galutinė bausmė – 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d., A. J. K. įpareigotas sumokėti baudą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir P. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. K. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" miškų urėdu, pažeisdamas LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 4, 6 punktus, reikalaujančius nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe kitokia tvarka ar mastu, negu nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, 2001-07-30 generalinio miškų urėdo patvirtintų VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" miškų urėdo pareiginių nuostatų 13, 14, 22 punktuose numatytas pareigas – organizuoti miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo valstybės turto apsaugą ir efektyvų naudojimą organizuoti personalo veiklą taip, kad miškų urėdijos valdomi materialiniai ir finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai ir taupiai, įgyvendinti ir kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės - buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles, kad būtų laikomasi nustatytų prekių ir materialinių vertybių priėmimo ir išdavimo reikalavimų, taip pat pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent 2005-03-21, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, vykdydamas R. K. neteisėtą reikalavimą, nurodė VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkui P. J. neatlygintinai urėdijos transportu nuvežti iš Kuršėnų, Šiaulių r., į (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, ir perduoti V. L. apie 3 kubinius metrus urėdijai priklausančių malkų šių ūkinių operacijų nefiksuojant VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" apskaitos dokumentuose, vėliau, 2005-03-22, apie 15.25 val., A. J. K. ir P. J. nurodymu VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" vairuotojui K. P. urėdijai priklausančiu automobiliu „Kamaz", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežus iš Kuršėnų, Šiaulių r., į Jovaro g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, ir perdavus V. L. apie 3 kubinius metrus urėdijai priklausančių malkų, A. J. K. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie malkų perdavimą ir gabenimą neperdavė buhalterijai, dėl ko dėl tokių neteisėtų P. J. ir A. J. K. veiksmų VĮ „Kuršėnų miškų urėdijai" buvo padaryta apie 286,74 Lt turtinė žala bei valstybei ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos padaryta didelė neturtinė žala – sumenkintas valstybinės valdžios bei valstybės institucijos prestižas bei reputacija, diskredituotas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas.

Be to, A. J. K. nuteistas už tai, kad būdamas VĮ „Kuršėnų miškų urėdija", įmonės kodas 175651638, registruotos 1998-12-09, adresu Gedimino g. 4a, Kuršėnai, Šiaulių r., miškų urėdu ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 dienos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus arba įvykus", apgaulingai tvarkė VĮ „Kuršėnų miškų urėdija" buhalterinę apskaitą taip, kad dalis ūkinių operacijų nebūtų atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, o būtent: 2005-03-22, apie 15.25 val., A. J. K. ir P. J. nurodymu VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" vairuotojui K. P. urėdijai priklausančiu automobiliu „Kamaz", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežus iš Kuršėnų, Šiaulių r., į (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, ir perdavus V. L. apie 3 kubinius metrus urėdijai priklausančių malkų, A. J. K. tyčia šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie malkų perdavimą ir gabenimą neperdavė buhalterijai, ir tokiu būdu šios operacijos nebuvo atvaizduotos VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" buhalterinėje apskaitoje, dėl ko negalima iš dalies nustatyti VĮ „Kuršėnų miškų urėdijos" veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005 veiklos metus.

Be to, A. J. K. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, darė poveikį liudytojui, o būtent 2009-07-14, apie 17 val., advokatų kontoros (duomenys neskelbtini), Šiauliai, prašė baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-313-06 liudytoju apklausto K. P., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tai yra melagingai patvirtintų, kad 2005-03-22, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., vežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš Šaukėnų girininkijos, Kelmės r., malkos priklausė A. J. K. bei, kad A. J. K. į VĮ „Kuršėnų miškų urėdijai" priklausančią transporto priemonę, kuria buvo vežtos malkos, už savo pinigus nupirko ir įpylė 20 litrų kuro.

Be to, A. J. K. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent 2009-07-14, iki 17 val., Kuršėnų m., Šiaulių r., Kuršėnų urėdijos teritorijoje, į tikrą dokumentą – medienos gabenimo lapą, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2005-03-22, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš Šaukėnų girininkijos, Kelmės r. ir buvo jo nuosavybė, šį dokumentą pasirašė bei 2009-07-14, apie 17 val., Šiauliuose, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė pasirašyti K. P. kaip vairuotojui, kuris vykdė dokumente nurodyto krovinio pervežimą, vėliau, 2009-07-14, iki 19 val., įkalbėjo tyrimo metu nenustatytą asmenį į dar vieną tikrą dokumentą – medienos gabenimo lapą, įrašyti tokius pačius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2005-03-22, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš Šaukėnų girininkijos, Kelmės r., ir buvo jo nuosavybė, šį dokumentą A. J. K. taip pat pasirašė bei 2009-07-14, apie 19 val., Kuršėnų m., Šiaulių r., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė pasirašyti K. P. kaip vairuotojui, kuris vykdė dokumente nurodyto krovinio pervežimą, ir perdavė šį dokumentą K. P.. Tuomet, A. J. K. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2009-07-15, 9.15 val., atvyko į Šiaulių m., Vilniaus g. 140, esančią Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybą ir vieną iš turimų suklastotų medienos gabenimo lapų pateikė vyriausiajai specialistei A. S. prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 07-1-313-06, kaip dokumentą, patvirtinantį jo baudžiamojoje byloje duotus melagingus parodymus, jog 2005-03-22, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš Šaukėnų girininkijos, Kelmės r., ir buvo jo nuosavybė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perdavus pagal laidavimą asmeniui, kurio prašymas yra pateiktas bylą išnagrinėjusiam Šiaulių rajono apylinkės teismui.

Apeliantas skunde nurodo, kad nors teismas pripažino dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei žalos savanorišką atlyginimą), įvertino teigiamą jo asmens charakteristiką, tačiau nesivadovavo BK 54 str. 3 d. nuostatomis, nepakankamai įvertino teigiamą jo asmenį (BK 54 str. 2 d.) ir paskyrė akivaizdžiai per griežtas bausmes bei per didelę galutinę subendrintą bausmę – baudą. Apeliantas pažymi, kad jam paskirtos baudos sumine prasme akivaizdžiai ir ženkliai yra didesnės, nei paprastai skiriamos teismų nuosprendžiais už turtinio pobūdžio grobimus, sukčiavimą, todėl mano, jog jo atžvilgiu buvo pritaikyta griežtesnė teismų praktika vien dėl jo tarnybinės priklausomybės ir tuo pažeistas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (BPK 6 str.).

Be to, nuteistojo teigimu, teismas, netinkamai įvertinęs bylos duomenis dėl jo materialinės padėties, amžiaus ir darbinės veiklos, nustatė per trumpą 8 mėnesių terminą baudai sumokėti, nes paprastai teismai, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, tokio dydžio baudai sumokėti skiria dvejų metų terminą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, netaikydamas jo atžvilgiu BK 40 str., savo sprendime nebuvo savarankiškas ir nepriklausomas, nes paėmė pavyzdį iš kitų bylų sprendimų, kas prieštarauja teisės principams, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad vieningos bei griežtos teismų praktikos šiuo aspektu nėra. Apelianto nuomone, jo nusikalstamos veikos yra padarytos vienu nusikalstamu veikimu, tarpusavyje susijusios, sekančios viena po kitos, jas suvokiant vienu metu, visų veikų teisinis įvertinimas buvo vienas ir pirmas, vadinasi, jis ,,pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką...“, todėl, jo manymu, nėra teisinių kliūčių atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių. A. J. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 222 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Iš esmės apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir savo skundu nesutinka tik su jam paskirtų bausmių dydžiais, nustatytu baudos sumokėjimo terminu ir prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl A. J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nėra vienos iš Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. numatytų būtinų sąlygų atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pastarasis padarė ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą kritikuoja nuteistasis savo apeliaciniame skunde, be to dar nurodydamas, jog apylinkės teismas, priimdamas minėtą sprendimą, nebuvo nepriklausomas, nes paėmė sprendimo pavyzdį iš kitos bylos. Tokie apelianto teiginiai apie nesavarankišką ir neobjektyvų teismą yra visiškai nepagrįsti, nes priimdamas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos BK 40 str. taikymo apelianto atžvilgiu, apylinkės teismas rėmėsi pagal kompetenciją Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama vienoda bendrosios kompetencijos teismų praktika.

Kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl kitų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. kad A. J. K. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo veikimo, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Tačiau, kaip jau minėta, tik visų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apelianto teigimu, jo nusikalstamas veikimas buvo pagrįstas vienu nusikalstamu sumanymu – nusikaltimus darė vieną po kito, vadovaudamasis tais pačiais motyvais ir siekdamas vieningo tikslo. Iš dalies kolegija sutinka su paminėtais apeliacinio skundo argumentais, nes vertinant A. J. K. nusikalstamą veikimą kaip visumą, yra aišku, kad du paskesnius nusikaltimus, darant poveikį liudytojui (BK 233 str. 1 d.), klastojant dokumentus ir vieną iš jų panaudojant (BK 300 str. 1 d.), apeliantas padarė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už prieš tai įvykdytus nusikalstamus veiksmus – už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (BK 228 str. 1 d.) ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog pagal faktinį turinį, vertinant A. J. K. padarytų nusikalstamų veikų specifiką ir tęstinumą, galima išskirti du aiškius nusikalstamus nuteistojo poelgius, kurių vieno padarymą įtakojo prieš tai įgyvendinto nusikalstamo veikimo konstatavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra konstatavusi (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-85/2008), jog asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. J. K. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., buvo padarytos idealiojoje sutaptyje. Tokiu būdu toks nusikalstamas veikimas atitiktų sąvokos ,,pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ esmę. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu apeliantui pagrįstai buvo inkriminuotos dar dvi nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d ir 300 str. 1 d., kurios sudaro ankščiau jau minėtą sekantį detaliai aprašytą nusikalstamą poelgį, įgyvendintą skirtingu laiku ir vadovaujantis kitais motyvais. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. J. K. įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d ir 300 str. 1 d., traktavo, kaip realiąją nusikaltimų sutaptį, kadangi iš teisiamajame posėdyje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad dvi paskesnes nusikalstamas veikas siejo vieningas tikslas – siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir iš esmės šios veikos buvo įgyvendintos vienu laiku – 2009-07-14 apie 17 val. nuteistasis darė poveikį liudytojui K. P. ir pastarajam pateikė pasirašyti jau suklastotą medienos gabenimo lapą; tą pačią dieną apie 19 val. A. J. K. įkalbėjo tyrimo nenustatytą asmenį įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į tikrą dokumentą ir pasirašęs ši dokumentą pateikė vėl pasirašyti K. P., o 2009-07-15 apie 9.15 val. vieną iš minėtų suklastotų medienos gabenimo lapų pateikė STT Šiaulių skyriui. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos ir aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. J. K., darydamas poveikį liudytojui, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, veikė vieninga tyčia, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog apelianto padaryti nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. nėra pakartotiniai ir tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad A. J. K. padarė keturias nusikalstamas veikas, kurias pagal faktinį turinį apima du atskiri nusikalstami poelgiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kaip prašo apeliantas, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, nesant vienos iš būtinų sąlygų (BK 40 str. 2 d. 1 p.), nėra pagrindo daugiau svarstyti A. J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Apeliantas savo skundu neginčija jam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės rūšies – baudos, tačiau nesutinka su pastarųjų dydžiais ir galutine subendrinta bausme. Savo skunde apeliantas naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgta skiriant bausmę, nenurodo. Skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veika, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK VIII skyrius) ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau, kolegijos nuomone, netinkamai jas įvertino ir todėl neteisingai paskyrė bausmes, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.).

Išskyrus tai, kad A. J. K. padarė keturis tyčinius nusikaltimus (du apysunkius ir du nesunkius), kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, teismas, įvertinęs kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, o taip pat jos dydį, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Apylinkės teismo paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 222 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. baudos yra minėtų straipsnių sankcijose numatytos, iš esmės švelniausios bausmės iš kitų alternatyvių bausmių, todėl, kolegijos nuomone, apeliantui parinkta bausmės rūšis nėra per griežta. Be kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios aptartos skundžiamame nuosprendyje, nuodugniau įvertinus A. J. K. nusikalstamo elgesio bruožus, matyti, kad pastarojo nusikalstami užmojai nebuvo dideli (piktnaudžiavimo tarnyba dalykas – 3 kubiniai metrai malkų), atlikti veiksmai nesistemingi, o daugiau atsitiktiniai, susiklosčius tam tikrai situacijai. A. J. K. yra garbaus amžiaus, ankščiau teismo neteistas, už nepriekaištingą darbą ne kartą yra gavęs padėkos raštus iš Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Savivaldybės, todėl, kolegijos nuomone, bausmės tikslus (BK 41 str. 2 d.) pavyks pasiekti sumažinus jam paskirtas baudas. Sumažinus apeliantui paskirtas baudas ir atitinkamai galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 8 mėnesiai, kolegijos manymu, atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nekeičiamas.

Jau buvo minėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. J. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., laikė, kaip padarytas realiojoje sutaptyje. Kolegija, nustačiusi, kad tarp paminėtų nusikaltimų yra idealioji sutaptis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas (5 d. 1 p.). Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija,

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti:

A. J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. paskirtą baudą sumažinti iki 45 MGL (5850 Lt); pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. l d. paskirtą baudą sumažinti iki 50 MGL (6500 Lt); pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. l d. paskirtą baudą sumažinti iki 20 MGL (2600 Lt); pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d. paskirtą baudą sumažinti iki 25 MGL (3250 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (7800 Lt) baudą

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Irena IvanovienėVidmantas Mylė