Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2017 m. gegužės 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad nevykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 269 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažino A. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 3200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatyme įtvirtintų reikalavimų, kadangi bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir iki galo nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Tai laikytina esminiu procesinių normų pažeidimu, dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas naikintinas. Be to, apeliantas pažymi, jog nebuvo pašalintos abejonės, todėl šiurkščiai pažeistas in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Skunde nurodoma, jog teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad, atsiimant automobilį, niekas jo neinformavo apie pasekmes, kadangi jis buvo be akinių, pasirašė grąžinimo formą jos neskaitydamas. Policijoje jis paprašė duoti dokumento, kurį pasirašė, kopiją, tačiau kopija buvo neįskaitoma. Automobilis buvo paimtas iš karto po pažeidimo padarymo, įtariant jį neblaivų vairavus automobilį. A. S. neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, kadangi transporto priemonę jam kitą dieną grąžino, pažeidėjas manė, kad tai reiškia, jog nustatytas jo nekaltumas. A. S. nežinojo, kad bus baudžiamas už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir kad gresia automobilio konfiskavimas, nes priešingu atveju pagal ATPK nuostatas jam negalėjo grąžinti automobilio. Apie tai, kad jei automobilis gali būti konfiskuojamas, jis gali būti grąžinamas tik tuomet, kai pažeidėjas nėra jo savininkas, A. S. sužinojo iš informacijos internete, nors tuo metu naudojosi advokato pagalba.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su administracinio poveikio priemone – transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, tačiau jis šio nutarimo paskelbime nedalyvavo ir apie jo turinį sužinojo jau būdamas (duomenys neskelbtini), kur išskrido 2017 m. vasario 8 d., o prieš išskrisdamas automobilį pardavė. Į Lietuvą A. S. sugrįžo tik 2017 m. balandžio 27 d., tada sužinojo, kad nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta konfiskuoti jam priklausantį automobilį, įsiteisėjo.

ATPK 269 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, pareigūnas, surašęs sprendimą dėl A. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio gražinimo, šiurkščiai pažeidė minėtą įstatymo normą ir tuo suklaidino A. S., kuris automobilį pardavė, siekdamas išvengti pagundos dar kartą sėsti už automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi A. S. pats susipažino su įstatymo norma, draudžiančia grąžinti transporto priemonę iki teismo sprendimo priėmimo, todėl papildomai su jam atstovaujančiu advokatu nesikonsultavo, o buvo įsitikinęs, kad, parduodamas transporto priemonę, jokio pažeidimo nedaro.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime nurodyta, kad už A. S. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnio 3 dalyje, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK), patvirtintame 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, numatyta griežtesnė nuobauda, todėl A. S. padarytas pažeidimas pagal ANK neperkvalifikuojamas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nepaisant to, kad ANK 431 straipsnio 3 dalyje už analogiškus veiksmus yra numatyta griežtesnė atsakomybė, A. S. galbūt padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal ANK. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime, tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, kad A. S. 2017 m. vasario 7 d. 11.28 val. (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims. Taigi matyti, jog administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu yra kaltinamas A. S., galbūt yra padarytas 2017 m. vasario 7 d., t. y. jau po to, kai įsigaliojo ANK. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017 m. gegužės 3 d., t. y. taip pat jau po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK. Kadangi A. S. kaltinime inkriminuojami veiksmai yra padaryti 2017 m. vasario 7 d., tai administracinėn atsakomybėn jis turėjo būti traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir apelianto skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. S. padarė ATPK 133¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra pagrindo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. surašė 2017 m. gegužės 3 d., nors veika pagal ANK atitinkamą straipsnį neperkvalifikuojama, pati teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

ATPK 133¹ straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už tai, jog nevykdė šio kodekso 269 straipsnio septintojoje dalyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims. Ši įstatymo norma yra blanketinė, nukreipianti į ATPK 269 straipsnio 7 dalį. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. A. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, o Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi paliko nutarimą nepakeistą. Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio trečioje dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, o pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi A. S. transporto priemonė galėjo būti grąžinta tik po administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, tačiau 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo A. S. transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta anksčiau laiko, t. y. dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, priėmimo (b. l. 6). Taigi nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas negrąžinti transporto priemonės savininkui, kuris yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje yra numatyta išimtis, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio teisės pažeidimo bylos procesui. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Tačiau nagrinėjamu atveju ši išimtis negali būti taikoma, kadangi transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. vasario 7 d. nuosavybės teise priklausė A. S. (b. l. 7–8, 27), todėl iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo negalėjo būti grąžinta transporto priemonės savininkui A. S., nes jis ir buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nors A. S. buvo išaiškinta pareiga užtikrinti, kad transporto priemonė nebus parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos (b. l. 6), tačiau remiantis normos, įtvirtintos ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, pažodiniu ir sisteminiu aiškinimu, ši pareiga yra taikoma transporto priemonės savininkui (valdytojui), kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl ši pareiga A. S. nagrinėjamu atveju neaktuali, kadangi jis buvo transporto priemonės savininkas ir kartu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl šios priežasties transporto priemonė jam apskritai negalėjo būti grąžinta. Vien ta aplinkybė, kad A. S. buvo išaiškinta pareiga neparduoti jam grąžintos transporto priemonės iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos ir jis šią pareigą pažeidė 2017 m. vasario 7 d. parduodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, jog A. S. turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 3 dalį. Įstatymo pažeidimo pasekmės ir atsakomybė už jų kilimą negali būti perkeliama A. S. vien dėl to, jog pareigūnai neužtikrino ir nesiėmė visų būtinų priemonių garantuoti, kad transporto priemonė, kuri pripažinus A. S. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, turi būti konfiskuota, būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad A. S. buvo suklaidintas pareigūnų elgesio. Pasidomėjęs ir žinodamas, kad transporto priemonė negali būti grąžinama transporto priemonės savininkui (valdytojui), kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn, jei už galbūt padarytus administracinius teisės pažeidimus gali būti paskirtas transporto priemonės konfiskavimas, galėjo preziumuoti, kad transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo konfiskuota nebus, kadangi ji jam buvo grąžinta 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu, t. y. dar iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo ir jo apskundimo termino pabaigos. Vien formaliai įvykdytas pareigos neparduoti ar kitaip neperleisti transporto priemonės kitiems asmenims išaiškinimas A. S. nesudaro pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 3 dalį, kadangi aiškinant sistemiškai šią normą kartu su ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, ATPK 133¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą privalo vykdyti asmenys, esantys transporto priemonės savininkais (valdytojais), kai transporto priemonė jiems priklauso nuosavybės teise, tačiau jie nėra administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, t. y. ne jie padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį gali būti konfiskuota transporto priemonė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mato pagrindą pritarti ir kitam apeliacinio skundo argumentui. A. S. nurodo nežinojęs apie transporto priemonės perleidimo pasekmes, kadangi grąžinimo formą pasirašė jos neskaitydamas, nes neturėjo akinių, o dokumento kopija buvo neįskaitoma. Iš bylos medžiagoje esančios 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo kopijos matyti, jog pareigos užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, išaiškinimo praktiškai neįmanoma įskaityti (b. l. 6). Taigi tikėtina, kad A. S. preziumavo, jog parašu patvirtina, kad jam yra grąžinama transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, papildomai pažymėtina, jog nei bylos Nr. AN2-331-458/2017, nei bylos Nr. A.15.-64-526/2017 medžiagoje nėra 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo originalo. Bylos Nr. AN2-331-458/2017 medžiagoje yra tik nepatvirtinta sprendimo kopija (b. l. 6), ant kurios uždėta 2017 m. kovo 27 d. rezoliucija surašyti protokolą pagal ATPK 133¹ straipsnio 3 dalį, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus daugiau nei mėnesiui – 2017 m. gegužės 3 d. Taigi galima tvirtinti, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad A. S. buvo tinkamai išaiškinta pareiga neparduoti ar kitaip neperleisti transporto priemonės kitiems asmenims bei užtikrinti jos buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vis dėlto, net jei pareiga ir būtų išaiškinta tinkamai, nagrinėjamu atveju įpareigojimas užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, nėra teisiškai reikšmingas ir jo išaiškinimas savaime negali sukelti administracinės atsakomybės pagal 133¹ straipsnio 3 dalį, nes A. S. nėra šioje normoje numatyto pažeidimo subjektas.

Papildomai būtina aptarti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime nurodytą aplinkybę, jog iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad A. S. transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 2017 m. vasario 7 d., t. y. jau po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo priėmimo, iš to darytina išvada, kad A. S. buvo žinoma apie administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. S., būdamas atsakingas, tikrai turėjo galimybę pasikonsultuoti su advokatu, ar esant priimtam teismo nutarimui, kuriuo yra nuspręsta konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis turi teisę jį parduoti, kol šis nutarimas neįsiteisėjo apskundus jį apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. S. automobilį pardavė 2017 m. vasario 7 d. (b. l. 7–8, 27), į (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. vasario 8 d. (b. l. 39), atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 4 ir 5 dienos buvo savaitgalis, 2017 m. vasario 3 d. nutarimo paskelbime A. S. nedalyvavo, o, remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2017 m. vasario 3 d. nutarimo nuorašas A. S. išsiųstas tik 2017 m. vasario 8 d., tikėtina, jog į kelionę jis išvyko nežinodamas apie nutarimo turinį. Tuo labiau jog, kaip jau minėta nutarime anksčiau, ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įsakmiai nurodyta, kad padarius teisės pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, pareigūnas, surašęs sprendimą dėl A. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio gražinimo, pažeidė minėtą įstatymo normą ir tuo suklaidino A. S. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti tvirtinimu apeliaciniame skunde, jog A. S. pats susipažino su įstatymo norma, draudžiančia gražinti transporto priemonę iki teismo sprendimo priėmimo, todėl papildomai su jam atstovaujančiu advokatu nesikonsultavo, o buvo įsitikinęs, kad, parduodamas transporto priemonę, jokio pažeidimo nedaro.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. S. kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 3 dalyje, padarymo įrodyta neabejotinai. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nagrinėjamu atveju A. S. atliktuose veiksmuose nėra visų būtinų ATPK 133¹ straipsnio 3 dalyje numatytų administracinio teisės pažeidimo požymių. A. S. nėra tinkamas subjektas traukti jį administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas nustatyta ir aptarta, apygardos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą remiantis A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 133¹ straipsnio 3 dalyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.