- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- I-3789-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03875-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti; įpareigoti Teisingumo ministeriją įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-06 nutartį (skunde nurodyta nutarties data – 2013-01-06, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-30 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas nurodant minėtos nutarties priėmimo ir paskelbimo datą iš „2013 m. sausio 6 d.“ į „2014 m. sausio 6 d.“, todėl toliau sprendime nurodoma teisinga nutarties paskelbimo ir priėmimo data, t.y. 2014 m. sausio 6 d.) ir atlyginti priteistą neturtinę žalą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2 600 Lt sumos.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu jam buvo priteista 1200 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė, priteisdamas 2600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas gavęs nutartį kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydamas pervesti jam priteistą 2600 Lt neturtinę žalą į jo sesers atsiskaitomąją sąskaitą, nurodė reikiamus rekvizitus pavedimui atlikti, tačiau pavedimas iki šiol nepadarytas, nors į Teisingumo ministeriją pareiškėjas kreipėsi net kelis kartus.
Teigia, kad dėl nevykdomo sprendimo jam vėl padaryta neturtinė žala. Paaiškina, jog savo seseriai buvo pažadėjęs grąžinti skolą ir šio pažado ilgai neįvykdo, nes Teisingumo ministerija nevykdo savo pareigų ir neperveda dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Dėl minėtų neteisėtų veiksmų labai išgyvena, jaučia pažeminimą, sesuo pradėjo juo nepasitikėti, pablogėjo bendravimas, negali seseriai grąžinti skolos dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Teisingumo ministerija atsiliepimu (b. l. 22-24) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Teisingumo ministerija 2014 m. sausio 21 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytą terminą pareiškėjo prašymas turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 21 d. Teisingumo ministerija 2014 m. vasario 11 d. gavo antstolės R. M. penkis patvarkymus, kuriais antstolė areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas bei įpareigojo perversti jas į antstolės depozitinę sąskaitą. Pažymi, kad patvarkymų kopijos buvo išsiųstos ir pareiškėjui. Dėl šios priežasties Teisingumo ministerija pagrįstai manė, kad pareiškėjui turėtų būti žinoma apie antstolės atliktus veiksmus, todėl apie gautą patvarkymą ir Teisingumo ministerijos atliktus veiksmus vykdant teismo sprendimą papildomai neinformavo.
2014 m. spalio mėn. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl jam teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos. Teisingumo ministerija 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. (1.34.)7R-6927 Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkę informavo dėl priteistos žalos pervedimo pareiškėjui, todėl pareiškėjas žinojo apie jam priteistų pinigų pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą.
Teisingumo ministerija mano, kad tinkamai ir nepažeisdama teisės aktų nustatytos tvarkos atliko visus pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus: įvykdė teismo sprendimą, pervesdama pareiškėjui priteistą žalos atlyginimą į antstolės R. M. patvarkymuose nurodytą depozitinę sąskaitą. Pareiškėjui jokiais veiksmais neturtinės žalos nepadarė, o teisėtai vykdė ir pagrįstai vykdė gautus antstolės patvarkymus.
Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės pakartodamas skunde ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus.
Atsakovių atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Šioje byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo įvykdyti teismo sprendimą (nutartį) ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tvirtina, kad Teisingumo ministerija nevykdo teismo sprendimo (nutarties), kuriuo jo naudai iš valstybės priteistas neturtinės žalos atlyginimas, dėl ko pareiškėjas vėl patyrė neturtinę žalą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3522-624/2012 pareiškėjui V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, buvo priteista 1200 Lt (kas atitinka 347,54 EUR) neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. I-3522-624/2012 b. l. 63-68). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė priteisdamas pareiškėjo naudai 2600 Lt neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. I-3522-624/2012 b. l. 121-130, 136-157).
Pareiškėjas 2014 m. sausio 15 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydamas pervesti jo naudai priteistą neturtinę žalą (2600 Lt) į jo sesers atsiskaitomąją sąskaitą, nurodė visus reikiamus rekvizitus (b.l. 25). 2014 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. I-3522-624/2012 (administracinės bylos Nr. I-3522-624/2012 b. l. 63-68). Vykdomasis raštas pareiškėjui nebuvo išduotas, teismui pagal Teisingumo ministerijos pateiktus duomenis nustačius, jog antstolė R. M. 2014 m. vasario 11 d. patvarkymais areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, todėl priteista suma buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą (administracinės bylos Nr. I-3522-624/2012 b. l. 153). Minėtas raštas pareiškėjui įteiktas 2014-10-20 (administracinės bylos Nr. I-3522-624/2012 b. l. 156).
Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Teisingumo ministeriją įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį, priteistą neturtinę žalą pervedant į pareiškėjo nurodytą trečiojo asmens (jo sesers) atsiskaitomąją sąskaitą. Teigia, kad dėl nepagrįsto vengimo vykdyti teismo sprendimą (nutartį) pareiškėjas labai išgyvena, jaučiasi pažemintas, prarado sesers pasitikėjimą, nes negali grąžinti skolos.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ir CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau ir CPK), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau ir Viešojo administravimo įstatymas).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas - Teisingumo ministerija. Teismo sprendimu priteistą žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, Teisingumo ministerija turi įvykdyti nevėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2014-01-15 prašymas išmokėti jam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi priteistą neturtinę žalą Teisingumo ministerijoje gautas 2014-01-21 (b. l. 25). Teisingumo ministerija minėtą teismo nutartį turėjo įvykdyti per tris mėnesius, t.y. iki 2014-04-21. 2014 m. vasario 14 d. Teisingumo ministerijoje buvo gauti penki antstolės R. M. patvarkymai areštuoti V. B. priklausančias pinigines lėšas vykdomosiose bylose Nr. 0064/12/01985, 0064/09/00791, 0064/11/01007, 0064/07/01137, 0064/08/00007 ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 28-32). Bendra patvarkymais pareiškėjui areštuotų piniginių lėšų suma – 6789,06 Lt. Vykdydama antstolės patvarkymus Teisingumo ministerija 2014-04-04 mokėjimo pavedimu pareiškėjui priteistas ir areštuotas lėšas pervedė antstolei.
Antstolis - valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Vykdymo procese antstoliai turi teisę areštuoti skolininkui priklausantį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat ir pinigų sumas ar kitokį turtą, priklausančias gauti iš kitų asmenų, įskaitant teises turtines teises į pinigines lėšas (CPK 688, 749 straipsniai). Nagrinėjamu atveju antstolė areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias vykdydama įstatymo pavestas funkcijas (valdydama asignavimus) pareiškėjui turėjo išmokėti Teisingumo ministerija. Antstolės patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto gavimo dieną teismo sprendimas dar nebuvo įvykdytas, t.y. piniginės lėšos neturtinei žalai atlyginti nebuvo išmokėtos. Šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytas pinigų sumas, iš kurių negali būti išieškoma. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Teisingumo ministerija neabejotinai privalėjo vykdyti antstolės nurodymus (patvarkymus) ir pervesti pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Pareiškėjo teigimu, dėl Teisingumo ministerijos neveikimo jis patyrė neturtinės žalos, kelis kartus raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas vykdyti nutartį. Teisingumo ministerija paaiškino, kad pervedusi areštuotas pinigine lėšas (įvykdžiusi sprendimą) į antstolės depozitinę sąskaitą apie tai pareiškėjo papildomai neinformavo, nes patvarkymai dėl lėšų arešto buvo adresuoti ir pareiškėjui. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad minėti patvarkymai pareiškėjui būtų įteikti nėra. Tačiau apie tai, kad jam priklausančios mokėti areštuotos lėšos pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą turimiems įsiskolinimams dengti neabejotinai tapo žinoma 2014-10-20, gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-14 raštą Nr. I-3522-624/2012. Skundą įpareigoti Teisingumo ministeriją vykdyti 2014-01-06 nutartį ir priteisti dėl nutarties nevykdymo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė 2015-07-27, t.y. jau žinodamas ir suprasdamas, jog 2014-01-06 nutartimi priteista neturtinė žala pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Nors pareiškėjas teigia, jog dėl minėtos nutarties vykdymo raštu į Teisingumo ministeriją kreipėsi kelis kartus, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas tam tikrą laiką galimai nežinodamas apie piniginių lėšų pervedimą antstolei galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ar išgyvenimus, tačiau jie nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog galėtų būti įvertinti pinigais.
Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, kad Teisingumo ministerija 2014 m. sausio 6 d. nutartį, kuria apeliacinės instancijos teismas padidino pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3522-624/2012 priteistos neturtinės žalos sumą, įvykdė tinkamai, nepažeisdama Įstatyme nustatytų terminų ir privalomų antstolės nurodymų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.