Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. S., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys G. S., VĮ Turto bankas, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą, kuriais jie nurodo neprieštaraujantys, jog pareiškimas būtų patenkintas, bei prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmims nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK 571 str., 574 str., 587 str.). Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniais lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, įvaikiai, sutuoktinis ir tėvai ((įtėviai), 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m., CK 587 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą. Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (1964 m. CK 587 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš mirties, santuokos liudijimų matyti, jog V. S. mirė 2000-04-17, 1974-09-06 buvo sudaręs santuoką su Irena E. S., mirusia 2015-11-12. Iš gimimo, santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėja E. M. ir suinteresuotas asmuo G. S. yra V. S. ir Irenos E. S. vaikai. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Irena E. S., būdama santuokoje su V. S., įgijo nuosavybės teisę į garažą, ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pareiškėja E. M., jos motina po jos tėvo V. S. mirties 2000-04-17, faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio palikimą, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus bei nekilnojamąjį turtą, t. y. paveldėtą turtą prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė, manydama, kad turtas registruotas jos vardu, priklauso būtent jai nuosavybės teise. Iš 2016-03-01 Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės N. V. rašto matyti, jog V. S., mirusio 2000-04-17, palikimas nėra priimtas. Iš aptarto nustatyta, jog po vyro mirties Irena E. S. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 587 straipsnio 2 dalimi (1964 m. redakcija), laikytina, kad ji priėmė sutuoktinio V. S. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

1,12 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Irena E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2015-11-12, faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-04-17, palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė