Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. K., Z. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra mirusiojo A. K. dukra. Po tėvo mirties, nepraleidusi įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, pareiškėja kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarą Rimantą Kivylį dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad pareiškėjos tėvas A. K. nebuvo atlikęs veiksmų, reikalingų palikimui priimti po savo motinos, pareiškėjos senelės, A. O. K. mirties. A. O. K. mirė būdama našlė. Ji turėjo tris vaikus: A. K. (duomenys neskelbtini), K. K., (duomenys neskelbtini), ir Z. J., (duomenys neskelbtini), A. O. K. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat, gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) A. O. K. buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą, nepriklausomai nuo jo vietos ar sudėties, paliko mirusiajam A. K. Po A. O. K. mirties nei vienas iš įpėdinių per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes, nepakankamai išmanė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pasak pareiškėjos, A. K. žinodamas apie motinos sudarytą testamentą ir tai, kad visas turtas paliekamas jam, buvo įsitikinęs, jog palikimas pereina automatiškai, todėl į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Po motinos mirties A. K. rūpinosi jai priklausiusiu turtu ir jį prižiūrėjo iki pat savo mirties, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs sutartį su uždaraja akcine bendrove „Vilkaviškio vandenys“ dėl vandens tiekimo, mokėjo už suvartotą elektros energiją, atliekų tvarkymą. Taip pat, rūpinosi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), užtikrino, kad būtų neapleisti, nuomojami kitiems ūkininkams. Tokiu būdu, A. K. mirus jo motinai, likusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjos žiniomis, kiti palikėjos A. O. K. vaikai K. K., Z. J. (byloje suinteresuoti asmenys), pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuoti asmenys K. K., Z. J., teismo nustatytu terminu, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2025 m. kovo 24 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. O. K. santuokoje susilaukė trijų vaikų Z. J., gimusios (duomenys neskelbtini), K. K., (duomenys neskelbtini) ir A. K., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad A. O. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas A. K., (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėja yra mirusiojo A. K. dukra. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis A. O. K. vardu registruota žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį daiktinės teisės neįregistruotos. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtina, kad A. O. K. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą mirties dieną paliko A. K. Testamento registro duomenys patvirtina, kad po A. O. K. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. K. aktyviais savo veiksmais priėmė savo motinos A. O. K. palikimą ir naudojosi turtu kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius, rūpinosi turto būkle ir gerinimu. Jokie kiti įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, faktiškai nekilnojamojo turto nevaldė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, ginčo dėl palikimo nėra. Nors A. K. per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad jis nuo palikimo nebuvo atsisakęs, t. y. paveldėtu turtu rūpinosi, jį naudojo ir prižiūrėjo kaip savo.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po savo motinos A. O. K. mirties, A. K. priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – toliau liko gyventi jos gyvenamojoje vietoje, sudarė sutartį dėl vandens teikimo, mokėjo mokesčius už turtą ir teikiamas paslaugas, rūpinosi žeme ir ją prižiūrėjo, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. A. K. nors per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau nuo jo atsisakęs nebuvo, priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mirus A. O. K., likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. K. po savo motinos A. O. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 47,58 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, kadangi jos viršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jos sūnus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.