- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-2313-175/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- E. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. T. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. bausmę atlieka pagal 2011-07-28 Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015-06-15, bausmės pabaiga – 2016-06-15.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-11-11 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nutartimi nuteistojo E. T. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo atmestas.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. T. skunde prašo suteikti galimybę įrodyti, kad likusią bausmės dalį gali atlikti ir nebūdamas įkalinimo įstaigoje. Skunde nurodo, kad už gerą elgesį iš kalėjimo (duomenys neskelbtini) buvo paleistas anksčiau laiko ir pagal Europos arešto orderį parvežtas į Lietuvą. Nei (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nei (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nebuvo baustas, Komisijai pristatė būrio viršininkas, kuris su nuteistaisiais bendrauja kiekvieną dieną ir tik jis galėtų spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis pažymi, kad Komisijos nariai jo nepažįsta, per posėdį matė pirmą kartą, todėl nėra kompetentingi spręsti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals. E. T. prašo atsižvelgti į tai, kad kalėjime (duomenys neskelbtini) turėjo daugiau galimybių pasikeisti, o įkalinimo sąlygos Lietuvoje neatitinka reikalavimų, kalėjime žmogus yra sugadinamas, o ne pataisomas. Nuteistasis tvirtina, kad jo mąstymas tikrai pasikeitė ir jis gali būti paleidžiamas lygtinai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą E. T. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta Komisijos nutarime ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. T. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (37 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu E. T. drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas. Pataisos namuose nedirba, duomenų, ar į pataisos namų administraciją kreipėsi dėl įdarbinimo, nėra, nors yra priteista civilinių ieškinių, kurie nėra atlyginti. Vienas iš nuteistojo nusikalstamą elgesio riziką didinančių veiksnių yra susijęs su finansiniais sunkumais, tačiau aukščiau paminėta aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis nededa pastangų nustatyto kriminogeninio veiksnio mažinimui. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir kiti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius); gyvenimo stilius (netinkamas gyvenimo modelio pasirinkimas); mąstymas ir elgesys, tačiau byloje esančių duomenų visuma neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi nusikalstamo elgesio riziką mažinti ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, nors nuteistasis E. T. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, tačiau dėl savo nusikalstamo elgesio yra linkęs kaltinti aplinkinius, susiklosčiusias aplinkybes, verslo partnerius, užsakovus ir kt., o tai leidžia manyti, kad nuteistasis iš savo patyrimo nepasimokė, nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina, ieško pateisinimo savo teisei priešingiems veiksmams ir tai gali būti viena iš aplinkybių, skatinančių nusikalsti pakartotinai. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistasis anksčiau jau ne kartą buvo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pagrįstą manymą, kad nuteistasis nededa pastangų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir kriminogeninių veiksnių šalinimui patvirtina ir tai, kad nuteistasis, būdamas supažindintas su socialinės reabilitacijos programomis, kurios vykdomos pataisos namuose, dalyvauti jose nepanoro, savanoriškai dalyvavo tik rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje. Dalyvavimas elgesio pataisos programose, nuteistojo aktyvumas, kaip jau minėta, yra vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs savo aktyviais veiksmais stengtis nusikalstamo elgesio riziką mažinti, pataisos procese dalyvauja pasyviai, o tokia nuteistojo pozicija, požiūris į pataisos procesą negali būti vertinami kaip sudarantys pakankamą pagrindą manyti, kad probacija bus sėkminga. Nors nuteistasis pataisos namuose mokosi specialybės, nekonfliktuoja, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėja, vertintina teigiamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo argumentai dėl sąlygų įkalinimo įstaigoje neatitikimo nustatytiems reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai akcentuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, kur teisingai nurodyta, kad bendrosios kompetencijos teismai nėra kompetentingi nagrinėti ir vertinti tokio pobūdžio klausimus.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo E. T. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.