Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Š. prašymą, dėl teismo leidimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Leidimą išduoti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.85 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti tam tikri nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo apribojimai, kurie visų pirma susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Šiomis įstatyminėmis normomis visų pirma siekiama užtikrinti visokeriopą vaikų teisių apsaugą, įgyvendinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis), užtikrinti, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punktas). Teismui sprendžiant leidimo sudaryti sandorį su šeimos turtu išdavimo klausimą visų pirma svarbu nustatyti, ar sudaromas sandoris nepažeis vaikų teisių ir atitinka jų interesus, ar po tokio sandorio sudarymo neatsiras papildomos rizikos vaikų teisių ir interesų pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų, gimusių santuokoje, ir vaikų, gimusių tėvams nesusituokus, teisės yra lygios. Taigi visų vaikų, nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio teisinės padėties, teisės ir interesai ginami vienodai.

CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl teismo leidimo išdavimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“).

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 443 straipsnis, 111 straipsnis, 113 straipsnis). Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (CPK 581 str.). Lietuvos Respublikos CPK 582 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjai pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“ yra nurodęs, kad bylose dėl teismo leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį išdavimo pareiškėjai kartu su pareiškimu turi pateikti įrodymus apie šeimos turtinę padėtį, (t. y. šeimos pajamas, santaupas, kitą turtą, turimas prievoles ir pan.), taip pat įrodymai apie būsimojo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes (pvz. preliminari buto ar gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis dėl avansinio mokėjimo už perkamą gyvenamą būstą ir pan.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas nutarime akcentavo, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiuose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas, paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai užtikrintos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės. Tokiais atvejais įrodymais galėtų būti tokie duomenys, kurie patvirtintų realų tokio ketinimo įgyvendinimo faktą – gyvenamosios patalpos suteikimą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams (uzufrukto teisės nustatymas, kiti įstatymuose numatyti suvaržymai, garantuojantys vaikui teisę į gyvenamąją patalpą).

Iš pareiškimo priedų matyti, kad prašomas parduoti butas, esantis (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių seniūnijos pažymos matyti, kad pareiškėjos šeimą sudaro: sutuoktinis M. Š. ir mažametė dukra S. Š., šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini)Raseinių r. Teismas pažymi, kad ketinamas parduoti butas yra vienintelis pareiškėjai priklausantis būstas (NTR CDB 2011-05-04 išrašas). Pareiškėja nurodė, kad parduoda vienintelį šeimos būstą, nes ketina pirkti kitą nekilnojamąjį turtą – namą, tačiau jokių įrodymų apie ketinamą įsigyti nuosavą būstą prie pareiškimo nepateikė. Paaiškėjus šioms aplinkybėms teismas negali spręsti, ar vienintelio šeimos būsto pardavimas nepažeis pareiškėjos nepilnamečio vaiko interesų - teisės turėti gyvenamąjį būstą.

Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, teismo leidimą išduoti atsisakytina. Pareiškėjai išaiškinama, kad ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau ji neatima galimybės pareiškėjai, ištaisius trūkumus, bendra tvarka paduoti teismui naują prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti išduoti teismo leidimą pareiškėjai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Raseiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriui sudaryti.

Nutartis neskundžiama.