- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2-1571-869/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17772-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- P. V.-B.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- S. V.-D., V. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V.-B. ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, tretieji asmenys V. R. ir S. V.-Dančenkovienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas P. V.-B. kreipėsi į teismą, prašydamas teismo nuginčyti atsakovo M. B. tėvystę ir įteisinti R. R. tėvystę bei atlikti byloje DNR tyrimą. Ieškovas nurodė, jog jis įtaria, kad R. R., miręs (duomenys neskelbtini), gali būti jo biologinis tėvas. Ieškovas nurodė, jog žinią, kad R. R. gali būti jo tėvas, sužinojo (duomenys neskelbtini), gavęs iš pašalinio asmens užuojautą dėl tėvo R. R. mirties. Paprašęs mamos S. V.-D. paaiškinti, sužinojo, kad tokia tikimybė tikrai yra. Ieškovo teigimu, jo motina, S. V.-D. 1999 – 2004 m. studijavo ir gyveno Klaipėdoje. Vadovaujantis jos pasakojimu, 2003 metų birželio mėnesį ji turėjo intymius santykius su R. R., tuo metu gyvenusiu (duomenys neskelbtini). Prieš tai kurį laiką ji turėjo santykius su M. B.. Ieškovas nurodė, jog jis gimė (duomenys neskelbtini), t. y., praėjus devyniems mėnesiams nuo jo mamos ir R. R. turėtų santykių. Nei ieškovui gimus, nei kada nors vėliau, DNR testas nebuvo atliktas. B. pavardė ieškovui buvo suteikta (duomenys neskelbtini), M. B. pareiškus norą pripažinti tėvystę notariškai. Ieškovo teigimu, jis tam neprieštaravo, nes apie galimą R. R. tėvystę nieko nežinojo. Pasak ieškovo mamos, ji sutiko teikti bendrą tėvystės pripažinimo prašymą su M. B., nes su R. R. nuo 2012 m. nepalaikė jokio ryšio ir manė, kad jis bendrauti ir pripažinti tėvystės nenori. Ieškovas teikdamas ieškinį pateikė savo motinos ir R. R. dalį (2008 – 2011 m. ir 2023 – 2024 m.) vykusio susirašinėjimo. Ieškovo motinos teigimu, susirašinėjimas tarp jos ir R. R. vyko ir iki 2008 metų, tačiau ji šių laiškų neišsaugojo. Tuo laikotarpiu susirašinėjimui ji naudojo paskyras one.lt ir takas.lt platformas, kuriomis jau daug metų nebesinaudoja. Kadangi buvo prašoma atnaujinti slaptažodžius, ji nebeprisimena, kokie slaptažodžiai buvo paskutiniai ir nebeturi galimybės prisijungti prie turėtų paskyrų. Išlikęs 2008 – 2011 metų susirašinėjimas patvirtina ne R. R. tėvystę, bet tai, kad ieškovo mama ir R. R. praeityje turėjo intymius santykius ir tai, jog susirašinėjimo metu ieškovo motina vis dar puoselėjo R. R. jausmus. Pasak mamos, su R. R. ji susirašinėjo iki 2012 m., bet ne visus laiškus išsaugojo. Nuo 2012 metų ieškovo mamos ir R. R. susirašinėjimas nutrūko. 2012 m. rudenį jie buvo susitikę, ieškovo mama pasakė, kad kuria šeimą su kitu vyru ir nuo tada R. R. daugiau neberašė iki praėjusių metų gegužės. 2023 m. gegužės 4 d. R. R. po vienuolikos metų vėl susisekė su ieškovo mama per Messenger. Per pastaruosius metus R. R. keletą kartų kvietė ieškovo mamą susitikti pasikalbėti, o šių metų gegužės 2 d. siūlė atlikti testą, bet jiems nespėjus susitarti, (duomenys neskelbtini) R. R. mirė (DOK-146969).
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. B. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu dėl jo tėvystės nuginčijimo ir R. R. tėvystės nustatymo sutinka. Atsakovas nurodė, jog 2003 metais savo tėvyste abejojo, todėl iš karto, gimus vaikui, jos nepripažino, bet vėliau bendravo su P. kaip su savo sūnumi. Kadangi P. motina S. V.-D. klausiama, ar nebuvo kitų vyrų, apie turėtus santykius su R. R. nepapasakojo, pripažindamas tėvystę DNR tyrimo nepageidavo, nes tam nematė priežasties. Atsakovas nurodė, jog apie tai, kad galimai nėra biologinis P. tėvas, jis pirmą kartą sužinojo šių metų rugsėjo 21 d. Tai jam pranešė pati S. V.-D. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo, kad teismas nuginčytų jo tėvystę ir nustatytų kito asmens tėvystę (DOK-164515).
3. Trečiasis asmuo S. V.-D. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu dėl M. B. tėvystės nuginčijimo ir R. R. tėvystės nustatymo sutinka. Trečiasis asmuo patvirtino, kad 2003 metų birželio mėnesį turėjo intymius santykius su R. R., tačiau jie buvo trumpalaikiai. Jai pareiškus, kad nori rimtesnių įsipareigojimų, jis atsakė to nenorintis, nes yra nusivylęs buvusia santuoka. Ji įsižeidė, nutarė iš viso nutraukti santykius ir su R. R. išsiskyrė dar jai nežinant apie nėštumą. Apie santykius su R. R. niekada niekam, išskyrus savo geriausią draugę, nepasakojo. Taip pat nurodė, jog prieš tai kurį laiką turėjo santykius su M. B., su kuriuo santykiai abipusiu sutarimu buvo be įsipareigojimų. S. V.-D. nurodė, jog apie nėštumą pranešė abiem: M. B. telefonu SMS žinute, ir R. R. el. laišku. M. B. pareiškė, kad yra per jaunas turėti vaikų, o R. R. į laišką neatsakė nieko. Po daug metų tikrindama senus el. laiškus pastebėjo, kad siųsdama pranešimą buvo įrašiusi netikslų R. R. el. pašto adresą ir galimai jis pranešimo apie jos nėštumą nebuvo gavęs (nurodė, jog šio laiško neturi išsaugojusi, nes tuo laikotarpiu naudojo kitą nei dabartinis el. paštą, prie kurio prisijungimo neišsaugojo). Tačiau tai, kad ji laukiasi, R. R. galėjo žinoti, nes prasilenkdavo koridoriuose Klaipėdos universitete, kur ji studijavo magistrantūroje, o jis dirbo dėstytoju. S. V.-D. nurodė, jog nėštumo laikotarpiu su R. R. nebendravo. Kai R. R. šeštą nėštumo mėnesį jos paklausė, ar vaikas jo, atsakė, kad nežino. Trečiasis asmuo nurodė, jog jos sūnus P. V. B. gimė (duomenys neskelbtini), praėjus devyniems mėnesiams po turėtų santykių su R. R.. M. B. pasakė, kad vaikas yra jo. Jis savo tėvyste abejojo, nes jų santykiai buvo be įsipareigojimų ir ne nuolatiniai. Jis manė, kad S. V.-D. be jo turėjo ir kitų vyrų. Apie turėtus santykius su R. R. M. B. nepasakė. S. V.-D. siūlė M. B. atlikti DNR tyrimą, tačiau jis išvyko dirbti ir gyventi į užsienį tyrimo neatlikęs. M. B. nuo 2006 metų palaikė ryšius su ja ir P. Gyvendamas užsienyje, stengėsi dalyvauti P. gyvenime, prisidėti prie P. gerbūvio, atsiųsdavo pinigų, dovanų P. P. keletą kartų viešėjo pas jį užsienyje. 2021 metais M. B. išreiškus norą tėvystę pripažinti notariškai, trečiasis asmuo tam neprieštaravo. Notarei klausiant, ar nenori atlikti DNR tyrimo, M. B. tokio noro neišreiškė. Kadangi su R. R. nebepalaikė jokio ryšio apie devynerius metus, manė, kad tėvystė jo nedomina ir savo teisių į sūnų jis nepareikš, tačiau R. R. pernai gegužę susisiekė su ja, pareikšdamas, kad P. yra jo sūnus ir kad jis norėtų įrodyti savo tėvystę. S. V.-D. į tai ji žiūrėjo įtariai. P. tuo metu jau buvo pasiekęs nemažai reikšmingų pasiekimų, todėl sutikti su tyrimu neskubėjo, pirmiausia siekė išsiaiškinti, kokie yra R. R. motyvai, kiek rimti jo ketinimai, kaip jis yra pasirengęs tėvystei. Iš esmės tyrimui neprieštaravo, tik manė, jog tam reikia pasiruošti psichologiškai pirmiausia P., nes tai būtų naujas faktas jo gyvenime, taip pat ir jai bei R. R. ir kitiems susijusiems asmenims. Kadangi P. yra pilnametis ir tyrimas neįmanomas be jo sutikimo, pirmiausia būtų reikėję jam paaiškinti aplinkybes. Trečiasis asmuo nurodė, jog nenorėjo griauti P. turimų santykių su M. B., kol nebuvo įsitikinusi, ar R. R. požiūris į tėvystę ir galimus su tuo susijusius įsipareigojimus sūnui yra atsakingas, kadangi daug metų įsipareigojimų jis nenorėjo. Apie tai, kad R. R. kitiems asmenims yra nurodęs P., kaip savo sūnų, nežinojo ir tai sužinojo po jo mirties (duomenys neskelbtini), kai rugsėjo 8 d. R. R. knygų leidėja G. K., kartu su kitais asmenimis organizavusi laidotuves, susisiekė su ja dėl dalyvavimo laidotuvėse. Iš šio asmens ji sužinojo, kad R. R. keletui savo artimiausių draugų buvo sakęs, jog turi sūnų ir kad jų prašymu skrodimą atlikusi įstaiga išsaugojo R. R. kraujo mėginį DNR tyrimui. Trečiasis asmuo nurodė, jog iki tol R. R. draugų nepažinojo, su jais susipažino tik per laidotuves. Vertindama pagal išorinį panašumą, daro prielaidą, kad P. gali būti R. R. sūnus. Kadangi pagal P. gimimo datą tiksliai tėvystės nurodyti pati negali, o medikų skaičiavimai buvo prieštaringi, vienintelis patikimas būdas nustatyti tėvystę yra DNR tyrimo atlikimas. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo prašė teismo paskirti DNR tyrimą, kuris leistų nustatyti, kuris asmuo yra P. V. B. tėvas. Nuginčijus M. B. tėvystę, trečiasis asmuo prašė paskirti tyrimą dėl R. R. tėvystės nustatymo ir tėvystės fakto įregistravimo po asmens mirties (DOK-162381).
4. Trečiajam asmeniui V. R. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. 2024 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi byloje paskirta tėvystės nustatymo DNR ekspertizė.
6. 2025 m. sausio 7 d. byloje gautas ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodoma, jog R. R. yra P. V.-B. biologinis tėvas su 99,9999999999982 % tikimybe (DOK-2636).
7. 2025 m. vasario 5 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas P. V.-B. pareikštą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais bei prašė tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, jog ilgą laiką duomenų apie tėvą jo gimimo liudijime įraše nebuvo, toks įrašas atsirado tik (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog su atsakovu pradėjo bendrauti, kai jam buvo septyneri metai, su mama aplankė M. B. Airijoje, kurioje jis tuo metu gyveno. Tuomet pradėjo jį suvokti kaip savo tėtį. Kadangi ieškovas ir atsakovas gyveno skirtingose valstybėse (ieškovas – Lietuvoje, Ukmergėje, o atsakovas – Airijoje), kartais susirašydavo. Kai ieškovui buvo 14 metų, dar kartą su atsakovu susitiko ir nuo to laiko ėmė bendrauti daugiau, kelis kartus buvo susitikę Klaipėdoje, kai atsakovas buvo trumpam grįžęs į Lietuvą, tačiau tai buvo epizodiniai susitikimai. Kai ieškovas sulaukė 14 metų, jis tapo sąmoningesniu, buvo linkęs ieškoti savo identiteto, be to 2018-2019 metais atsakovas M. B. grįžo gyventi į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Ieškovas tuo metu gyveno Ukmergėje, todėl su atsakovu kartu negyveno, sistemingo bendravimo nebuvo, tačiau kartais susirašydavo, susitikdavo, su atsakovu bendravo kaip su artimu žmogumi. (duomenys neskelbtini) atsakovui išreiškus norą įteisinti tėvystę, tiek ieškovas, tiek ir jo motina tam pritarė. S. V.-D. siūlė atsakovui prieš tai atlikti DNR tėvystės tyrimą, tačiau šalys jo neatliko. 2022 metais ieškovas persikraustė gyventi į Vilnių, tačiau šalims apsigyvenus viename mieste, bendravimas nepasidarė dažnesnis, greičiau priešingai – ieškovas apsigyveno kartu su mergina, labiau įniko į savo reikalus. Atsakydamas į klausimus, ieškovas nurodė, jog iki jo pilnametystės jį augino, juo rūpinosi ir išlaikė mama, per šį laikotarpį atsakovas yra pora kartų atsiuntęs siuntinius, kelis kartus davęs pinigų, susitikus su atsakovu, jie kartu pavalgydavo, atsakovas apmokėdavo sąskaitą, tačiau kaip tėvas M. B. ieškovo neišlaikė, jo motinai jokių pinigų sumų nepervesdavo. Pasisakydamas dėl socialinės tėvystės, ieškovas nurodė, jog jis kaip bet kuris žmogus norėjo turėti tėvą, todėl įvyko tėvystės įteisinimas, tačiau su atsakovu tvirto socialinio ryšio nesukūrė, tėvystės iš atsakovo nejautė, ypač ankstyvaisiais savo gyvenimo metais. Ieškovas nurodė, jog siekia nustatyti R. R. tėvystę, nes nori įteisinti juos siejantį ryšį, kuris jam yra svarbus, nori bent po mirties pažinti savo tėvą, be to, iki mirties tėvystės įteisinimo siekė ir pats R. R.. Kiek ieškovui jau dabar yra žinoma pagal paskutines R. R. jo motinai siųstas žinutes, R. R. prieš mirtį ne kartą bandė su ieškovu susitikti ir pasikalbėti, siuntė savo fotografijas išoriniam panašumui nustatyti, klausė ieškovo motinos apie tėvystės testo padarymo galimybę. R. R. labai norėjo su ieškovu pabendrauti, tačiau nenorėjo jo šokiruoti, todėl pagal galimybes bendravo su ieškovu per socialinius tinklus, juose pažymėdamas įvairias reakcijas. Kadangi ieškovas taip pat rašo eiles, R. R. išreiškė joms palankumą. Tuomet ieškovas dėl to labai nustebo, tačiau dabar mano, jog tai buvo R. R. bandymai su juo bendrauti. Ieškovui išaiškinus tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo teisines pasekmes, P. V.-B. nurodė, jog šias pasekmes supranta ir su jomis sutinka.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. su pareikštu ieškiniu pilnai sutiko ir papildomai paaiškino, jog ieškovo motiną pažinojo, kartais su ja susitikdavo, tačiau nedraugavo, santuokos sudarę nebuvo. Žinojo, kad S. V. laukiasi, kad jai gimė sūnus, ji ne kartą buvo minėjusi, kad jis yra berniuko tėvas, siūlė atlikti DNR tyrimą, tačiau jis šio tyrimo neatliko, ieškovo motina tikėjo. Kadangi tuo metu atsakovo gyvenimo būdas nebuvo labai atsakingas, o ieškovo motina jam jokių finansinių ar kitokių pretenzijų neturėjo, jis tėvystės neįteisimo ir 2005 metais išvyko nuolat gyventi į užsienį. Iki išvykimo iš Lietuvos ieškovą matė ne daugiau poros kartų. Vėliau ilgą laiką su ieškovu nebendravo. Ieškovui paaugus, jis su motina 1-2 kartus buvo atvykę pas atsakovą į Airiją, kelis kartus susitiko Klaipėdoje, kur jis apsistodavo tuomet, kai trumpam grįždavo į Lietuvą. Kai ieškovui sukako 7 metai, atsakovas iš Airijos išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, todėl kurį laiką su ieškovu nesimatė. Kai P. sukako 14 metų, jis mėnesiui buvo atvykęs pas atsakovą į Jungtines Amerikos Valstijas, po metų atvyko dar kartą. Po šių ieškovo atvykimų į Jungtines Amerikos Valstijas šalys suartėjo, todėl atsakovas panoro įteisinti savo tėvystę. 2018-2019 metais atsakovas grįžo nuolat gyventi į Lietuvą ir jo iniciatyva buvo kreiptasi į notarą dėl tėvystės pripažino. Apibendrindamas, atsakovas nurodė, jog iki kol ieškovui suėjo 14 metų, faktinio ryšio su juo neturėjo. Ieškovui atvykus pas atsakovą į Jungtines Amerikos Valstijas, jie artimiau susipažino, suartėjo. Šiuo metu jie ir toliau vadina vienas kitą tėčiu ir sūnumi, tačiau bendrauja daugiau ne kaip tėvas su sūnumi, o kaip draugai. Net ir susipažinus su DNR tyrimų rezultatais, jų bendravimas nepasikeitė. Atsakovas paaiškino, jog jis nesiekia išsaugoti savo tėvystės/juridinės tėvystės P. atžvilgiu, o to ryšio, kokį jie yra sukūrę, tėvystės nuginčijimo faktas niekaip nepakeis. Atsakovas nurodė, jog jis teikia svarbą žmogaus šaknims, jam yra svarbu, kas yra žmogaus tėvai, seneliai, svarbu, kad dabar P. žino, kur yra jo šaknys, iš kur kyla jo rašoma poezija ir kita kūryba. Atsakydamas į klausimus, atsakovas nurodė, jog ieškovas su jo tėvais ryšio nepalaiko. P. su atsakovo motina matėsi, kai jam buvo 14 metų, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o su atsakovo tėvu matėsi prieš vienerius ar dvejus metus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. V.-D. nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka ir papildomai paaiškino, jog R. R. buvo jos dėstytojas. Tuo metu ji vaikino neturėjo, kurį laiką bendravo su atsakovu, tačiau puoselėjo šiltus jausmus dėstytojui, kuris atrodė nepasiekiamas. Apsigynus darbą, R. R. kvietė ją į pasimatymus, tačiau rimtesnių santykių nesiūlė, todėl S. V.-D nusprendė šiuos santykius nutraukti. Sužinojusi, kad laukiasi ir gimus ieškovui, ji apie tai pranešė tiek M. B., tiek ir R. R., tačiau nei vienas iš jų neišreiškė noro savo tėvystę įregistruoti. Tuo metu ji buvo studentė, pinigų daug neturėjo, todėl DNR tyrimo neatliko. R. R. paklausus, ar vaikas yra jo, ji atsakiusi, jog nežino. Tai leido R. R. tikėti, kad jis nėra ieškovei gimusio sūnaus tėvas, tuo tarpu atsakovui M. B. nepasakė, kad vaiko tėvu gali būti ir kitas asmuo. S. V.-D. nurodė, jog nei vieno iš jų nespaudė pripažinti tėvystę, priėmė sprendimą vaikui auginti viena. Sūnui paaugus, jis ėmė klausinėti apie tėvą, o M. B. išreiškė norą tėvystę įteisinti, todėl jai buvo patogu teigti, jog atsakovas yra jai gimusio sūnaus tėvas, o vėliau, atsakovui sutinkant, teisiškai buvo įregistruota jo tėvystė. Ieškovė nurodė, jog su R. R. bendravo, susirašydavo iki 2009 metų, 2012 metais bendravimas visiškai nutrūko. S. V.-D. sudarė santuoką ir su sutuoktiniu augino ieškovą, jį išlaikė ir juo rūpinosi. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo nedaug – keletą kartų yra atsiuntęs siuntinių, taip pat 2-3 kartus perdavė ieškovei neženklias pinigų sumas (po 100-200 Lt). Trečiojo asmens bendravimas su R. R. atsinaujino 2023 metais, kai R. R. pradėjo jai gana konkrečiai rašyti dėl tėvystės, teigė, jog mano, kad P. yra jo sūnus ir reikėtų tai įteisinti. Pirmoji ieškovės reakcija buvo neigiama, nes jau buvo susiformavę P. ir M. B. santykiai, be to, ji žinojo, kad tai įtakos visų jų gyvenimus. Vėliau suprato, jog tai visgi būtų teisinga ir P. žinotų, kas yra jo tėvas, o ir R. galbūt norėtų pasidalinti savo patirtimi, todėl buvo linkusi sutikti, kad jie susitiktų, bendrautų, kad tėvystė būtų nustatyta. Atsakydama į klausimus ieškovė nurodė, jog visada turėjo abejonių dėl sūnaus tėvystės, faktą, kad ieškovo tėvas yra R. R. ji sužinojo tik po DNR tyrimo atlikimo. Pasisakydama dėl ieškovą su atsakovu siejančio santykio, S. V.-D. paaiškino, jog ji tiek sūnui, tiek ir atsakovui nurodė, kad jie yra tėvas ir sūnus, tačiau santykį reikėjo susikurti jiems patiems. Trečiojo asmens vertinimu, šalis siejantis ryšys nebuvo labai artimas, nes bendravimas didžiąja dalimi buvo nuotolinis ir ne itin dažnas. Sūnui sulaukus 14 metų, bendravimas padažnėjo, ieškovas su atsakovu geriau susipažino, P. jau buvo paauglys ir jam reikėjo tėčio, o M. B. jau buvo pasirengęs tėvystei. Trečiojo asmens nuomone, kiekvienas žmonių ryšys yra vertingas, tačiau jos sūnus vaikystėje tėvo neturėjo. Nepaisant atsakovo skambučių ir tam tikro materialinio palaikymo, meilės bei tėviško santykio sūnus nejuto. P. augo vienas, motinos sutuoktinio tėvu nevadino, su M. jie bandė bendrauti, tačiau tai buvo daugiau draugiškas, o ne tėviškas ryšys.
10. Trečiasis asmuo V. R. per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai
11. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo P. V.-B., atsakovo M. B. ir trečiojo asmens S. V.-D. paaiškinimus, įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, atsakovas visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.
Dėl tėvystės nuginčijimo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
13. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas P. V.-B. gimė (duomenys neskelbtini). Gimus ieškovui, jo gimimo liudijime duomenys apie tėvą nebuvo nurodyti (e. b. l. 15). Atsakovui M. B. pareiškus norą pripažinti tėvystę ir kartu su ieškovo motina kreipusis į notarą, (duomenys neskelbtini) atsakovas M. B. buvo įrašytas į P. V.-B. gimimo liudijimą jo tėvu (e. b. l. 16). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad įtaria, jog jo biologinis tėvas gali būti ne M. B., o (duomenys neskelbtini) miręs R. R., todėl prašė nuginčyti esamą tėvystę ir nustatyti mirusiojo R. R. tėvystę.
15. Atsakovas M. B. bei trečiasis asmuo S. V.-D. su ieškiniu sutiko ir ieškovo ieškinyje nuodytoms aplinkybėms neprieštaravo. Trečiasis asmuo V. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė į civilinės bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl civilinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
16. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog apie galimą R. R. tėvystę, jam tapo žinoma, po R. R. mirties, sulaukus užuojautos iš mirusiojo leidėjos G. K.. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir ieškovo motina, todėl teismas sprendžia, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.
17. Siekdamas nuginčyti tėvystę, ieškovas ieškinyje pateikė teismui prašymą byloje paskirti medicininę – biologinę (DNR) ekspertizę, t. y., nustatyti, ar R. R. yra ieškovo P. V.-B. biologinis tėvas, o P. V.-B. yra R. R. sūnus. 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teismas šį ieškovo prašymą tenkino. 2025 m. sausio 7 d. byloje gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad R. R. yra P. V.-B. biologinis tėvas (e. b. l. 112-116).
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, jog atsakovas M. B. nėra biologinis P. V.-B. tėvas, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, M. B. ir ieškovo nesieja itin tvirtas socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą ieškovo interesams, į tai, kad atsakovas M. B. tiek pateiktame atsiliepime, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas ir pripažinimo pagrindu nustatytos tėvystės nesiekia išsaugoti, į gautus DNR tėvystės nustatymo ekspertizės duomenis, patvirtinusius mirusiojo R. R. biologinę tėvystę ieškovo atžvilgiu, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas - pripažintina, kad atsakovas M. B. nėra P. V.-B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o P. V.-B. nėra jo sūnus; atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) ieškovo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.
Dėl tėvystės nustatymo
19. Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.
20. Apklausti teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo S. V.-D. nurodė, jog yra tikėtina, kad R. R. yra biologinis P. V.-B. tėvas. Byloje gauti DNR ekspertizės duomenys patvirtino, jog R. R. yra P. V.-B. biologinis tėvas.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus atsakovo M. B. tėvystę, pripažintina, jog R. R. yra ieškovo P. V.-B. tėvas, o P. V.-B. yra R. R. sūnus. Atitinkamai šie duomenys įrašytini ieškovo gimimo įraše.
22. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė prašymo dėl pavardės pakeitimo, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl ieškovo pavardės pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).
24. Ieškovui nepareiškus byloje prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, išlaidų ekspertizės atlikimui) atlyginimo, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
25. Bylos duomenimis, teismas turėjo 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį visa apimtimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
26. Atsakovui išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – su procesiniu dokumentų siuntimu susijusios išlaidos – mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodomas įmokos kodas – 5662.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra P. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Pripažinti, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Įrašyti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,64 (aštuonis eurus ir 64 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Išaiškintini, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – su procesiniu dokumentų siuntimu susijusios išlaidos (įmokos kodas – 5662), turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą/pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.