Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4.

2024 m. balandžio 3 d.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2023 m. balandžio 10 d. (viena para), ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikoma, kad V. R. yra atlikęs 2 dienas laisvės apribojimo bausmės; bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. (duomenys neskelbtini), apie 18:20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, konflikto metu, nukentėjusiajai J. J. bandant pasiimti iš buvusio sugyventinio mažametį sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis du kartus stūmė buvusią sugyventinę J. J., dėl ko ji nugara atsitrenkė į sieną, tuo padarydamas odos nubrozdinimus nugaroje ir dešinėje alkūnėje, tai yra sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamasis V. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 136-139). Ankstesnės apklausos metu neprisipažino, nes norėjo išvengti atsakomybės. Jis su J. J. kartu nebegyvena, turi vieną bendrą vaiką. Kartu su J. negyvena nuo 2023 m. pavasario, tikslios datos neprisimena. Prieš tai gyveno, turėjo bendrą buitį, buvo sugyventiniai, susituokę nebuvo. Išsiskyrė dėl konfliktų, dėl smurto artimoje aplinkoje. (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val., nuvyko į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), pas J. J. aplankyti savo vaiko. J. į namus geranoriškai įsileido. Prieš tai buvo J. tėvai, kurie išvyko. Liko trise. Jis pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo. Namuose matė kaip ji gėrė šampaną. Žodžiu pradėjo konfliktuoti. Jis pasiėmė vaiką ir išėjo pro duris, leidosi laiptinės laiptais. J. čiupo jam už kaklo ir sukdamasis jis gal ją pastūmė. Tyčia jis ją nustūmė į laiptinės sieną, nes norėjo, kad atsikabintų ir kad galėtų išeiti su vaiku. Jis tuo metu rankose turėjo vaiką ir sugyventinę pastūmė tyčia, kad ji paleistų jį su vaiku, dėl ko sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinė puolė jam už kaklo, jį perbrėžė nagais, tačiau jis dėl to jai pretenzijų neturi, pareiškimo nerašė, į gydymo įstaigą nevyko. Jis savo veiksmais nubrozdino sugyventinei nugarą ir alkūnę ir tai gavosi stumdymosi metu. Stumdymosi metu vaikas verkė, išsigando, viskas įvyko greitai ir staiga, kad net jis pats nesuprato. J. pasiėmė vaiką ir grįžo į namus, o jis taip pat grįžo į savo namus esančius (duomenys neskelbtini). Konfliktas vyko daugiabučio namo laiptinėje, pašalinių asmenų jokių nebuvo, niekas nematė. Atiduodant J. vaiką pas ją atvyko jos tėvai. Laiptinėje pakalbėjo su J. tėvais. J. tuo metu jokių pretenzijų neturėjo, nesakė, kad kvies policiją. Jis tada išvyko namo ir nežinojo, kad buvo iškviesta policija. Jis įvykio metu buvo blaivus, nes negali vartoti alkoholio. Jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kad savo veiksmais J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Pamatęs, kad įtarime yra įtrauktas jo mažametis sūnus, kuris to įvykio metu nukentėjo, jis pripažįsta padaręs nusikaltimą ir nori kuo greičiau užbaigti bylą. Nepripažino kaltės, nes norėjo išvengti atsakomybės, bei pamatęs, kad yra įtrauktas jo vaikas, jis viską pripažįsta, kad nuo jo veiksmų nukentėjo buvusi sugyventinė bei jo sūnus. Yra įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą ir jam paskirta laivės apribojimo bausmė, kuri tęsis dar iki (duomenys neskelbtini). Yra teistas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Akistatos metu neigė kaltę, tačiau pamatęs pranešimą apie įtarimą savo nuomonę pakeitė kardinaliai vien dėl vaiko. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs buvusios sugyventinės J. J. sveikatą bei kad nuo jo veiksmų nukentėjo jo sūnus M. R. Prašo jam skirti kuo švelnesnę bausmę, jei yra tik galimybė skirti laisvės apribojimo bausmę. (b. l. 136-138).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji J. J. 2024 m. sausio 16 d. apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). V. R. yra buvęs sugyventinis. Kartu negyvena apie 5 mėnesius. Turi vieną bendrą vaiką. V. R. gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), apie 17.30 val., pas ją į svečius atvyko buvęs sugyventinis V., kuris buvo galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tuo metu svečiuose buvo ir jos tėvai, tai yra mama ir tėtis. Ji su mama buvo išgėrusi šampano. Prieš tai V. ją įspėjo, kad atvyks į svečius. Ji V. į namus įsileido geranoriškai. Išvykus tėvams iš jos namų, ji nuėjo į virtuvę daryti vakarienės. V. atėjo iš paskos į virtuvę. V. sakė jai, ar tu žinai, kad tavo draugui pirštai išlaužyti. Atsakė, kad nesiruošia klausytis jo istorijų ir gražiai prašo išeiti. Tada paėmė telefoną ir paskambino mamai, kad sugrįžtų, nes matė, kad gali įvykti konfliktas. Ji padėjo telefoną ant stalo ir tuo metu V. tiesė ranką paimti jos telefoną. Ji jam pasakė, kad vagi telefonus. Ji tada jam dar kartą pasakė griežtu tonu, kad išeitų iš jos namų. V. pasakė, kad pats jai iškvies policiją, nes neva ji yra išgėrusi prie vaiko ir jis turi daugiau pliusų. V. nuėjo į kitą kambarį, kur kambaryje žaidė jos sūnus M. R., gim. (duomenys neskelbtini). V. griebė vaiką ir puolė pro duris. Jos sūnų nešėsi neaprengtą. Vaikas buvo apsirengęs su maikute ir kelnėmis. Vaiko tėvas, nešdamasis vaiką pro duris, nebuvo aprengęs lauko rūbais. Ji puolė iš paskos ir bandė sustabdyti buvusį sugyventinį. Jis tuo metu ją ranka pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną. V. su vaiku išbėgo į laiptinę. Ji vijosi ir pirmo aukšto laiptinėje, ji jam su nagais griebė už drabužių. Galbūt galėjo jam įdrėksti į kaklą. Ji stipriai įsikibo jam už drabužių ir nepaleido. Tada V., bandydamas ją nusimesti, stipriai pastūmė ją į sieną visu savo kūnu. Ji trenkėsi į sieną ir užsigavo nugarą. Jai buvo nubrozdinta nugara ir dešinė alkūnė. Tuo metu įeidinėjo pro laiptinės duris jos mama. V. sustingo pamatęs jos mamą, nes matėsi, kad pasimetė. Ji tuo metu čiupo savo sūnų ir nubėgo į savo namus. Vaikas grumtynių metu cypė, klykė ir buvo išgąsdintas. Sūnus verkė, bet parsinešusi į namus jį nuramino. Vaikui yra du metukai, kalba dar ribota. Tik parėjusi namo ji paskambino į 112 ir pranešė, kad atėjo į svečius buvęs sugyventinis, kuris neblaivus bei jam yra apribojimai nevartoti alkoholio, sakė, kad susistumdė, nešėsi vaiką, medikų nepageidavo, ji norėjo pranešti, kad toks įvykis. Buvo išsigandusi tokio vyro elgesio, visa drebėjo. Ji buvo labai pikta dėl to, kad jis čiupo ir nešėsi vaiką. Yra teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta kaip ir kada bendrauti su vaiku. Teismo nutartis priimta (duomenys neskelbtini). Buvęs sugyventinis su vaiku gali bendrauti antradienį, ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą savaitgalį pasiimant vaiką nuo penktadienio 17.00 val., iki sekmadienio 15.00 val. Pagal atskirą susitarimą ji leisdavo su vaiku bendrauti dažniau, negu priklauso. Po susistumdymo V. grįžo pasiimti batų, nes bėgo basas. Tada V. išėjo ir galimai lauke slėpėsi už kampo, nes rašė jos draugei. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, tuo metu net nejuto skausmo dėl adrenalino. Viską skaudėjo ryte ir vertintų 5 balais. Buvo stipriai sukrėsta ir išsigandusi tokio elgesio, todėl prašo ją ir jos vaiką pripažinti nukentėjusiu. Prašo nubausti jos buvusį sugyventinį įstatymų nustatyta tvarka. Į medikus ir pas teismo medicinos ekspertą atsisakė vykti, todėl jos sužalojimus prašo nustatyti iš medicininių dokumentų (b. l. 80-82).

Liudytoja A. J. parodė, kad jos dukra J. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra turėjo sugyventinį V. R., su kuriuo turi ir vieną bendrą vaiką. Nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio kartu nebegyvena. Išsiskyrė dėl konfliktų, kartu bendrai gyventi negali. (duomenys neskelbtini), po 18.00 val., ji su vyru B. J. nuvyko pas dukrą į svečius. Būnant dukros J. J. namuose, į svečius atvyko buvęs dukros sugyventinis V. R. Atsinešė butelį šampano. V. R. buvo neblaivus. Dukra geranoriškai įsileido, nes atėjo lankti sūnaus, nors vaiko tėvas buvo neblaivus. Išgėrė po taurę šampano ir būnant kambaryje V. R. pradėjo jos dukrai aiškinti, kad nevestų vaiko į darželį, kad ji pasiimtų išeiginę. Ji su vyru nutarė, kad reikia vykti namo, nes manė, kad V. nori pasikalbėti su dukra ir pabūti su vaiku. Ji su vyru ir išvyko namo. Tik privažiavus prie savo namų kiemo paskambino dukra ir prašė pagalbos, kad gelbėti, kad V. pagrobė vaiką. Vyras apsisuko ir vėl grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) miestą pas dukrą. Vyras pasiliko automobilyje, o ji puolė į laiptinę ir ten prie laukinių durų sutiko V. su neaprengtu vaiku. Ji paklausė V., ką tu darai ir tuo momentu jos dukra J. išplėšė vaiką iš V. rankų ir nubėgo į butą. Ji iš paskos nuėjo į trečią aukštą su V. Abu aiškinosi, kas čia nutiko. V. aiškino, kad nieko nedarė, nieko čia blogo nebuvo. V. nesakė, kad smurtavo prieš jos dukrą. V. aiškino, kad norėjo pasiimti vaiką, laukė mašina, kokia mašina laukė nežino, ji jos nematė. V. atvežė, kiek žino, jo mama. V. išėjo, o ji nuėjo pas dukrą į butą. Dukra buvo išsigandusi, vaikas verkė, visas drebantis. Dukra aiškino, kad laiptinėje su sugyventiniu susistumdė ir ją stipriai pastūmė į sieną, kur parodė, kad nugaroje yra raudonos žymės bei kažkuri alkūnė, kuri nepasakys. Dukra išsikvietė policiją, kad patikrintų V. R., nes yra registruotas probacijoje, tačiau atvykus policijai iškvietė dukrai medikus. Po to ji išvyko namo. Pačio susistumdymo nematė, tarp vaikų ne pirmas konfliktas, abu smurtauja. Ji dukrai pasakė, kad daugiau jokių bendravimų su sugyventiniu V. R., nes vaikui aplinka gyventi tampa nekokia (b. l. 108-110).

Liudytojas B. J. parodė, kad jis su žmona A. J. turi dukrą J. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra J. J. turėjo sugyventinį V. R. ir su kuriuo turi vieną bendrą vaiką. (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val., jis su žmona po darbų užsuko pas dukrą į svečius. Dukros namuose bebūnant atvyko dukros J. J. sugyventinis V. R. Atvyko pagėręs, kaip suprato, galbūt aplankyti savo sūnaus. V. R. atvykus jis su žmona išvyko namo. Tik privažiavus prie namų žmonai paskambino dukra ir prašė gelbėti, nes V. R. pagrobė vaiką. Jis apsisuko atgal ir vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) pas dukrą. Jis liko automobilyje, o žmona puolė į laiptinę ir ten susitiko V. R. su vaiku rankose. Žino iš to, ką sakė žmona, nes jis pats to nematė. Anūkas buvo neaprengtas, su pižama ir basas. Jis V. R. sutiko trečiame aukšte daugiabučio. Jis V. R. pasakė, kad tegul greičiau aunasi batus ir tegul eina greičiau iš tos laiptinės. Jo žmona konfliktavo su V. R. dėl anūko, kad tokiu metu nešasi vaiką neaprengtą į lauką. Jis užėjo pas dukrą į butą ir pamatė verkiančią, išsigandusią dukrą, anūkas taip pat verkė, buvo išsigandęs, dar anūkas pasakė, kad ,,mamai tėtis padarė bum“. Anūkui yra du metukai. Dukra J. parodė padarytus sužalojimus, buvo raudonas dešinys petys ir nugara. Dukra aiškino, kad norėjo iš V. R. atimti vaiką, o jis stipriai ją pastūmė į sieną, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis pačio susistumdymo nematė. Dukra iškvietė policiją, buvo iškviesti medikai. Dukra medikų neprašė. Policija iškvietė medikus. Tarp dukros ir V. R. yra pastovūs konfliktai, abiejų atžvilgiu buvo pradėti tyrimai. Konfliktų priežastys jam nėra žinomos, tačiau jie sugyventi kartu negali. Jie kaip seneliai padeda auginti anūką, jį prižiūrėti (b. l. 114-116).

(duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokole (su foto lentele) užfiksuota, kad atlikus nukentėjusios J. J. asmens apžiūrą, J. J. nurodė kairės rankos alkūnę bei nugaros sritį. Apžiūrint J. J. nugarą, matomas nubrozdinimas nugaros viduryje bei ant dešiniojo peties. Daugiau kitų skaudamų vietų nukentėjusioji nenurodė (b. l.17-23).

(duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti nukentėjusios J. J. patirti sužalojimai (nubrozdinimai) nugaros srityje ir ties rankos alkūne, t. y. kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Užfiksuota nukentėjusiosios būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, kadangi asmuo iki atvykstant policijos pareigūnams pasišalino (b. l. 6-9).

2024 m. vasario 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. konstatuoti odos nubrozdinimai nugaroje ir rankoje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, tai yra (duomenys neskelbtini). Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 73-74).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis V. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. J..

Šioje byloje V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Iš pirmiau nurodytų kaltinamojo V. R., nukentėjusiosios J. J., liudytojų A. J., B. J. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis V. R. ir nukentėjusioji J. J. yra buvę sugyventiniai ir kaltinime nurodytos veikos padarymo metu kartu nebegyveno. Pačiame kaltinime V. R. taip pat nurodytas kaip buvęs sugyventinis, o J. J. kaip buvusi sugyventinė.

Esant nurodytoms aplinkybėms V. R. veika perkvalifikuojama iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Veikos perkvalifikavimas nepasunkina kaltinamojo padėties, nes BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta švelnesnė baudžiamoji atsakomybė, nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Kaltinamasis V. R. yra teistas (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto a) papunktis, 5, 6 dalys) tik 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Taigi, tik įsiteisėjus naujam baudžiamajam įsakymui, kuriuo V. R. yra teisiamas šioje byloje, jis būtų laikomas recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį. Dėl to nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, 2023 m. balandžio 27 d. teistas už nusikalstamos veikos taip pat prieš nukentėjusiąją J. J. padarymą, 2017 m. lapkričio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 38 straipsnio pagrindu, baustas administracine tvarka už tėvo valdžios nepanaudojimą ir/arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamajam ankstesniu baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau pastaroji nesulaikė kaltinamojo nuo naujo nusikaltimo padarymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką įstatyme numatytą arešto bausmę, kurios terminas ilgesnis už vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta arešto bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl bausmių subendrinimo

Kaltinamasis V. R. padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. ĮKNR duomenimis pastaroji bausmė vykdoma nuo 2023 m. gegužės 18 d. Todėl šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną V. R. yra neatlikęs 166 dienų laisvės apribojimo bausmės (įskaičius laikino sulaikymo laiką).

Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, šiuo nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, likusią neatliktą 166 dienų laisvės apribojimo bausmės (įskaičius laikino sulaikymo laiką) dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, keičiant 83 parų areštu, ir V. R. paskirtina subendrinta maksimali galima bausmė – 90 parų areštas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Kaltinamasis V. R. pirmą kartą teisiamas arešto bausme, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to V. R. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; įpareigojant nuteistąjį: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 6, 8, 10 punktai, 7 dalis).

Su bausmės vykdymo atidėjimu prokurorės siūloma BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – kaltinamajam neskirtina, nes ji yra skiriama tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 72 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. R. sumažintą bausmę – 48 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, likusią neatliktą 166 dienų laisvės apribojimo bausmės (įskaičius laikino sulaikymo laiką) dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, keičiant 83 parų areštu, ir paskirti V. R. subendrintą bausmę – 90 parų areštą

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams paskiriant V. R. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; įpareigojant V. R.: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.