Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Danutė MickevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-813/11Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01256-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2011 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus paskirtąsias bausmes, jų apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Iš T. F. ir A. S. solidariai priteista 6002,47 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, neturint turto ir nesant galimybės išieškoti žalos iš A. S., 3001,35 Lt sumą išieškant iš D. S.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir T. F., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2010-05-02, apie 22.00 val., viešoje vietoje – aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su T. F. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – T. F. priėjus prie A. Š. ir iš chuliganiškų paskatų išprovokavus konfliktą su juo, A. S. priėjęs iš už nugaros prie A. Š., kuris tuo metu grūmėsi su T. F., tyčia sudavė A. Š. vieną smūgį plyta į galvą, T. F. tyčia sudavė A. Š. vieną smūgį plyta į galvą, o šiam nukritus ant žemės, kartu su T. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė A. Š. nenustatytą kiekį smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio linijinius lūžius, kairės akies tinklainės ir galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S., jo gynėja ir atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Priešingai nei mano apeliantas, jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – liudytojos L. V., parodymais, specialisto išvada, kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma liudytojos L. V. parodymus, matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną, ji, nukentėjusįjį A. Š. lydėjo į visuomeninio transporto stotelę. Pakeliui jie sutiko grupę jaunuolių, su kuriais sukonfliktavo. Vienas iš grupėje buvusių vaikinų ketino trenkti A. Š. į veidą, tačiau pastarasis smūgio išvengė ir nusivijo smogti jam bandžiusį vaikiną iki netoliese stovinčių automobilių. Kai kitas vaikinas puolė bėgti paskui juos, ji pastarąjį bandė sulaikyti, sugriebdama už striukės, tačiau buvo nustumta. Matė, kaip šis, paėmęs akmenį, trenkė nukentėjusiajam A. Š. per galvą. Taipogi matė, kad vaikinas, kurį buvo nusivijęs nukentėjusysis, pastarajam trenkė kažkuo į priekinę galvos dalį, po ko A. Š. parkrito. Kai ji priėjo prie nukentėjusiojo, kuris gulėjo ant žemės, vaikinai buvo pasišalinę.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja A. V. atpažino nuteistuosius T. F. bei A. S., kaip asmenis, 2011-05-02 sužalojusius jos draugą A. Š. Šios teigimu, minėtus asmenis ji atpažinti gali, nes T. F., žodinio konflikto metu, matė stovintį priešais, o nuteistąjį A. S. įsidėmėjo tuomet, kai jį sugriebė už striukės ( b. l. 63-67, 90-94 ).

Netikėti šiais liudytojos A. V. parodymais teismui nebuvo pagrindo, juolab kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Specialisto išvada Nr. G 1825/10(01), patvirtina, jog A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai, objektyviai atitinka liudytojos L. V. nurodytas nukentėjusiajam sužalojimų padarymo aplinkybes (b.l. 31-34). Be to, ir liudytojos A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės taipogi atitinka pastarosios apklausos metu duotus parodymus (b.l. 46-54).

Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojos A. V. parodymų kokybę ir teisingumą gali įtakoti aplinkybė, jog pastaroji yra nuteistojo A. S. tėvo kaimynė ir tarp jų yra buvę konfliktinių situacijų, vertinamas kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant bet kokiu būdu sumenkinti šios liudytojos parodymus, juolab, kad apie pastarojo nurodytą aplinkybę yra užsiminta tik apeliaciniame skunde, nepateikiant jokių objektyvių faktinių duomenų.

Apelianto argumentas, jog liudytojos L. V. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi tamsiu paros metu, nesant apšvietimo, pastaroji negalėjo matyti visų įvykio aplinkybių, taipogi yra nepagrįstas ir atmetamas, pažymint tai, kad liudytojos L. V. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl visų esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs ir pagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, pastaroji nurodžiusi, jog matė kaip nuteistieji sudavė nukentėjusiajam A. Š. per galvą, neneigė nemačiusi, kaip pastarasis buvo spardomas, kai po smūgių į galvą nukrito ant žemės, ir pripažino, kad tokią išvadą ji padarė pati, atsižvelgdama į nuteistųjų elgesį, t.y. į tai, kad pastarieji kurį tai laiką stovėjo prie ant žemės gulinčio A. Š. ir kažką tai darė (b.l. 216).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šios aplinkybės, t. y., kad A. Š. buvo spardomas, nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti duomenys. Specialisto išvadoje nurodoma, jog A. Š. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b.l. 31-34), kas atitinka liudytojos L. V. paaiškinimus apie tai, jog nukentėjusysis A. Š. patyrė smūgius į galvą, po ko nukrito ant žemės. Jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų buvęs spardomas į įvairias kūno vietas, byloje nėra. Todėl remtis vien liudytojos L. V. prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, teismas neturėjo pagrindo. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistieji T. F. ir A. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė A. Š. nenustatytą kiekį smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, darytina išvada, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, todėl iš kaltinimo pašalinama.

Apelianto argumentas, kad tuo metu kai buvo mušamas A. Š., jis įvykio vietoje nebuvo, nes šventė motinos dieną, taipogi atmetamas. Ir nors šią versiją pastarasis grindžia liudytojais apklaustų motinos D. S. ir patėvio S. K. parodymais, tačiau tokią nuteistojo poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai ir atmetė kaip gynybos poziciją, A. S. siekiant išvengti, o minėtiems liudytojams siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmųjų dviejų apklausų metu nuteistasis iš viso negalėjo paaiškinti, ką jis veikė 2011-05-02, 22.00 val., kur ir su kuo bendravo nurodytu laiku. Pažymėtina ir tai, jog po pirmosios, 2010-09-17 atliktos apklausos, pakartotinai A. S. buvo apklaustas tik 2010-12-08, t.y. praėjus beveik trims mėnesiams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo paaiškinimą, jog 2010-05-02 dienos įvykių jis iš pradžių nepasakojo, nes dėl jam pareikštų kaltinimų buvo patyręs šoką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo motina D. S., kuriai 2010-09-17 buvo leista dalyvauti procese, kaip atstovei pagal įstatymą, aplinkybę, jog nagrinėjamo įvykio dieną jos sūnus A. S. visą vakarą iš namų išėjęs nebuvo, nes buvo motinos diena, taipogi nurodė tik 2011-02-24. Tai, kad nei A. S., nei pati D. S., sūnaus pirminės apklausos metu, neprisiminė aplinkybės, jog 2010-05-02 vakarą jie praleido kartu namuose, juolab, kad, kaip nurodo pati liudytoja, ne kiekvieną dieną jai sūnus dovanoja gėlių (b. l. 228), pagrįstai leidžia abejoti tokių parodymų patikimumu. Tuo tarpu prašymas dėl liudytojo S. K., neva galinčio patvirtinti, jog 2010-05-02 A. S. buvo namuose, apklausos, sprendžiant iš protokole esančių įrašų, teismui buvo pareikštas tik antrojo teisiamojo posėdžio metu.

Pažymėtina, kad LR BPK 178 str. 2 d. pagrindu įtariamasis, jo gynėjas, siekdami įgyvendinti savo procesinius interesus, turi teisę prašyti surinkti jiems naudingus su ikiteisminiu tyrimu susijusius duomenis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo ikiteisminio tyrimo metu į tyrimą atliekančius pareigūnus, prokurorą kreiptasi nebuvo. Po paskelbimo, kad ikiteisminis tyrimas byloje pabaigtas, prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu pateikę pats nuteistasis bei jo gynėja, papildyti ikiteisminį tyrimą, t.y. papildomai atlikti asmens atpažinimą, įvykio vietos apžiūrą ar kt. procesinius veiksmus, taipogi neprašė. Todėl byla, surinkus pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, buvo perduota teismui.

Apelianto skundo argumentas, jog nuteistojo T. F. parodymai taip pat neva tai patvirtina, jog jis inkriminuotų jam nusikaltimų nepadarė, negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kadangi ši teismo išvada yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.