Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-796-245/2015

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12726-2015-9

2015 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nuteistojo J. M. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dėl padarytų sužalojimų 2015 m. kovo 2 d.), ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. M. taip pat išteisintas dėl dviejų nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d., tačiau dėl šių veikų apeliacinių skundų nepateikta.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 3 d.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš J. M. priteista 12,07 Eur (dvylika eurų septyni centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. kovo 2 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, sugyventinei R. K. trenkė kumščiu kelis kartus į veidą, smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, trenkė galvą keletą kartų į tualeto vandens nuleidimo bakelį, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame peties sąnaryje, žąste - alkūnės sąnaryje, kairėje plaštakoje, žąste, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, krūtinėje, kairėje ausyje, kakle, kaktoje - antakiuose - akių vokuose - nosyje-skruostuose - žanduose su odos nubrozdinimais, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, viršugalvio – pakaušio - kairio smilkinio sumušimus, gilius nubrozdinimus liežuvyje, kaktos - viršugalvio kairės pusės – smilkinio plaukų išrovimus, tuo nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. J. M. neigia sumušęs savo sugyventinę R. K. ir prašo sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, skirdamas J. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje.

Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas J. M. kaltu rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir įvertino įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti ir ar gauti įstatymo nustatyta tvarka. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir šių įrodymų visuma. Aukštesnės instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.

Atkreiptinas dėmesys, kad J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuotos trys nusikalstamos veikos, t. y. trys smurto panaudojimo prieš savo šeimos narį faktai, tačiau jis pripažintas kaltu tik dėl vieno smurtinio elgesio protrūkio, įvykusio 2015-03-02. Todėl tik šis nusikaltimas ir yra analizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas nukentėjusiosios R. K. parodymų patikimumo klausimas, kadangi, nuteistojo teigimu, jai nebuvo tinkamai išaiškinta, kad ji gali duoti arba neduoti parodymus prieš savo šeimos narį. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. K. nesutiko duoti parodymų, t. y. pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, tačiau ji sutiko pasisakyti baigiamosiose kalbose, kur prašė neskirti J. M. didelės bausmės, pažymėjo, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, pripažino, jog visko nutinka bei įžvelgė ir savo kaltę. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas būtent pagal nukentėjusiosios pareiškimą, kuriame užfiksuota, kad 2015-03-02, apie 18.30 val., ją sumušė girtas sugyventinis J. M. (b. l. 4). Toliau vykdant ikiteisminį tyrimą, R. K. buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, įskaitant ir BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę atsisakyti duoti parodymus (b. l. 16, 17), tačiau R. K. išsamiai paaiškino 2015-03-02 kilusio konflikto bei smurto prieš ją panaudojimo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, sutiko, jog įvykio metu buvo neblaivus, sugyventinę tąsė už plaukų, stipriai stumdė, galėjo kumščiu suduoti ir į veidą. J. M. agresyvus elgesys užfiksuotas ir vyriausiosios patrulės A. V. tarnybiniame pranešime, kuriame konstatuota, jog pristatant sulaikytąjį į policijos įstaigą, šis garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais savo sugyventinės atžvilgiu, buvo agresyvus, todėl jam buvo uždėtos specialiosios priemonės – antrankiai (b. l. 5-6). Kaip teisingai įvardijo pirmosios instancijos teismas, J. M. kaltė yra įrodyta ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, fotonuotraukomis, kuriose matyti išdaužyti, išmėtyti daiktai, specialisto išvada Nr. G 76/15(10). Teismo medicinos ekspertas davė išvadą, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu, rankų pirštais, koja ir pan. Sužalojimai kilo dėl mažiausiai 22 smūgių ar trauminių poveikių, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37-38). Teigti, jog R. K. galėjo pati save susižaloti nėra pagrindo. Nors nukentėjusioji prašyme teismui nurodo, kad, būdama girta, yra daug kartų save susižalojusi, tačiau pažymi ir tai, kad J. M. smarkiai jos nesumušė, taigi mušimo faktas nėra neigiamas, nesutinkama tik su panaudoto smurto dydžiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ne subjektyvia nukentėjusiosios nuomone, ar sukeltas fizinis skausmas buvo stiprus ar ne, bet kvalifikuoto specialisto išvada, kurioje išsamiai aprašyti R. K. padaryti sužalojimai bei jų medicininis įvertinimas, t. y. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta mažiau nei 10 dienų. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas nuteistojo teiginys, kad sugyventinės nemušė, vertinamas kaip siekis sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, juo labiau, kad apeliantas ir neprašo jo išteisinti, prašoma tik švelnesnės bausmės. Tokį patį prašymą yra suformulavusi ir nukentėjusioji R. K..

Susipažinęs su bausmės J. M. skyrimo motyvais, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio šiuo aspektu. Paskirtoji bausmė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, sukeltoms pasekmėms. Nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių kategorijai, tačiau jis yra tyčinis, be to, tai jau devintas J. M. teistumas. Ankstesni teistumai daugiausiai susiję su svetimo turto grobimu, kitais nusikaltimais nuosavybei, tačiau J. M. teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką. Analizuojamą nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą dėl plėšimo, kurio metu taip pat buvo naudojamas fizinis smurtas. Todėl nesutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog nusikaltimas buvo atsitiktinis, priešingai, bylos duomenys liudija, kad J. M. būdingas agresyvus, ūmus, smurtinis elgesys, alkoholio vartojimo problemos. Be to, neigiamai apeliantą charakterizuoja ir tai, jog jis nėra dirbantis ar registruotas darbo biržoje, gyvena sugyventinei priklausančiuose namuose, Šakių rajono savivaldybės administracijos Kudirkos Naumiesčio seniūnija jokios informacijos apie šį asmenį neturi.

Nors BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato ir kitas bausmės rūšis, ne tik laisvės atėmimą, tačiau šiuo atveju švelnesnė bausmė neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties. J. M. anksčiau buvo taikytas ir laisvės atėmimas, ir areštas, tačiau laisvės suvaržymas teigiamo poveikio neturėjo, nusikaltimai yra daromi sistemingai praktiškai nuo pat nuteistojo pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, draudžiamas elgesys yra pastarojo gyvenimo būdas, kurį jam be specialistų pagalbos sunku keisti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima skirti bausmę, išeinant už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos ribos. Todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų išanalizavęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nenustatyta.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, bausmė nuteistajam J. M. individualizuota tinkamai. Jo kaltė įrodyta. Pirmosios instancijos teismo 2015-07-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam J. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2015-09-28 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-3681 matyti, kad advokatas Raimundas Gargasas, pateikęs advokato orderį Nr. 403762, teikia antrinę teisinę pagalbą J. M. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 45,39 Eur (b. l. 138).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš J. M. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Bylos duomenimis J. M. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.