Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-14 · Civilinė byla Nr. 2S-937-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
2S-937-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-937-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Henrichas Jaglinskis,kolegijos teisėjos Alma Urbanavičienė ir Neringa Švedienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ir grąžinti padavusiam asmeniui prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu patenkino ieškovo V. B. ieškinį ir santuoką nutraukė dėl atsakovės A. B. kaltės, šalims paliko santuokines pavardes, padalino santuokoje įgytą turtą, iš atsakovės priteisė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Atsakovė A. B. 2010-12-15 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nenurodant sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo; priteisti atsakovei prašyme nurodytu būdu nekilnojamąjį turtą,; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; skirti terminą susitaikymui. Nurodė, kad 2009-04-16 buvo priimtas sprendimas, kuris įsiteisėjo, apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo, tačiau procesas atnaujintinas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei nedalyvaujant, padalino ne visą santuokoje įgytą turtą, taip pat nesurinkęs atsakovės kaltės įrodymų, nenustatė visos dalintino turto vertės, neįpareigojo ieškovo sudaryti turto balansą, nenurodė buto, esančio Architektų g. 55-6, Vilniuje, rinkos kainos ir bendrai viso turto, teismas nesurinko įrodymų liudijančių apie santuokos iširimą, nesuteikė galimybės išsaugoti šalių santuoką, priimdamas sprendimą vadovavosi prielaidomis ir spėlionėmis, taip pažeidė protingumo principą, teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino atsakovės pozicijos, nenustatė priežasčių, kodėl atsakovė nepateikė savo paaiškinimų ir įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka procesinių dokumentų turiniui ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo keliamų reikalavimų nurodytų CPK 369 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, kad nors pareiškimas pavadintas dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymo rezoliucinėje dalyje neprašoma šio proceso atnaujinti, iš paties pareiškimo teksto seka, kad atsakovė norėtų, jog būtų atnaujintas procesas byloje. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir motyvuoto pareiškimo atnaujinti praleistą terminą bei įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui nepateikė. Įvertinęs tai, kad prašymas paduotas praleidus terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti, todėl padarė išvadą, jog prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas pažymėjo, kad pateikus teismui motyvuotą pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašymą dėl proceso atnaujinimo, atitinkantį CPK 369 straipsnio reikalavimus, pareiškėja gali pakartotinai kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas privalėjo skirti terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teismui nekilo abejonių dėl prašymo dalyko, tuo tarpu prašymo nežymus neatitikimas formaliems reikalavimams nesudaro pagrindo atsisakyti priimti procesinį dokumentą ir jį grąžinti. Teismas nekreipė dėmesio į kartu su prašymu pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. B. su skundo argumentais nesutiko, prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog prašymo trūkumai buvo tokie, dėl kurių teismas turėjo atsisakyti priimti jos prašymą ir jį grąžinti. Tačiau teisėjų kolegija vertinimu, šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas ir teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo nustatyto 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui apie jo nurodomą padarytą aiškią teisės taikymo klaidą padalijant sutuoktinių turtą pareiškėjui tapo žinoma 2010-08-30, todėl termino paduoti prašymą pradžia turi būti skaičiuojama būtent nuo šios datos. Prašymas procesui atnaujinti paduotas 2010-12-15 (b. l. 62), t. y. praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti. CPK 78 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau apeliantė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nepateikė, nenurodė dėl kokių priežasčių šį 3 mėnesių terminą praleido ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistus procesinius terminus (CPK 78 str.). Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė savo procesiniame dokumente nurodo, jog teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau tokio konkretaus reikalavimo savo prašyme nereiškia. Pačiai pareiškėjai konkrečiai neapsisprendus, kokį jos pažeidžiamų teisių gynimo būdą pasirinkti, teismas nėra kompetentingas tai daryti, nes pareikšti tinkamai suformuotą procesinį dokumentą, t.y. prašymą, pareiškimą ar kt., yra būtent pareiškėjo pareiga (CPK 111 str.), pagrindiniai procesinio dokumento, šiuo atveju – prašymo, elementai - jo faktinis pagrindas ir dalykas turi būti aiškūs ir suprantami, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, ko yra prašoma, galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Kadangi teismo priimta nutartis, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar dėl proceso atnaujinimo, pašalinus kliūtis, trukdžiusias teismui priimti jos paduotą prašymą nagrinėjimui ir tokiu būdu įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Alma UrbanavičienėNeringa Švedienė