Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-518-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
2A-518-357/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
Atsakovas
E. M.
Ieškovas
R. M., P. M., D. M.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-518-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06080-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M., P. M., D. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl priteisto išlaikymo P. M. padidinimo, išlaikymo D. M. priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo R. M. priteisimo, ir atsakovo E. M. priešieškinį ieškovams dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir mišraus išlaikymo – turtu ir piniginėmis lėšomis - nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

R. M., P. M., D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4220-410/2005 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametei P. M. priteistą išlaikymą po 125,00 Lt / 36,20 Eur pakeisti į 400,00 Lt / 115,85 Eur dydžio išlaikymą, mokamą nuo ieškinio teismui padavimo iki P. M. sulauks pilnametystės; priteisti išlaikymą nepilnamečiui D. M. po 400,00 Lt / 115,85 Eur nuo ieškinio teismui padavimo iki vaiko pilnametystės; priteisti ieškovei R. M. 7500,00 Lt / 2172,15 Eur išlaikymo už D. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-07-31; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2006-09-14 buvusiems sutuoktiniams gimė sūnus D. M., jam išlaikymas nebuvo priteistas, nes buvę sutuoktiniai iki 2011 metų liepos mėnesio pabaigos gyveno kartu. 2011 metų rugpjūtį ieškovė R. M. su vaikais išvyko gyventi ir iki šiol gyvena Anglijoje. Ieškovei P. M. teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, neatitinka net minimalių augančio vaiko poreikių. D. M. išlaikymo tėvas neteikia.

Atsakovas E. M. priešieškiniu prašo teismo pripažinti, kad ieškovės R. M. vardu 2008-01-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas, kurį atsakovas vertina 90.000,00 Lt / 26065,80 Eur, lygiomis dalimis priklauso atsakovui ir ieškovei R. M., atsakovo turto dalies vertė 45.000,00 Lt / 13032,90 Eur, prašo turtu priteisti 7100 Lt / 2056,30 Eur įsiskolinimą vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 201PaRas1-08-01 iki 2013-07-31, ir pripažinti, kad atsakovas savo prievolę šioje dalyje įvykdė, priteisti turtu išlaikymą nepilnametei dukrai P. M. už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2015-01-01, kai dukra taps pilnametė, skaičiuojant po 400 Lt / 115,85 Eur į mėnesį, viso 6800 Lt / 1969,42 Eur ir pripažinti, kad atsakovas savo prievolę šioje dalyje įvykdė, turtu priteisti išlaikymą sūnui D. M. už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2020-02-01, kai sūnus sulauks 14 metų amžiaus, skaičiuojant po 400 Lt / 115,85 Eur į mėnesį, viso 31 100 Lt / 9007,18 Eur ir pripažinti, kad atsakovas įvykdė dalį prievolės, priteisti iš atsakovo po 170 Lt / 49,24 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymą D. M. nuo 2013-08-01 iki jo pilnametystės.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad M. šeima nebuvo ir nėra rizikos šeimų sąrašuose, sutiko su išlaikymo padidinimu P. M., išlaikymo priteisimu D. M. ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu R. M..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4220-410/2005 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametei P. M. priteistą išlaikymą po 125,00 Lt / 36,20 Eur pakeitė į 400,00 Lt / 115,85 Eur dydžio išlaikymą, atsakovo E. M. mokamą nuo ieškinio teismui padavimo 2013-08-27 iki P. M. sulauks pilnametystės; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui D. M. po 400,00 Lt / 115,85 Eur nuo ieškinio teismui padavimo 2013-08-27 iki vaiko pilnametystės; nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys R. M.; priteisė iš atsakovo ieškovei R. M. 7100,00 Lt / 2056,30 Eur išlaikymo už D. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-07-31; priteisė valstybei iš atsakovo 456,00 Lt / 132,07 Eur žyminį mokestį ir 25,68 Lt / 7,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; priteisė iš atsakovo ieškovei R. M. 1160,00 Lt / 335,96 Eur bylinėjimosi išlaidas; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės R. M. turtui taikytas laikinas apsaugos priemones, turto arešto akto Nr. 2014019408.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, ieškovų prašomas išlaikymo dydis atitinka teisingumo principą. Vertino, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog šalys siekė bendrojon nuosavybėn įsigyti ½ dalį 34 arų žemės sklypo, kad tam buvo panaudotos bendros lėšos ar atsakovo asmeninės lėšos, kad šalys sandorio metu apskritai turėjo pakankamai pinigų sandoriui, todėl atsakovo priešieškinį teismas atmetė. Kad sklypas pirktas už skolintas lėšas patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai, nes ieškovė pinigus skolinosi iš sesers O. A. ir draugės J. G.. Paskola J. G. buvo grąžinta 2012 metų gruodžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 1,5 m. nuo faktiško buvusių sutuoktinių išsiskyrimo, skolą ieškovė grąžino iš asmeninių lėšų, santykiai su atsakovu jau buvo nutrūkę. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs asmeninėmis lėšomis prie žemės pirkimo ar paskolos už žemę grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų ieškovės ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas, atidėti žyminio mokesčio 1350 Lt / 390,99 Eur sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės pateiktą apeliacinį skundą kadangi atsakovas neturi šiuo metui galimybės sumokėti žyminio mokesčio.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priteisdamas išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams po 400 Lt / 115,85 Eur, nors atsakovas nurodė, kad tokio dydžio išlaikymo atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, kurios sudaro 1300 Lt / 376,51 Eur, atsakovas pinigine išraišką negali sumokėti, nes ir taip turi įsiskolinimą ieškovei, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dar turi trečią nepilnametį vaiką, L. V., kuriai taip pat jis kaip tėvas turi skirti atitinkamą pinigų sumą ir tokiu būdu pažeidė mažametės jo dukros teises.

2. Jeigu vertinti visų trijų nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo gaunamas mėnesines pajamas, tai ieškovei vaikų išlaikymui galėjo būti priteista nebent po 300 Lt / 86,89 Eur kiekvienam vaikui, o atsakovui paliktina pragyvenimui bent jau 400 Lt / 115,85 Eur. Atsakovas šiuo metu gyvena bendrame su ieškove bute, kurio ieškovė neišlaiko t.y. atsakovas moka visus komunalinius mokesčius.

3. Po santuokos nutraukimo 2005 08 25, abi šalys toliau bendrai gyveno, vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, kad jiems nebūnant santuokoje gimė sūnus D. M., kuriam abi šalys teikė materialinį išlaikymą. Taip pat ieškovė neginčijo ir tos aplinkybės, kad santuoka buvo nutraukta tik dėl akių, tikslu Airijoje gauti didesnę pašalpą už nepilnametį vaiką. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad šalys ir toliau gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai ir abu bendru darbu, siekė sukurti ir įgyti bendrą turtą. Žemės sklypą ir dar vieną žemės sklypą, kuris jau yra parduotas, buvo įgyti atsakovo pastangomis, tikslu viename žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą šeimai, o kitą parduoti ir turėti piniginių lėšų šiam bendram tikslui pasiekti. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, kurias patvirtino liudytojai.

Atsiliepimas

Ieškovė R. M. pateiktu atsiliepimu prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nesąžiningai elgiasi savo vaikų atžvilgiu ir tyčia nutyli, jog jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl jam priskaičiuojami ir išmokami dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas, remiantis vairuotojo pristatytais kelionės lapais. Už laikotarpį nuo 2014-09-18 iki 2014-10-30, t.y. už 42 kalendorines dienas, jam išmokėta 4286,15 Lt / 1241,35 Eur dienpinigių Todėl per mėnesį jo gaunamos pajamos kelis kartus viršija jo deklaruojamą 1300 Lt / 376,51 Eur sumą.

2. Apeliantas pirmosios instancijos teisme sutiko su priteisto išlaikymo dydžiu, todėl neteko teisės jo ginčyti apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo turtinė padėtis, gaunamos per mėnesį visų rūšių pajamos, ne tik darbo užmokestis (pensija, darbo užmokestis, dienpinigiai), ½ nuosavybės teise priklausantis butas suponuoja pagrindą išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams po 115,85 Eur dydžio išlaikymą.

3. Bendras šalių gyvenimas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute (bendroji dalinė nuosavybė po ½), buto išlaikymas, kai savininkai turi pareigą išlaikyti butą, mokėti visus privalomus mokėti mokesčius, sūnaus išlaikymas, kai pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus suponuota įstatymo, nėra svarūs ir pakankami argumentai išvadai, kad ir gyvenimo drauge metu įgytas žemės sklypas, įgytas šalių bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu. Nepagrįsta apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2005 metais šalių santuoka nutraukta tik dėl akių. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad proceso šalys siekė bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti 0,34 ha žemės sklypą, duomenų, kad žemės sklypui įgyti buvo panaudotos šalių bendros lėšos, ar atsakovo asmeninės lėšos, nėra duomenų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas būtų turėję bendras ar asmenines reikiamo dydžio pinigines lėšas žemės sklypo kainos sumokėjimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas priteistas išlaikymas bylos šalių nepilnamečiams vaikams, išlaikymo įsiskolinimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Bylos šalių - ieškovės R. M. ir atsakovo E. M., santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nepilnametei bylos šalių dukrai P. M. priteistas 36,20 Eur per mėnesį išlaikymas iš tėvo E. M.. Bylos šalims po santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini), gimė sūnus D. M., kuriam išlaikymą atsakovas teikė iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė su dviem vaikais 2011 m. rugpjūčio 1 d. išvyko į užsienį. Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė trečiasis vaikas.

Dėl jungtinę veiklą reglamentuojančių CK normų taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008).

Nagrinėjamos bylos atveju, po bylos šalių santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) šalys toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki ieškovės išvažiavimo į užsienį su dviem vaikais (2011 m. rugpjūčio 1 d.). Antras vaikas, sūnus D. M., gimė po santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)).

Apeliantas teigia, kad ieškovės R. M. vardu 2008-01-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas, kurį atsakovas vertina 26.065,80 Eur, lygiomis dalimis priklauso atsakovui ir ieškovei R. M., atsakovo turto dalies vertė 13.032,90 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė R. M. su R. K. 2008-01-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 34 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ne tik nurodytoje sutartyje, bet ir Šiaulių rajono savivaldybės direktoriaus įsakyme „Dėl detaliojo plano Raizgių kaime tvirtinimo“, detaliuosiuose planuose ir žemės sklypo paskirties keitimo dokumentuose nurodytos vien ieškovės R. M. bei R. K. pavardės. Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus, kas atsakovui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, R. M. ir R. K. po ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė 2008-01-30 iš S. Š. įsigijo 1,0040 ha žemės sklypą, kurį 2009-10-16 pardavė J. G., o iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė S. Š. 2008-01-30 pervedė 8.688,60 Eur. Į ieškovės sąskaitą 2008-01-14 ir 2008-01-21 O. A. G. ir J. G. pervedė viso 37.650,60 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant pripažinti įgytą turtą kaip bendrąją dalinę nesusituokusių asmenų nuosavybę, būtina nustatyti, kad asmenys siekė įsigyti konkretų turtą kaip bendrą nuosavybę, į šią nuosavybę dėjo bendras lėšas, dėl jos prisidėjo savo darbu. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl ieškovės ir atsakovo siekio įsigyti bendros nuosavybės pagrindu 34 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas neįrodė, kad šio žemės sklypo įsigijimui apeliantas turėjo lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypas yra pirktas už skolintas lėšas, kurias ieškovė pasiskolino iš savo sesers O. A. ir draugės J. G., šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) išrašai bei liudytojų R. K., O. A. parodymai. Ne mažiau aktualus yra ir paskolos grąžinimo laikas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskola J. G. buvo grąžinta 2012 metų gruodžio mėnesį, praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo faktiško buvusių sutuoktinių išsiskyrimo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis būtų prisidėjęs lėšomis grąžinant paskolą. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi, jis neteisingai nurodė pinigų perdavimo momentą, kadangi už žemės sklypus buvo atsiskaityta notarinėje kontoroje grynais pinigais, kas patvirtinta ir liudytojų, o ne pavedimu per (duomenys neskelbtini) banką. Atsakovas ne tik nežinojo pinigų perdavimo būdo bet nurodė ir neteisingą kainą už žemės sklypus.

Pažymėtina, kad ieškovė su vaikais į užsienio valstybę išvyko 2011 metų rugpjūtį, o ieškinį teismui dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo pateikė tik 2013-08-27. Per laiko tarpą, nuo ieškovės išvykimo ir ieškinio padavimo, atsakovas nesiėmė teisinių priemonių nuosavybės teisei į žemės sklypą įgyti, kas taip pat įrodo, kad atsakovas tokio siekio niekada ir neturėjo. Žemės sklypo, kaip bendro sugyventinių turto, klausimas iškilo tik ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu siekiant padidinti vaikams priteistą išlaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys tik įrodo, kad ieškovė ir atsakovas neturėjo siekio ginčo žemės sklypo įsigyti bendrosios nuosavybės pagrindu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas perkant žemės sklypą nedalyvavo, pinigais neprisidėjo, jis tik dalyvavo sklypo paieškoje, apžiūroje, bet tai nėra pagrindas išvadai, kad sklypas įgytas bendrosios nuosavybės pagrindu, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo įgyjant būtent šį žemės sklypą.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

Apeliantas nurodo, kad teismo priteistas išlaikymo dydis pažeidžia jo trečio vaiko, dukters L. V., teises, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas ieškovei vaikų išlaikymui galėjo būti priteista nebent po 86,89 Eur kiekvienam vaikui, o atsakovui paliktina pragyvenimui bent jau 115,85 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo taikyti, teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.

Ieškovė R. M. kartu su ieškiniu pateikė išlaidų sąmatą kiekvienam vaikui per mėnesį, neįskaitant nuomos kainos už butą. Iš pateiktų sąmatų dukters P. M. išlaikymui kas mėnesį būtina 325,27 Eur suma, o sūnaus D. M. išlaikymui - 232,85 Eur, šių išlaidų dydžio pagrįstumo apeliantas neginčijo. Užsienyje ieškovė su dviem vaikais gyvena išnuomotame bute. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės, dirbančios ir gyvenančios užsienyje, pajamos per mėnesį sudaro apie 1.737,72 Eur, o atsakovo pajamos iš darbo bei pareigūno pensijos sudaro apie 376,51 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prie savo gaunamų pajamų nepridėjo už komandiruotes vidutiniškai gaunamų dienpinigių, išmokamų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“. Iš nurodyto dokumento matyti, kad atsakovas už komandiruotę nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 30 d. gavo 1.241,35 Eur dienpinigių. Duomenis apie gaunamus dienpinigius už komandiruotes atsakovas pateikė teismui kartu su 2014 m. lapkričio 26 d. prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir šis dokumentas vertintinas kartu su kitais įrodymais, taigi, atsakovo pajamos yra kur kas didesnės nei 376,51 Eur.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovė yra geresnėje finansinėje padėtyje ir gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas sutiko su 115,85 Eur per mėnesį kiekvienam jo ir ieškovės vaikui teikiamu išlaikymu, jei išlaikymas būtų išieškomas iš žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės atsakovas neturi. Pažymėtina, kad atsakovas visu bylos nagrinėjimo metu teigė, kad piniginio išlaikymo ieškovės prašomai sumai vaikams negali skirti dėl savo finansinės padėties, nurodė, kad tą patvirtina ir atsakovo turimas išlaikymo įsiskolinimas ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šeimos bylose teismui būdingas aktyvus vaidmuo, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo teisę, bet ir turėjo pareigą atsižvelgti ir į trečio atsakovo nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo darbo užmokestis svyruoja priklausomai nuo verslo ypatumų transporto srityje, todėl nėra pastovus, tačiau atsakovo darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei 376,51 Eur, ką procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo gaunamų lėšų per mėnesį pakanka jo turimiems trims vaikams išlaikyti skiriant po 115,85 Eur per mėnesį, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo išlaikymo dydžio dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė R. M. kartu su pateiktu atsiliepimu į atsakovo E. M. apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto E. M. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Da BartašienėTeisėjai Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė