- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- II-140-972/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00480-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- L. R.
dalyvaujant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui R. S. Stanevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą administracinio nusižengimo byloje dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. VKTIAAN-95140462-17.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. kovo 23 d. L. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017 m. kovo 23 d. 00.00 val. magistraliniame kelyje Vilniaus pl. 10, Dirvupių k., Klaipėdos r. sav., kontrolės metu pasvėrus transporto priemonės junginį – automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukabintą su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dviašis automobilis sukabintas su triaše puspriekabe), nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. R. važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo maršrutu Danija (keltu į Klaipėdą) – Lietuva, Utena. Pasvėrus nustatyta, kad automobilio varančiosios ašies apkrova – 13,83 t, įvertinus paklaidą pagal Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nustatyta, kad varančiosios ašies apkrova – 13,63 t, tai 2,13 t viršijo leistiną 11,50 t varančiosios ašies apkrovą. Tuo L. R. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 (2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-468-(E) redakcija) 20 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. VKTIAAN-95140462-17 L. R. pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį paskirta 580 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R. skundu prašo panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą ir bylą jam nutraukti, o skundo netenkinus, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą. Nurodo, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. kovo 22 d. krovinys buvo pakrautas Danijoje, įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje taikomi griežti sanitarijos saugumo reikalavimai, todėl pašaliniai asmenys ten yra neįleidžiami. Jis krovinio pakrovime nedalyvavo ne dėl to, kad elgėsi neatsakingai, o todėl, kad į krovinio pakrovimo vietą nebuvo įleistas dėl įmonės vidaus taisyklių ir sanitarinių reikalavimų. Jam išvykstant, už krovinio pakrovimą atsakingi asmenys jam patvirtino, kad jie nepažeidė krovinio svorio reikalavimų, tai jis pažymėjo CMR važtaraštyje. Be to, apžiūrint krovinį išoriškai, nesimatė jokių puspriekabės pakitimų, kad būtų galima įtarti esant neleistiną apkrovą. Išvažiuodamas iš centrinio Klaipėdos terminalo, jis neturėjo jokios galimybės pasitikrinti, koks konkretus svoris tenka ašims, nes šiame terminale nėra tokių svarstyklių. Vairuotojas taip pat negali krovinio atidaryti, norėdamas įsitikinti, ar krovinys puspriekabėje pakrautas teisingai, nepažeidžiant ašių apkrovų, nes kiekvienas krovinys yra plombuojamas. Kadangi jo vairuojamos transporto priemonės su kroviniu bendra masė neviršijo leistinų normų, o pasitikrinti ašių apkrovų jokių objektyvių galimybių neturėjo ir dėl šios priežasties nežinojo, kad vienos ašies apkrova viršija leistinas normas, todėl jis neturėjo ir jokios objektyvios priežasties inicijuoti specialaus leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, gavimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis nesutinka ir su jam paskirtos baudos dydžiu, nes jis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Jis nėra baustas administracine tvarka, patikrinimo metu svėrimo rezultatų neginčijo, minėtu nusižengimu sunkių pasekmių nesukėlė, todėl mano, kad yra pagrindas, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti mažesnę nei įstatymo numatytą ar švelnesnę administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo L. R. skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą, nurodydama, kad teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo pareigą vairuotojui tikrinti, ar ašių apkrova neviršys leidžiamos apkrovos, bei galimybę važiuoti sunkiasvore transporto priemone tik turint atitinkamą leidimą, tačiau L. R. nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti. Nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės pasverti ašių apkrovų, nei tai, kad atvykus keltu į Lietuvą nebuvo galimybės patikrinti krovinio svorio, neatleidžia vairuotojo nuo teisės aktuose numatytos pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų bei nemažina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R. į bylos nagrinėjimą neatvyko. 2017 m. gegužės 29 d. jis pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl komandiruotės į Olandiją. Atsižvelgiant į tai, kad komandiruotė nelaikytina svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmestinas, ir byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereikalauja, kad vairuotojas dalyvautų pakrovime, tačiau remiantis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, bei Kelių eismo taisyklių nuostatomis, vairuotojas privalo patikrinti, kad transporto priemonės su kroviniu apkrovos pasiskirstymas į ašį neviršytų nustatytų normų. Nustatęs ašies apkrovos viršijimą, vairuotojas privalo jį pašalinti arba toliau nebevažiuoti, šių teisės aktais nustatytų privalomų veiksmų L. R. neatliko. Teisės aktai draudžia važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis be leidimo Lietuvos Respublikos keliais, todėl atvykęs į Lietuvą vairuotojas privalėjo pasitikrinti, ar transporto priemonė atitinka tam tikrus reikalavimus. Nors CMR konvencija bei kiti tarptautiniai vežimo teisės aktai reikalauja, kad vairuotojui negalint dalyvauti krovinio pakrovime, jis šią aplinkybę nurodytų CMR važtaraštyje, tačiau tai neatleidžia vairuotojo nuo teisės aktuose numatytos pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų bei nemažina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą, nes šie tarptautiniai teisės aktai reguliuoja santykius tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Vežėjas, patyręs žalą, tai yra dėl paskirtos baudos už siuntėjo netinkamą krovinio pakrovimą, jo perkrovimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš siuntėjo civilinio proceso tvarka. Kritiškai vertintini skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo galimybės patikrinti, ar apkrova tam tikroms automobilio ašims nebuvo per didelė, nes visuotinai žinoma, kad tą patikrinti objektyviai yra įmanoma (Klaipėdos mieste yra bent dvi įmonės, kurios turi ašines svarstykles ir gali nustatyti transporto priemonės ašių apkrovas). Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir sąžiningas vairuotojas, prieš važiuodamas į išsikrovimo vietą, esančią Utenoje, būtų pirmiausia nuvykęs pasitikrinti, ar nėra ašių perkrovos, tačiau to nepadarė (jis buvo sustabdytas jau autostradoje). Institucijos atstovo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo L. R. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, kadangi byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei kitų išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei nustatyta įstatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš L. R. paaiškinimo matyti, kad jis nusižengimo fakto neginčija, tačiau mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis neturėjo galimybės nustatyti ašių apkrovos ir krovinio pakrovimo būdo (b. l. 8).
Iš 2017 m. kovo 23 d. svėrimo akto Nr. K-041499 matyti, kad sveriamos transporto priemonės „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Sko 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antros ašies svoris yra 13,83 t, perkrauta 2,33 t (leistinas svoris 11,5 t) (b. l. 7).
Iš tarptautinio CMR važtaraščio matyti, kad vežėjas negalėjo dalyvauti krovinio pakrovimo metu (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu L. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 459 straipsnio 4 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 600 iki 1150 eurų. Administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas bei nutarimas priimtas dėl to, jog L. R., važiuodamas kelių transporto priemone (junginiu) be leidimo viršijant leidžiamą varančiosios ašies apkrovą 2,13 t, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus leidimą, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 (2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimus, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-468-(E) redakcija) 20 punkto reikalavimus, kad varančiosios ašies apkrova automobilių, nurodytų III skyriaus 12–14 ir 16 punktuose, – 11,50 t.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad L. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija fakto, kad jo vairuotos transporto priemonės (junginio) varančiosios ašies apkrova 2,13 t viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų 20 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą varančiosios ašies apkrovą – 11,50 t, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliais, tačiau nesutinka su tuo, kad jis padarė nusižengimą, nes jis, negalėdamas dalyvauti krovinio pakrovime, negalėjo užtikrinti, kad jo svorio pasiskirstymas ant ašių atitiktų teisės aktų reikalavimus, o vėliau išvažiuodamas iš centrinio Klaipėdos terminalo, neturėjo jokios galimybės pasitikrinti ašių apkrovos. Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 10 punkte yra nurodyta, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Tų pačių taisyklių 8 punkte numatyta, kad vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų. KET 208.5 punkte nurodyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. KET 209 punkte numatyta, kad jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka 208 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, - toliau nebevažiuoti. Taigi atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, L. R., prieš pradėdamas važiuoti, privalėjo patikrinti, ar vairuojamos transporto priemonės su kroviniu apkrovos pasiskirstymas į ašį neviršija nustatytų normų, o nustatęs ašies apkrovos viršijimą, privalėjo jį pašalinti arba toliau nebevažiuoti, tačiau jis to nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo galimybės pasverti ašių apkrovų nei krovinio paėmimo vietoje, nei atvykus keltu į Lietuvą, neatleidžia jo, kaip vairuotojo, nuo teisės aktuose numatytos pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų bei nemažina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą. Tuo labiau, kad, kaip nurodė institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, Klaipėdoje yra bent dvi įmonės, kurios turi ašines svarstykles ir gali nustatyti transporto priemonės ašių apkrovas, todėl vairuotojas, prieš važiuodamas į išsikrovimo vietą, esančią Utenoje, turėjo galimybę pasitikrinti, ar vairuojamos transporto priemonės su kroviniu apkrovos pasiskirstymas į ašį neviršija nustatytų normų, tačiau to nepadarė, buvo sustabdytas ir patikrintas jau išvažiuojant iš Klaipėdos miesto. Taigi L. R. sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, veikė rizikingai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R., būdamas atsakingas už krovinio vežimą, neįvykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos patikrinti, ar ašių apkrova neviršija leidžiamos, taip pat važiuoti sunkiasvore transporto priemone tik turint atitinkamą leidimą, tad turi prisiimti ir iš to kylančius teisinius padarinius. Taigi jo veikoje yra ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, ir institucija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas administracinės nuobaudos paskyrimo L. R. teisėtumą, nustatė, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tačiau atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pažeidėjui skirti ANK 459 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. R. iš esmės padarytą administracinį nusižengimą pripažino, neginčijo svėrimo rezultatų, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, asmuo niekada nebuvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 balandžio 13 d. nutarimas Nr. VKTIAAN-95140462-17 keistinas, L. R. pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
L. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. VKTIAAN-95140462-17 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo L. R. pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 580 Eur bauda, ir L. R. pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį paskirti sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.