Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-04-22 · Civilinė byla Nr. 2-3268-151/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
2-3268-151/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24647-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Pareiškėjas
M. P., Ž. P., E. B.
Suinteresuotas asmuo
K. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Diana Degutienė
Kategorijos
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3268-151/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24647-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 99.3.; 114.9.3; 114.9.2;
114.11; 116.1, 128.2. (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjams M. P., Ž. P., E. B., suinteresuotam asmeniui K. P., jo atstovei pagal įstatymą S. J., nedalyvaujant pareiškėjo Ž. P. atstovei advokatei Dianai Degutienei, suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. P., M. P., E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. P., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą S. J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai turtą valdydami.

Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjai paaiškino ir pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiškėjų motina R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jos pergyvenęs sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės mirties palikimo nepriėmė pats, nesikreipė ir tuomet dėl nepilnamečių pareiškėjų M. P. bei E. B. (merg. P.) paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Pareiškėjas Ž. P. motinos mirties dieną jau buvo sukakęs pilnametystę, tačiau dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo taip pat nesikreipė į atitinkamą notarų biurą užvesti paveldėjimo bylos. Nesant kitokių duomenų apie palikimo priėmimą, konkrečiu atveju - pagal 1964 m. CK - per 6 mėnesius po palikėjo mirties, pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo fakto nustatymo. Tokio juridinio fakto nustatymas įgalintų pareiškėjus įgyvendinti paveldėjimo teisę po motinos mirties ir įgyti turto, t. y. sukeltų pareiškėjams turtines ir asmenines neturtines teises. Velionė R. P. nepaliko testamento, jos trys vaikai pareiškėjai yra įstatyminiai įpėdiniai. Savo vardu R. P. registruoto turto neturėjo, tačiau bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu D. P. valdė gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas sutuoktinių pirktas 1987-02-26. Po motinos mirties pareiškėjams atstovaujantis tėvas vaikams tekusią nekilnojamojo turto dalį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Laikytina, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu. Vertinant faktines aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Ž. P. išreiškė valią priimti motinos palikimą ir tą valią įgyvendino savo veikimu, o motinos mirties momentu buvę nepilnamečiai M. P. ir E. B. buvo atstovaujami savo įstatyminio atstovo tėvo D. P., kuris įgyvendino kaip atstovas nepilnamečių vaikų teises į motinos palikimą (b.l. 3-4).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo mano, kad asmuo grindžiantis savo reikalavimą palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėjai prie pareiškimo nėra pridėję jokių rašytinių įrodymų pagrįsti, kad pareiškėjai nepraleidę įstatyme numatytą laikotarpį atliko aktyvius veiksmus, priimti mirusios mamos R. P. palikimą. Norint pripažinti, jog pareiškėjai priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad jie atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Ar pareiškėjų teikiami įrodymai (jų aiškinimai apie faktiškai atliktus veiksmus tvarkant palikėjos turtą, rūpinantis jos teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų. Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjai teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant (b.l. 20).

Suinteresuotas asmuo K. P., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą S. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo K. P. neprieštarauja dėl pareiškėjų prašomo nustatyti palikimo priėmimo fakto pareiškėjams po jų motinos R. P. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina nėra K. P. motina, todėl jam nekyla paveldėjimo santykio (b.l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą, išklausius pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjų Ž. P., M. P., E. B. tėvai yra R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9, 10, 11, 12, 13). Savo vardu R. P. registruoto turto neturėjo, tačiau bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu D. P. valdė gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas sutuoktinių pirktas 1987-02-26 (b.l. 7, 16). Pareiškėjų tėvo D. P. ir pareiškėjų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Po R. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (b. l. 31). Pareiškėjų tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Teismo posėdyje liudytojai A. G. ir K. G. patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjų mama ir pareiškėjai gyveno minėtame name, po motinos mirties pareiškėjams atstovaujantis tėvas vaikams tekusią nekilnojamojo turto dalį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 1996-04-29 priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 str., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Pareiškėjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjai ir jų velionis tėvas priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjų tėvas po sutuoktinės mirties nesikreipė dėl tuomet nepilnamečių pareiškėjų M. P. bei E. B. paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Pareiškėjas Ž. P. nurodo, kad jis motinos mirties dieną jau buvo pilnametis, tačiau dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo taip pat nesikreipė į atitinkamą notarų biurą užvesti paveldėjimo bylos. Pareiškėjai yra R. P. vaikai - pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. P. turtą, nėra. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str. 2 d., jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.).

Pareiškėjai palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po motinos ir sutuoktinės mirties prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų duoti parodymai (CPK 177 str., 185 str., 192 str.). Pareiškėjai kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.).

Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Ne tik pirmos santuokos vaikai - pareiškėjai - palaiko pareiškimą, liudytojai patvirtino valdymo aplinkybes, bet ir pareiškėjų tėvo D. P. vaikas K. P., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą S. J., neprieštaravo dėl pareiškėjų prašomo nustatyti palikimo priėmimo fakto.

Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 185 str., 186 str., LR CK 5.50 str., 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjų nepriteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir teismo šaukimų siuntimu valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str., 290 str., 291str., 444 str. l d. 9 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjai Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Rita Ulejevienė