Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui Gediminui Sasnauskui,

viešame teismo išnagrinėjusi S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „T. V.“ vadovu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C., būdamas UAB „T. V.“ vadovu, taip pat būdamas 2015-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., esant 22 826,69 € mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t.y.:

- 2015-05-18 buvo atliktas skolos apmokėjimas. Atsiskaitymo suma 1 700,00 €. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 19.266,23 €;

- 2015-06-09 buvo atliktas skolos apmokėjimas. Atsiskaitymo suma 3 940,00 €. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 18.988,99 €;

- 2015-06-25 buvo atsiskaityta su UAB „Goblinada“. Atsiskaitymo suma 120,00 €. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 20.159,95 €;

- 2015-07-25 buvo atsiskaityta su UAB „Avižienių autoservisas“. Atsiskaitymo suma 499,95 €. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 18.918,99 €;

- 2015-08-25 buvo atliktas skolos apmokėjimas. Atsiskaitymo suma 4 610,00 €. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 21.055,34 €;

- 2015-08-31 buvo sumokėtas darbo užmokestis. Atsiskaitymo suma 2 530,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 22.769,34 €.

Motyvuojamoji dalis

Taip buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymo eiliškumas, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tokiais veiksmais jis kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises bei padarė ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. C. savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad jo vadovaujamai UAB „T. V.“ 2013 metai buvo finansiškai sudėtingi, todėl 2014 metais atsirado nepriemoka. 2015-04-02 įmonė kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, bet gavo neigiamą atsakymą. Per laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-01-13 mokestinė nepriemoka sumažinta 7028,93 € sumai bei toliau daromi veiksmai, siekiant sumažinti nepriemoką. Atsakomybę dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo prisiima pilnai. Iki 2016 m pabaigos visą nepriemokos dydį įsipareigoja padengti ir prašo teismo neskirti baudos, nesunkinti finansinės padėties, geriau tas lėšas panaudoti sumokant nepriemokos dalį. Pripažįsta, kad pinigai buvo mokami ne VMI, o kitiems subjektams, nes tokios sumos iš karto grąžinti VMI negalėjo. 2015 metais įmonė vykdė veiklą, todėl reikėjo rinktis, ar nutraukti veiklą ir sumokėti nepriemoką VMI, ar tęsti veiklą. Vykdant veiklą nepriemoka buvo mažinama. S. C. taip pat nurodė, kad jis turi galimybę gauti kreditą, iš kurio ketina atsiskaityti su VMI ir tai bandys padaryti iki metų vidurio. Jeigu jam bus skirta bauda, prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes iš karto visos baudos sumokėti neturės galimybių. Gailisi padaręs teisės pažeidimą.

VMI atstovas Gediminas Sasnauskas teismo posėdyje prašė skirti S. C. minimalią baudą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje, bei atkreipė dėmesį į tai, kad nubaudus pirmą sykį, įmonė buvo tikrinta nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31, tada nepriemoka buvo 2792,12 €. Kai buvo daromas pakartotinis patikrinimas mokestinė nepriemoka buvo virš 22 000 €. Taigi nors einamieji mokesčiai buvo mokami, bet pati nepriemoka augo. Tik pateikus pareiškimą pakartotinai bausti, ta nepriemoka pradėjo mažėti, o iki to ji tik didėjo. Taip pat VMI atstovas prašo priteisti iš S. C. kaip UAB „T. V.“ vadovo 18704,21 € dydžio nepriemoką.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „T. V.“ vadovas S. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

S. C. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą patvirtina mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b.l. 6-22), VMI 2015-09-16 faktų fiksavimo pažyma Nr. 1043-8225 (b.l. 23-25); didžiosios knygos nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 išrašų kopijos (b.l. 26-33); avansinės apyskaitos nuo 20150-01-01 iki 2015-08-31 išrašų kopijos (b.l. 34-41); VĮ „Regitra“ duomenys (b.l. 42); VĮ „Registrų centras“ duomenys (b.l. 44); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimas, kuriuo S. C. buvo paskirta bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šie duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad S. C. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas ne su VMI, o su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus teises.

Pats administracinėn atsakomybėn trauktinas S. C. teismo posėdyje neneigė savo kaltės padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą teigdamas, jog atsiskaitymo su VMI nepriemoka susidarė dėl įmonės sunkios finansinės padėties dar 2014 metais, tačiau norint 2015 metais vykdyti įmonės veiklą, reikėjo rinktis, ar nutraukti veiklą ir sumokėti nepriemoką VMI, ar tęsti veiklą. Šiuo metu mokestinė nepriemoka pagal galimybes yra mažinama. Šios S. C. nurodytos aplinkybės esminės reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Taigi, šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į S. C. nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, susidariusią sunkią jo vadovaujamos įmonės turtinę padėtį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. C. – duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn už kitus pažeidimus byloje nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad bendrovė, vadovaujama S. C., stengiasi likviduoti susidariusį įsiskolinimą valstybei (S. C. pateikė teismui pavedimo išrašus, iš kurių matyti, kad UAB „T. V.“ laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-12-31 sumokėjo VMI 28 221,94 € mokestinės nepriemokos (b.l. 78-84)), kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo, t.y. buvo atlikti konkretūs veiksmai, kuriais bandoma sumažinti susidariusį įsiskolinimą VMI bei teisėtu būdu spręsti su tuo susijusius klausimus. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindas taikyti S. C. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę nuobaudą, nei ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, be nušalinimo nuo pareigų.

Atsižvelgus į paskirtos baudos dydį bei duomenis apie S. C. turtinę padėtį, skirtos baudos mokėjimas išdėstomas maksimaliam dvejų metų laikotarpiui.

Teismo vertinimu, VMI atstovo nurodytas reikalavimas priteisti iš S. C. kaip fizinio asmens esamą UAB „T. V.“ mokestinę nepriemoką šiuo atveju turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (ATPK 37 straipsnio 2 dalis), todėl šioje byloje paliekamas nenagrinėtu. Vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis kartu su nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo klausimu gali būti sprendžiamas ir nuostolių, padarytu nagrinėjamu pažeidimu, atlyginimo klausimas. Bylos duomenys, paminėti aukščiau, patvirtina, kad VMI nurodyta UAB „T. V.“ mokestinė nepriemoka atsirado iki buvo atlikti S. C. veiksmai, sudarantys šiuo nutarimu konstatuoto pažeidimo objektyviąją pusę. Byloje suformuluotas kaltinimas apibrėžia jos nagrinėjimo ribas. VMI nenurodė ir nepagrindė, kodėl byloje nurodomą mokestinę nepriemoką vertina kaip turtinį nuostolį, atsiradusį šiame nutarime konstatuotų konkrečių S. C. veiksmų pasėkoje, todėl, kaip minėta, šis klausimas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. C. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti 2000 (dviejų tūkstančių) € baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant S. C. pirmą mėnesį mokėti 160 €, vėliau kas mėnesį mokėti po 80 €, pirmą įmoką sumokant per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, o vėlesnes įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

VMI reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinės bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.