Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui I. K. (I. K.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 27,01 Eur žalą privalomo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF lėšomis nustatė, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 27,01 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2019 m. liepos 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2019 m. rugpjūčio mėn. sumokėta nebuvo. Ieškovė nurodo, jog jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimo statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, byloje nepateikta.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis). SDĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SDĮ nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Formaliais įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovui 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 27,01 Eur sumai, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo drausta iki 2019 m. liepos 31 d. ir per mėnesį nuo draudimo pabaigos apdraustojo statuso neįgijo, todėl įgijo prievolę sumokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę iš atsakovo reikalauti atlyginti patirtas išlaidas (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokos ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų, todėl biudžetui buvo padaryta žala. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė, reikalavimo neginčijo. Atsakovui 2020 m. birželio 12 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nurodytą žalą būtų atlyginęs.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 27,01 Eur žalos atlyginimas (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis, 34 straipsnio 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. K. (I. K.) 21,01 Eur (dvidešimt vieno euro 1 cento) žalą privalomo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui (įpareigojant priteistą žalą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, akcinė bendrovė ,,Swedbank“ bankas, banko kodas 73000).

Priteisti iš atsakovo I. K. (I. K.) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.