Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1324-1017/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1-1324-1017/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06739-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
G. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1324-1017/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06739-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ilonai Banel,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam G. T.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, baustas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent:

jis 2019 m. vasario 17 d., apie 7.06 val., Kalvarijų g. – Ateities g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,78 promilės etilo alkoholio).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. T. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 15 d. jam paskambino žmona ir pasakė, kad nebetęs jų santykių. Santuoka su žmona buvo nutraukta prieš pusantrų metų, bet dar bandė susitaikyti. Ji išvažiavo į Vokietiją, sakė, kad susitvarkys su darbais ir grįš, vėl gyvens kartu. Tačiau vėliau ji telefono nebekėlė, paskambino ir pasakė, kad ji nori gyventi atskirai. Jis buvo depresijoje, 2019 m. vasario 16 d. išgėrė – alkoholį vartojo per naktį, tada važiavo iš Nemenčinės į darbą, bet nuvažiavo iki Konstitucijos prospekto nusipirkti išgerti, nes arčiau nebuvo naktinės parduotuvės. Po to, rytą, prieš 15-20 minučių iki įvykio, sustojęs prie degalinės „Petroleum“, išgėrė kažkur apie 2 stiklines degtinės, liko dar pusė butelio degtinės kuprinėje, budintysis tą butelį išpylė. Jis paskambino į darbą pasakyti, kad jį pakeistų darbe, nes girtam dirbti negalima, pasakė, kad neatvažiuos. Paskui važiavo į Santariškių pusę ir norėjo žiede apsisukti. Ateities ir Kalvarijų g. sankryžoje jam įvyko pirmas eismo įvykis. Jis sustojo, iš kito automobilio išlipo moteris, ji jam pretenzijų dėl eismo įvykio neturėjo, nes jis nesudaužė jos mašinos, mašina liko nepažeista, tačiau pasakė, kad jis yra išgėręs. Jis atsakė, kad gal ir išgėręs. Moteris prie jo neskambino policijos pareigūnams, bet sakė, kad skambins. Kodėl jis nelaukė eismo įvykio vietoje, negali paaiškinti, iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo. Toliau prie žiedo jį užblokavo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir jis atsitrenkė į stulpelį. Laukdamas policijos, dar išgėrė. Nežino, kodėl liudytojai sako, kad jie nematė jo vartojančio alkoholį po eismo įvykio. Greitosios pagalbos medikai buvo priėję prie jo ir sakė: „tu negerk“. Ir policijai sakė, kad vartojo alkoholį, ką tik išgėrė. Nežino, ar policijos pareigūnai klausė, ar jis turi alkoholio. Po įvykio daugiau nebegėrė, sūnaus patartas kreipėsi į anoniminių alkoholikų grupę, prieš savaitę buvo pirmame susitikime, dabar bus antras susitikimas. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, nesikreipė į psichologus ar psichiatrus, nes jam viskas yra gerai. Dabar sportuoja, alkoholio nevartoja, turi neigiamą požiūrį į jį. Jo vairuoto automobilio vertė – 1 400 eurų. Dabar automobilį vairuoja sūnus. Jo mama viena gyvena (duomenys neskelbtini), jis ja rūpinasi, nes sesuo gyvena užsienyje. Santykiai su sūnumi labai geri, jie kartu gyvena visą gyvenimą, sūnus dabar padeda rūpintis mama, nuveža pas ją, jie artimai bendrauja, susiskambina po tris kartus per dieną. Įvykio dieną sūnus nematė, kad jis geria, nes buvo pas močiutę, mokėsi. Darbo dienomis sūnus mokosi, o nakvoja namie pas jį. Jei jam reikia ilgai užtrukti bibliotekoje, lieka nakvoti pas močiutę. Pas močiutę jis nakvoja apie du kartus per mėnesį. Jis prie sūnaus negeria. Po įvykio sūnus jam pasakė, kad reikia kažką daryti, todėl jis skambino anoniminiams alkoholikams. Sūnus visiškai negeria dėl sporto. Po įvykio sūnus labiau jį prižiūri, daugiau bendrauja.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas A. T. nurodė, kad jis nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, nes važiavo be bilietėlio, 16 metų buvo apsivogęs, tačiau dabar, po keturių metų subrendo, mano kad turi nepriekaištingą reputaciją. Baudas sumokėjo. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų baustas nėra. Jis studijuoja, turi savo pajamų: dirba, gauna pajamų iš mamos, tėvas padeda. Jo santykiai su tėvu geri, jie kartu gyvena, kiekvieną dieną susiskambina. Kartais nakvoja pas močiutę, būna pas ją per sesijas, kai moksluose įtemptas laikotarpis. Praeitą mėnesį nemažai laiko praleido pas močiutę. Kai būna pas močiutę, su tėvu bendrauja telefonu, susitinka mieste. Tėvas po šio įvykio buvo susikrimtęs, gailėjosi, po to pradėjo atsigauti, vaikščioti į darbą, sportuoti, aktyviau gyventi, dažniau tvarkytis namie. Prieš įvykį tėčio būsena išsiskyrus su mama buvo bloga, jis buvo prislėgtas, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, praėjus savaitei po įvykio nebevartoja alkoholio. Tėvas pagalbos niekur nesikreipė, kreipėsi tik į jį ir savo mamą. Jis siūlė kreiptis į specialistus po įvykio ir dar du kartus vėliau. Tėvas nori gydytis, bet neprisiruošia. Prieš įvykį jis dažnai vartodavo alkoholį, būdavo periodiški užgėrimai iki savaitės. Tai nutikdavo kartą į metus. Anksčiau pagalbos dėl to nesikreipė. Mano, kad šiuo klausimu tėvui svarbi šeimos narių nuomonė ir jis į atsižvelgs į sūnaus nuomonę. Nori laiduoti už tėvą, užtikrina, kad tėvas daugiau nusikalstamos veikos nepadarys, nebegers. Jei reikėtų turėtų galimybę sumokėti užstatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. (I.) A. nurodė, jog 2019 m. vasario 17 d., apie 7.04 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G. pagal nustatytą darbo grafiką, iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Kalvarijų – Ateities g. sankryžoje, Vilniuje, susidūrė pranešėjos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimo papildymą, kad minėtas Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Santariškių žiede atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 507 ,,Eismo kryptys sankryžoje“ ir yra sulaikytas. Atvykus, įvykio vietoje buvo rinktinės „Vytis“ pareigūnai, kurie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. T. blaivumą buvo jau patikrinę alkotesteriu Alcotest 7510, Nr.ARJK-0140, patikros sertifikato Nr. 0852694, ir nustatė 2,54 promilių girtumą. Šie pareigūnai bendravo su G. T.. Atvykę kiti patruliai pristatė vairuotoją į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimo mėginiui paimti. Atvykus minėtu adresu išsiaiškino, kad vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. T. buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į Kalvarijų – Ateities g. sankryžoje stovėjusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. V., ir jį apgadino. Padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Toliau tęsė judėjimą Jeruzalės gatve link Santariškių gatvės. Žiedinėje sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai bei kelio ženklas Nr. 507. Automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius. Eismo įvykis buvo įformintas (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. V. nurodė, jog 2019 m. vasario 17 d., nuo 6.30 val., pradėjus tarnybą, patruliavo ekipaže kartu su vyr. patruliu D. V.. Apie 7.06 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje, sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, Santariškių žiedinėje sankryžoje, I. V. pastebėjo važiuojamoje dalyje stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, prie vairo sėdintį vyrą. Prie automobilio Audi A6 stovėjo GMP darbuotojas M. Š., kuris paaiškino, kaip važiavo automobilis Audi A6, vėliau stebint šį automobilį, matė Santariškių žiedinėje sankryžoje, kaip jis nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant saugumo salelės, kur atsitrenkė į kelio ženklą, po to išvažiavus į kelią, užkirto GMP automobiliui kelią. Jis pradėjo kalbinti prie automobilio Audi A6 vairo sėdintį vyrą, bet aiškiai matėsi, kad jis stipriai neblaivus, nes nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli. Paprašius pateikti dokumentus, vyras pateikė vairuotojo pažymėjimą išduotą G. T., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš patikrinimą alkotesteriu I. V. pasiteiravo G. T., prieš kiek laiko vartojo alkoholį. G. T. atsakė, kad prieš pusę valandos gėrė degtinės, bet kur gėrė, kiek išgėrė degtinės, nepasakė. Patikrinus alkotesteriu G. T. girtumą, prietaisas parodė 2,54 promilių su tikrinimo rezultatu G. T. sutiko ir nesiginčijo, pasirašė alkotesterio tikrinimo rezultatų knygoje. Apie tai, kad sulaikytam vairuotojui nustatytas girtumas viršijo 1,5 promilių, informavo Vilniaus aps. VPK OVS budėtoją. Į pagalbą atsiuntė kelių policijos ekipažą. G. T. persodino į policijos tarnybinį automobilį ir sulaukus kelių policijos, išvažiavo į Priklausomybės ligų centrą, kur tyrimui iš G. T. buvo paimtas kraujas, po to pristatė jį į kelių policiją. Patikslino, kad patikrinus ir nustačius G. T. girtumą, jį išlaipino iš automobilio Audi A6 vairuotojo vietos, po to I. V. apžiūrėjo automobilio saloną, bet automobilio salone nematė alkoholio butelių, matė tik butelį nuo mineralinio vandens. GMP darbuotojas M. Š., kuris perdavė sulaikytą vairuotoją, neminėjo, kad sulaikytas G. T. būtų vartojęs alkoholį jo akivaizdoje (b. l. 39).

Analogiškos aplinkybės apie eismo įvykį nurodytos ir I. V. bei I. A. 2019 m. vasario 17 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. nurodė, jog 2019 m. vasario 17 d. apie 7.00 val., vairuodamas GMP automobilį važiavo Vilniuje, Ateities g., link sankryžos su Kalvarijų g.. Privažiavus reguliuojamą šviesoforu sankryžą, jis darė posūkį į kairę, į Jeruzalės g.. Jam sankryžoje degė papildomoje sekcijoje žalia rodyklė. Tuo metu pastebėjo, kad Kalvarijų g., nuo miesto centro pusės, važiuoja automobilis. Jis suprato, jog sankryžą jis pravažiavo degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui. Pasukęs į Jeruzalės g., jis važiavo link Santariškių pusės, prisivijo automobilį, kurį prieš tai matė, kaip jis pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforui. Jis važiavo iš paskos automobiliui Audi A6, valstybinio numerio raidės FFU, skaičių nepamena. Jeruzalės g., privažiuojant žiedinę sankryžą, automobilis iš pirmos eismo juostos, įvažiuodavo į antrą eismo juostą ir po to vėl grįždavo atgal. Jam kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus. Įvažiavus į žiedinę sankryžą, priekyje važiavęs automobilis netikėtai žiede, manevruodamas nuvažiavo į dešinę pusę ir užvažiavo ant saugumo salelės, ją pravažiavo, kur trenkėsi į kelio ženklą ir įvažiavęs į kelią, sustojo žiede. Jis apvažiavo šį automobilį iš kairės pusės ir sustojo ties vairuotojo durimis. Kartu su kolega pastebėjo, kad prie vairo sėdintis vyras akivaizdžiai neblaivus. Sustojo ir išlipęs su kolega priėjo prie vairuotojo. Jis jį kalbino, bet jis į jo kalbą nieko neatsakė, akys buvo stiklinės, sklido alkoholio kvapas per pravirą langą. Jo kolega per vairuotoją įlindo į vidų ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sulaikytas neblaivus vairuotojas. Iki policijos atvykimo jis stovėjo lauke greta vairuotojo ir nematė, kad jis kažką gertų, t. y. iki policijos atvykimo jis tikrai nieko negėrė. Atvažiavus policininkams jis papasakojo, tai ką matė, perdavė automobilio Audi A6 raktelius ir palikęs savo duomenis išvažiavo (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. (O.) D. nurodė, jog 2019 m. vasario 17 d. apie 7.00 val., darbo metu, važiavo GMP automobiliu, nes dirba GMP gydytoju. GMP automobilį vairavo M. Š., iš Sudervės važiavo į Santariškes su paciente. Važiuojant Vilniuje, Ateities g., link sankryžos su Kalvarijų g., M. Š. sušuko: „žiūrėk, ką jis daro, per raudoną važiuoja“. Jis tuo metu nekreipė į kelią dėmesio, nes važiuojant pildė medicininius dokumentus. Važiuojant Jeruzalės g., link Santariškių pusės, pasivijus automobilį Audi A6, pamatė, kaip šis automobilis vingiuoja po kelią, t. y. įvažiuoja į antrą eismo juostą, po to grįžta atgal į pirmą. Su kolega suprato, kad vairuotojas galimai yra neblaivus. Įvažiavus į žiedinę sankryžą, automobilis Audi A6, kaip važiavo tiesiai, taip ir nuvažiavo į dešinę pusę, nedarydamas posūkio žiede, užvažiavo ant saugumo salelės, ją pravažiavo, trenkėsi į kelio ženklą ir įvažiavęs į kelią, sustojo žiede. Apvažiavus automobilį Audi A6 iš kairės pusės, sustojus ties vairuotojo durimis. Jis žiūrėdamas į vairuotoją, pamatė, kad prie vairo sėdintis vyras akivaizdžiai neblaivus. GMP automobilį vairavęs M. Š. sustojo. Abu išlipo ir priėjo prie vairuotojo. Kalbino vairuotoją, bet iš jo žodžių nieko nesuprato, ką jis atsakė. Jo akys buvo stiklinės, sklido alkoholio kvapas. Pradaręs vairuotojo dureles, jis įlindo į vidų ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius. Ištraukęs raktelius, jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją. Jis stovėjo lauke greta automobilio Audi A6 vairuotojo, gal apie 10 min., ir per tą laiką nematė, kad jis kažką gertų. Taip pat jis nori pasakyti, kad tuo metu, kaip įlindo į automobilio saloną ištraukti raktelių iš spynelės, priekinėje dalyje, ant keleivio sėdynės ir ant grindų nematė jokio alkoholio butelių. Automobilį Audi A6 vairavęs vyras bandė išlipti iš automobilio, bet jis su kolega neleido jam išlipti, užtrenkė dureles ir liepė pasėdėti. Vairuotojas nesipriešino ir liko ramiai sėdėti vairuotojo vietoje. Pamena, tada jis paklausė: „o kas dabar bus ?“. Kadangi GMP automobilyje buvo pacientė, tai privažiavus kitam GMP automobiliui, jis iš įvykio vietos išvažiavo, palikdamas laukti policijos pareigūnų kolegą M. Š. (b. l. 37).

Įvykio aplinkybės nurodytos BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos duomenyse, eismo įvykio vietos schemoje bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, N. V. paaiškinime (b. l. 5, 8-9, 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota, jog automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinio bamperio nubrozdinti dažai, automobilio kėbulas aprūdijęs, automobilio būkle fiksuota fotolentelėse (b. l. 25-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1646/2019(01) konstatuota, jog G. T. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 17 d., 08.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,78 promilės etilo alkoholio (b. 1. 14).

Alkotesterio kvito duomenimis, G. T. 2019 m. vasario 17 d., 7.30 val. nustatytos 2,54 promilių neblaivumas (b. l. 12).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. T. (b. l. 15).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio 1997 m. gamybos automobilio Audi A6 2.4 vertė – 1420 Eur su PVM, be PVM – 1174 Eur (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų I. A., M. Š., O. D., I. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos dokumentais) nustatyta, kad kaltinamasis G. T. 2019 m. vasario 17 d., apie 7.06 val., Kalvarijų g. – Ateities g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,78 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Pats kaltinamasis paaiškino, jog alkoholinius gėrimus (degtinę) vartojo per naktį iki įvykio, be to, ryte 10-15 minučių iki įvykio. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio iki atvykstant pareigūnams, nei vienas iš liudytojų, iš karto po įvykio stebėjusių kaltinamąjį, bendravusių su juo tokių aplinkybių nenurodė. Policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, I. V. nurodė, kad paklausus kaltinamojo, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, kaltinamasis G. T. atsakė, kad prieš pusę valandos gėrė degtinės, bet kur gėrė, kiek išgėrė degtinės, nepasakė. Šio liudytojo teigimu, greitosios medicinos pagalbos darbuotojas M. Š., kuris perdavė sulaikytą vairuotoją, I. V., taip pat liudytojui neminėjo, kad sulaikytas G. T. būtų vartojęs alkoholį jo akivaizdoje. Be to, ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – liudytojai M. Š. bei O. D. taip pat nurodė, kad jie nematė, jog kaltinamasis po eismo įvykio iki atvykstant pareigūnams ką nors gertų, nors stovėjo greta kaltinamojo iki pat pareigūnų atvykimo.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. T. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo sūnaus A. T. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. T. yra neteistas, per daugiau kaip 26 metų vairavimo stažą baustas tik vieną kartą už nežymų greičio viršijimą (2016 m. kovo 15 d. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį), nuobauda jau negalioja, kas jį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis (b. l. 54). Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įvykio metu galiojusi redakcija). Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme G. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Byloje nėra duomenų, ar kaltinamojo veiksmais buvo padaryta turtinė žala svetimam turtui. Įvertinus kaltinamojo charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, savo esamo darbdavio (duomenys neskelbtini) ir buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, išsituokęs, gyvenantis kartu su suaugusiu sūnumi, kuris jam visapusiškai padeda, kaltinamojo teigimu, alkoholį vartojo dėl asmeninių problemų, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis G. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokuroras, tačiau jis prašė netaikyti laidavimo, kadangi kaltinamasis yra brandi asmenybė ir sūnus, kuris pats yra dar labai jauno amžiaus, jo elgesio įtakoti jau nebegali. Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų A. T..

Bylos duomenimis, nors A. T. šiuo metu yra studentas, jis atsakingai mokosi, ugdymo įstaigos yra charakterizuojamas tik teigiamai, pastaruoju metu dirbo (iki 2019 m. balandžio 1 d.); jis nėra teistas, praeityje yra baustas administracine tvarka tris kartus (du kartus už važiavimą be bilieto keleiviniu transportu, vieną kartą už vagystę, pastarasis teisės pažeidimas padarytas jam būnant nepilnamečiu), šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskirtos baudos sumokėtos (Administracinių nusižengimų registro išrašo, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Jis gyvena kartu su tėvu, abu nurodo, kad santykiai tarp jų labai artimi, bendravimas intensyvus, todėl sūnus mato ir stebi kaltinamojo sveikatos būseną, kaltinamasis sūnaus paskatintas ėmėsi priemonių, jog priklausomybė alkoholiui būtų kontroliuojama, pakeitė gyvenimo būdą, pradėjo sportuoti, jo teigimu, nebevartoja alkoholio, lankosi anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose. Iš A. T. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis nors būdamas jauno amžiaus, racionaliai ir sąžiningai analizuoja ir vertina susiklosčiusią situaciją dėl tėvo padarytų neteisėtų veiksmų ir atsižvelgia į jo patirtus išgyvenimus tiek dėl padaryto nusikaltimo, tiek ir dėl gyvenimiškos susiklosčiusios situacijos bei kaltinamojo sveikatos būklės. Aplinkybė, kad jis yra kaltinamojo sūnus, paauglystėje buvo baustas vieną kartą dėl smulkios vagystės, šiuo atveju negali būti vertinama kaip nepalankus aspektas, nes po to praėjo beveik treji metai, nuobauda nebegalioja, panašaus pobūdžio teisės pažeidimai jo elgesyje nepasikartojo, kas rodo, jog tai buvo atsitiktinis epizodas jo gyvenime. A. T. asmenybė tiek pagal jo išsilavinimą, tiek pagal jį apibūdinančias savybes, nesudaro pagrindo jį vertinti prieštaringai ar nepalankiai, o ir jo amžius negali būti vertinamas kaip netinkamas laidavimo instituto taikymui, juolab, kad tokios sąlygos įstatymas nenumato. Pažymėtina, kad pats savaime kaltininko amžius nesant kitų argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 40 straipsnio 1 ar 3 dalies taikymą, taip pat negali tapti pagrindas atsisakyti taikyti laidavimo institutą. Įstatymas nenumato sąlygos, kad laidavimo institutas gali būti taikomas tik iki tam tikro amžiaus. Šiuo aspektu žymiai svarbiau yra kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykis ir laiduotojo galimybė daryti teigimą įtaką kaltininko elgesiui nei formalūs kriterijai, tarp jų abiejų šių asmenų amžius.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. T. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajam G. T. jiems kartu gyvenant šeimoje bei artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę G. T. stebėti bei kontroliuoti jo būklę, spręsti elgesio problemas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam G. T. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje spręsti savo priklausomybės problemą, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 2 metams, laiduotoju paskiriant A. T..

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta esant sunkaus girtumo būklės, pats kaltinamasis linkęs iš dalies sumenkinti priklausomybės alkoholiui problemą, siekiant suteikti pagrindą ją esmingai spręsti, kad alkoholio vartojimas ateityje nebūtų sąlyga padaryti teisei priešingas veikas, kaltinamajam skirtinas laidavimas su užstatu. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojas yra jauno amžiaus, studijuojantis, šiuo metu oficialiai nedirbantis, tačiau iš VSDFV duomenų matyti, kad jis fragmentiškai dirba, gauna pajamas (tai jis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu), nustatytinas 2 000 eurų dydžio užstatas, įpareigojant laiduotoją A. T. sumokėti šį užstatą per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laiduotojas A. T. teismo posėdyje sutiko dėl laidavimo su užstatu, įsipareigojo jį sumokėti.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis G. T., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – 2,78 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi pavojingai, sukėlė du eismo įvykius, po pirmo eismo įvykio nenutraukdamas vairavimo, jį tęsdamas ir tuo kartu toliau keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – automobilį vairavo nemažą atstumą, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki šiol neteistas, baustas tik už vieną KET pažeidimą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2019 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00228303) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 17 d. (b. l. 42) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad G. T. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1420 Eur su PVM (b. l. 15-16). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, kai taikomas laidavimo institutas, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis G. T. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, darbo dieną, ryto metu, centre, iš centro važiavo per visą miestą, vykstant intensyviam eismui, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

G. T. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 57-59), paliktinas iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kaltinamojo G. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00228303, saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. T. atėmimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. vasario 19 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. T. priklausančiam automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d.; turto saugotoju paskirtas G. T. (b. l. 60), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą su 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų užstatu.

Įpareigoti laiduotoją A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų užstatą per 15 dienų nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią AB SEB banke.

Baudžiamąją bylą G. T. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti G. T. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 17 d.;

2) konfiskuoti G. T. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. vasario 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. T. priklausančiam turtui – automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00228303, paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikinti; pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. T. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 17 d.

Išaiškinti G. T., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui A. T., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė