Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo gynėjai advokatei E. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas už tai, kad jis 2016-08-31, 20.20 val., Elektrėnų sav., Pakalniškių km., Semeliškių g., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių psichotropinių medžiagų (Specialisto išvada Nr. T-N 2287/2016 (01), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 13) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis supranta kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Teigė, kad įvykio dieną jis remontavo automobilį, kai draugas susipjaustė ranką ir paprašė jį nuvežti į gydymo įstaigą. Jiems grįžtant iš gydymo įstaigos, jo vairuojamas automobilis prasilenkė su policijos automobiliu, kuris apsisuko ir pradėjo juos vytis ir stabdyti. Nurodė, kad sustabdę policijos pareigūnai skyrė jam baudą dėl to, kad jis vairavo nepadraudęs automobilio privalomu civilinės atsakomybė draudimu ir jis su šiuo padarytu pažeidimu sutiko. Teigė, kad policijos pareigūnai nieko jiems nepaaiškinę, tik pasakę, kad „važiuosim pasitikrinti“, nuvežė juos į komisariatą ir į ligoninę. Tik kai atvežė juos į ligoninę, jis suprato, kad bus tikrinamas jo apsvaigimas. Nurodė, kad jis pripažįsta, jog jis prieš dvi savaites, būdamas Anglijoje pas draugus, vieną kartą vartojo kanapių prieš grįžtant į Lietuvą. Teigė, kad jis nesijautė apsvaigęs. Pažymėjo, kad jis kanapes vartojo ne pirmą kartą, tačiau jas vartoja ne pastoviai. Nurodė, kad po patikrinimo policijos pareigūnai jį išleido ir leido važiuoti namo.

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nuo 2015-10-15. Teigė, kad 2016-08-31, apie 20.20 val. patruliuodamas kartu su Elektrėnų PK viršininku A. G., pastebėjo važiuojantį „A. R.“ automobilį, kurio vairuotojas išvakarėse jau buvo baustas už vairavimą neapdraudus automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jiems prasilenkus, minėto automobilio vairuotojas pradėjo didinti greitį, tačiau jie jį pasivijo ir sustabdė. Nurodė, jog kai jis priėjo prie automobilio vairuotojo ir pradėjo su juo kalbėti, tai pastebėjo, kad vairuotojas buvo pasimetęs, nesiklausė jo, neaišku iš ko juokėsi, tik po trečio karto paprašytas pateikė automobilio dokumentus, jis buvo pasimetęs, žiūrėjo į vieną tašką, jo elgesys buvo neadekvatus. Kadangi vairuotojo elgesys buvo neadekvatus, buvo nuspręsta nuvežti jį į ligoninę patikrinti jo apsvaigimo faktą. Nurodė, kad vairuotojui jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d. Nurodė, kad paklausus vairuotojo, ar jis nėra pavartojęs psichotropinių medžiagų, šis atsakęs, kad senai, jau pora metų nevartoja. Pažymėjo, kad įtarimą, jog vairuotojas gali būti apsvaigęs jam sukėlė tai, kad jis nebuvo susikaupęs, nesuprato, kas jam sakoma, juokėsi be priežasties, šypsojosi, neadekvačiai bendravo, buvo nuotaikų kaita.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK viršininku ir kartu su pareigūnu E. D. 2016 m. rudenį patruliavo gatvėje. Teigė, kad tarnybiniu automobiliu jie važiavo nuo Vievio link Elektrėnų, kai prie Pakalniškių kaimo pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kuris net išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą. E. D. prisiminė, kad minėtą automobilį neseniai buvo sustabdęs ir jo vairuotojas nebuvo apsidraudęs privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi vairuotojo sugebėjimai vairuoti jiems sukėlė abejonių, jie įsijungė tarnybinio automobilio švyturėlį ir sustabdė minėtą automobilį. Patrulis nuėjo prie sustabdyto automobilio, prisistatė, paprašė automobilį patraukti į kelkraštį ir įsijungti avarinį signalą. Vairuotojas su savimi neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei civilinės atsakomybės draudimo poliso. Kadangi vairuotojas elgėsi neadekvačiai, jis buvo patikrintas alkotesteriu, tačiau jo neblaivumas nebuvo nustatytas. Nors vairuotojas paklaustas, ar nėra vartojęs psichotropinių medžiagų, atsakė neigiamai, tačiau ir toliau elgėsi neadekvačiai – jis juokėsi, pradėjo vaikščioti kelio viduriu, nors jo buvo paprašyta stovėti kelkraštyje, pats su savimi kalbėjo, šypsojosi, negalėjo paaiškinti kas vyksta, todėl buvo nuspręsta vežti jį į medicinos įstaigą patikrinti, ar vairuotojas nėra apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Įtarimų sukėlė ir tai, kad paprašius nusiimti akinukus ir pašvietus su prožektoriumi į akis, buvo matyti išsiplėtę vyzdžiai, kas taip pat yra požymis, jog vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Teigė, kad automobilio keleivis taip pat elgėsi neadekvačiai ir jis prisipažino vartojęs psichotropines medžiagas. Nurodė, kad pristatytas į med. įstaigą vairuotojas ir toliau elgėsi neadekvačiai – judesiai buvo nekoordinuoti, elgesys keistas, pastebėtas mieguistumas.

Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba VšĮ Elektrėnų ligoninės skyriaus vedėja. Nurodė, kad gydytoja, kuri atliko R. M. apžiūrą tuo metu nedirbo, todėl gavusi specialisto išvadą, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13 išvadą padarė ir surašė ji. Paaiškino, kad paimtame šlapimo tyrime alkoholio nebuvo rasta, todėl ji padariusi išvadą, kad vairuotojas blaivus, pagal medicininės apžiūros požymius ji negalėjusi konstatuoti apsvaigimo, o kadangi šlapime buvo rasta tetrahirokanabinolio karboksi rūgšties, ji išvadoje nurodžiusi, kad vairuotojas vartojęs psichoaktyvių medžiagų ir vairuoti negali. Pažymėjo, kad jos duota išvada reiškia tai, kad vairuotojas yra blaivus (nevartojęs alkoholio), vartojęs psichoaktyvių medžiagų (pagal specialisto išvadą, kadangi šlapime rasta tetrahirokanabinolio karboksi rūgšties), neapsvaigęs (pagal medicininės apžiūros požymius), vairuoti negali, nes vartojęs psichoaktyvių medžiagų.

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba VšĮ Elektrėnų ligoninės skyriuje. Teigė, kad gerai asmens neprisimena, bet iš akto mato, jog tikrintam asmeniui pagal atliktos apžiūros požymius apsvaigimas nebuvo nustatytas. Pats pacientas teigė, narkotinių medžiagų nevartojęs, jo vyzdžiai buvo normalūs.

2016-08-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 13 padaryta išvada, kad šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Šlapime kokaino ir opijatų nerasta. Išvada – blaivus, vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų. Vairuoti negali (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-N 2287/2016(01) padaryta išvada, kad R. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino ir opijatų nerasta (b.l. 7).

2017-06-07 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-191/2017 konstatuota, jog administracinės bylos medžiagoje nėra įtikinamų duomenų, kad R. M. 2016-08-31 20.20 val. vairavo transporto priemonę A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu R. M. nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gauti tyrimo rezultatai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. T-N 2287/2016(01), liudija tik apie tetrahidrokanabinolio karboksolio rūgšties (THC) pavartojimo faktą (b.l. 78-83).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 422 straipsnio 6 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 578,50 Eur su teisės vairuoti transporto priemonės nuo vienerių iki trejų metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų), kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalies sankciją minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 580 Eur, su teisės vairuoti transporto priemonės nuo vienerių iki ketverių metų, tačiau nėra numatytos nuobaudos – arešto, todėl R. M. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį, perkvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalį.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų aplinkybių turi būti nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, asmenys. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų – tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją, vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

Visų pirma pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek teismo posėdžio metu, tiek gydytojai, atlikusiai jo medicininę apžiūrą, nurodė, kad 2016-08-31 t. y. nagrinėjamo įvykio dieną, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nevartojo. Posėdžio metu paaiškino, jog vartojo kanapes prieš dvi savaites iki įvykio, būdamas Anglijoje pas draugus. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie įvykio eigą patvirtina ir byloje surinktų medicininių dokumentų visuma.

Kaip matyti, 2016-08-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 13 padaryta prieštaringa išvada – šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties; šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta; šlapime kokaino ir opijatų nerasta; išvada – blaivus, vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų; vairuoti negali (b. l. 8).

Iš paminėto akto matyti, kad gydytoja, vertindama bendrą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklę, apžiūros akte pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gleivinės švarios, kvėpavimas normalus; kvėpavimo dažnis – 20 k/min.; pulsas 80 k/min., ritmiškas; arterinis kraujospūdis -128/80 mm Hg; vaikšto tiesiai, nesvyruoja; judesiai tikslūs; vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra; vyzdžiai lygūs; nistagmo nėra; nuotaika pakili; sąmoningas, orientuotas; Šultės testas 30 sek.; mąstymas nuoseklus; kalba rišli; mimikos, gestikuliavimo nėra; paciento žodžiais, šiandien nevartojęs.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-N 2287/2016(01) padaryta išvada, kad R. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino ir opijatų nerasta (b.l. 7).

Atsižvelgus į byloje kilusius prieštaravimus ir į tai, kad šioje byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų pašalinimas, byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar 2016-08-31 20.20 val. R. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į bylą pateiktame 2017-06-07 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-191/2017 konstatuota, jog administracinės bylos medžiagoje nėra įtikinamų duomenų, kad R. M. 2016-08-31 20.20 val. vairavo transporto priemonę A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu R. M. nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gauti tyrimo rezultatai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. T-N 2287/2016(01), liudija tik apie tetrahidrokanabinolio karboksolio rūgšties (THC) pavartojimo faktą (b.l. 78-83).

Teismas įvertinęs minėtus bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai yra nepakankami neabejotinai išvadai, kad R. M. padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. kad R. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452). Pagal šių taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su Vidaus reikalų ministru. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančio sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Kaip matyti iš šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, policijos pareigūnams, kilus įtarimų dėl vairuotojo R. M. apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kadangi jo elgesys sustabdžius automobilį buvo neadekvatus, jis blaškėsi, buvo pasimetęs, neaišku iš ko juokėsi, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, o patikrinus alkotesteriu jo neblaivumas nebuvo nustatytas, jis buvo nuvežtas į medicininę įstaigą patikrinimui.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas.

Surašytame 2016-08-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 13 nurodyta, kad asmens gleivinės švarios, kvėpavimas normalus; kvėpavimo dažnis – 20 k/min.; pulsas 80 k/min.; ritmiškas, arterinis kraujospūdis -128/80 mm Hg; vaikšto tiesiai; nesvyruoja; judesiai tikslūs; vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra; vyzdžiai lygūs; nistagmo nėra; nuotaika pakili; sąmoningas, orientuotas; Šultės testas 30 sek.; mąstymas nuoseklus; kalba rišli; mimikos, gestikuliavimo nėra. Teismas pažymi, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, apsvaigimas apibūdinamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), tačiau teismo vertinimu, atlikus R. M. medicininę apžiūrą iš apžiūros akte užfiksuotų požymių negalima nustatyti jokių R. M. psichikos ar elgesio sutrikimų. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta R. M. apžiūrą atlikusi budinti gydytoja E. B. teigė, kad tikrintam asmeniui pagal atliktos apžiūros požymius apsvaigimas nebuvo nustatytas, paciento vyzdžiai buvo normalūs. Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad paimtame šlapimo tyrime alkoholio nebuvo rasta, todėl ji padariusi išvadą, kad vairuotojas blaivus, pagal medicininės apžiūros požymius ji negalėjusi konstatuoti apsvaigimo, o kadangi šlapime buvo rasta tetrahirokanabinolio karboksi rūgšties, ji išvadoje nurodžiusi, kad vairuotojas vartojęs psichoaktyvių medžiagų ir vairuoti negali.

Teismo vertinimu, tokia 2016-08-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 13 padaryta išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja medicininės apžiūros duomenims, nes tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nustatymas R. M. šlapimo mėginyje patvirtina tik šios medžiagos pavartojimo faktą, o išvada dėl vairuotojo apsvaigimo būsenos, turėtų būti padaryta įvertinus tiek jo atliktos medicininės apžiūros duomenis, tiek specialisto išvadą dėl tiriamųjų medžiagų.

Įvertinęs 2016-08-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 13 ir liudytojos gydytojos D. Š. parodymus teisme teismo psichiatrijos ekspertas 2017-06-07 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-191/2016 konstatavo, kad administracinės bylos medžiagoje nėra įtikinamų duomenų, kad R. M. 2016-08-31 20.20 val. vairavo transporto priemonę A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu R. M. nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gauti tyrimo rezultatai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. T-N 2287/2016(01), liudija tik apie tetrahidrokanabinolio karboksolio rūgšties (THC) pavartojimo faktą (b.l. 78-83).

Taip pat teismas pažymi, kad nors Specialisto išvadoje Nr. T-N 2287/2016(01) nustatyta, kad R. M. šlapime rasta psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tačiau vien šio įrodymo nepakanka išvadai apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Šis faktas, konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną, turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Taigi, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, kad inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, priešingai, nagrinėjamos bylos duomenys – 2016-08-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13 duomenys, kuriuose yra nurodyti išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, nustatyta jo būklė vertinimo metu, ir nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, liudytojų E. B. ir D. Š. parodymai duoti teismo posėdžio metu, 2017-06-07 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-191/2017 padaryta išvada, jog administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, kad R. M. 2016-08-31 20.20 val. vairavo transporto priemonę A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu R. M. nenustatyti apsvaigimo (intoksikacijos) klinikiniai požymiai, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gauti tyrimo rezultatai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. T-N 2287/2016(01), liudija tik apie tetrahidrokanabinolio karboksolio rūgšties (THC) pavartojimo faktą – patvirtina, jog byloje negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad R. M. 2016-08-31 20.20 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl to, ar R. M. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pašalinti tokių abejonių galimybės nėra, todėl jos vertintinos R. M. naudai.

Įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad buvo padaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, požymių, todėl byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną R. M. nutraukti, neįrodžius, kad buvo padaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.