Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos O. T. skundą suinteresuotam asmeniui notarei G. P. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi skundą dėl notaro veiksmų atmetė.

Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja neturi teisės paveldėti Civilinio kodekso 5.58 str. numatytu pagrindu, kadangi šioje teisės normoje numatyta, jog teisė priimti palikimą pereina įpėdinio, paveldinčio pagal įstatymą arba testamentą, įpėdiniams tik tuo atveju, jeigu pagal įstatymą ar testamentą paveldintis įpėdinis miršta po palikimo atsiradimo. Šiuo atveju pareiškėjos tėvas L. O. mirė 1987 m. birželio 14 d., t. y. iki M. B. palikimo atsiradimo, taigi L. O. paveldėjimo teisė į M. B. palikimą neatsirado ir negali būti pareiškėjos perimama.

Notarė G. P. pagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir jo pagrindu pradėti M. B. paveldėjimo bylą bei išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pareiškėja nėra M. B. įpėdinė, jos kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat pradėjimas faktiškai valdyti po M. B. mirties likusio palikėjos turto nesukuria pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti notarę išreikalauti iš Baltarusijos Respublikos registro įstaigų jos ir palikėjos giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus teismas nurodė, jog notaras turi pareigą patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui, tačiau Notariato įstatymo 40 str. įtvirtinta teisės norma neįpareigoja notaro reikalauti duomenų iš kitų valstybių registro įstaigų, be to, prašomi iš notaro išreikalauti dokumentai nėra esminiai notarinio veiksmo atlikimui, nes jie negali patvirtinti teisiškai reikšmingo giminystės ryšio tarp pareiškėjos ir palikėjos, kadangi šis giminystės ryšys nesuteikia pareiškėjai teisės priimti M. B. palikimą.

Teismas nepagrįstai sutiko su notarės argumentu, jog pareiškėja nepriskirtina prie mirusios M. B. įpėdinių, todėl negali paveldėti pastarosios turto.

Nors sūnėnų vaikai nėra tiesiogiai įvardyti Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje kaip įstatyminiai įpėdiniai, tačiau nesant kitų įpėdinių pareiškėja ir jos brolis kaip palikėjos M. B. mirusio sūnėno vaikai, turi teisę paveldėti jos turtą pagal Civilinio kodekso 5.12 straipsnį. Nors šiame straipsnyje įtvirtinta vaikaičių ir provaikaičių teisė paveldėti atstovavimo teise, nagrinėjamu atveju šis straipsnis turi būti aiškinamas plačiau ir taikomas kitų įstatyminių įpėdinių vaikų atžvilgiu.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.58 straipsniu, pareiškėja ir jos brolis laikytini M. B. įpėdiniais.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2000, kurioje pripažinta teisė į palikimą palikėjo giminaitei, kuri pagal galiojančius įstatymus nebuvo tiesiogiai įrašyta į įstatyminių įpėdinių sąrašą, kurioje faktinės aplinkybės yra panašios į šios bylos.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, o būtent – liudytojų parodymus, kad pareiškėja ir jos brolis rūpinosi palikėja iki jos mirties, kad jie faktiškai priėmė M. B. turtą ir jį prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundą dėl notaro veiksmų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti jos nėra teisinio pagrindo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja O. T. ir jos brolis V. O. 2009 m. sausio 5 d. kreipėsi į 2008-11-03 mirusios M. B. (b.l. 7) palikimo atsiradimo vietos notarę G. P. su pareiškimu, kuriuo prašė užvesti M. B. paveldėjimo bylą ir išduoti pareiškėjai bei jos broliui paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydami, kad jie paveldi kaip įstatyminiai įpėdiniai, nes yra M. B. sūnėno vaikai (b.l. 11-13). Notarė G. P. 2009 m. sausio 19 d. atsisakė atlikti pareiškėjos ir jos brolio nurodytus notarinius veiksmus, t. y. pradėti M. B. paveldėjimo bylą bei išduoti pareiškėjai ir jos broliui paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 23). Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą motyvavo tuo, kad kreipęsi asmenys nepateikė notarei jų ir palikėjos giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, taip pat jog Civilinio kodekso 5.12 str. numato, kad atstovavimo teise gali paveldėti tik palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, todėl palikėjos sūnėno vaikai atstovavimo teise paveldėti negali. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas skundas dėl notaro veiksmų, t.y. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Pažymėtina, jog Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas iš notarės atsisakymo patvirtinti pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą po palikėjos M. B. mirties motyvų yra tas, kad pareiškėja ir jos brolis nepateikė giminystę su palikėja M. B. patvirtinančių dokumentų. Kolegijos vertinimu, notarė neprivalėjo atsisakyti atlikti minėto notarinio veiksmo remdamasi aukščiau nurodytu motyvu, kadangi pagal Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalį notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę, tačiau įstatyme nėra imperatyviai numatyta, jog nepateikus atitinkamų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų būtų pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, nustatė, jog atstovavimo teise gali pasinaudoti tik palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, o palikėjos mirusio sūnėno vaikai paveldėti atstovavimo teise negali, t.y. kad paduotas pareiškimas atlikti notarinius veiksmus - užvesti paveldėjimo bylą dėl M. B. palikimo, išduoti O. T. ir V. O. paveldėjimo teisės liudijimą, nesukels teisinių padarinių, nes pareiškėja ir jos brolis nepatenka į įstatyme numatytą sąrašą asmenų, galinčių būti įpėdiniais ir nebus teisinio pagrindo jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nuostatas palikimą priimti gali tik įpėdinis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti skundžiamo notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtu.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos šešios paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinių eilės (sąrašas yra baigtinis), o šio straipsnio 2 dalyje suformuluotos taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar atsirado pagrindas paveldėti tam tikros paskesnės eilės įpėdiniams. Pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 5 p. penktos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys, pagal to paties straipsnio 1 dalies 6 p. šeštos eilės įpėdiniais yra palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatymas nenumato, jog palikėjo sūnėno vaikai yra įpėdiniais pagal įstatymą, todėl nesant teisinio pagrindo plečiamai aiškinti įpėdinių pagal įstatymo sąrašo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, jog notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėtas. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2000, esančios faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo.

Be to, kolegija pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog palikėjos M. B. mirusio sūnėno vaikai turi teisę paveldėti jos turtą pagal Civilinio kodekso 5.12 straipsnį, numatantį, jog palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebuvo gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Nurodyta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, joje nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių paveldėti atstovavimo teise – tai palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nėra nei palikėjos vaikaitė, nei provaikaitė, todėl ji neturi teisės paveldėti M. B. turto vadovaujantis aukščiau nurodytos teisės normos pagrindu.

Atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius palikėjos valią palikti pareiškėjai ir jos broliui turtą testamentu, taip pat kad jie rūpinosi palikėja iki jos mirties, faktiškai priėmė palikėjos turtą ir jį prižiūri, neturi teisinės reikšmės tikrinant skundžiamos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumą ir pagrįstumą, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra notaro veiksmų, o tiksliau – atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, teisėtumas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.