Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-04-18 · Civilinė byla Nr. 2A-260-538/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-18
Bylos Nr.
2A-260-538/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Gintaras Bastakys, Rimvida Zubernienė
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
S. V.
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-260-538/2007

Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3;

121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei S. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti tokią šalių bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais M. V. , gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V. , gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: nustatyti, kad atsakovas turi teisę matytis su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, pasiimti vaikus su savimi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val. vakaro ir pusę visų vaikų mokyklos atostogų. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims gražiuoju nepavyksta susitarti dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, todėl tai būtina nustatyti teismo sprendimu.

Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti šią bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas turi teisę su savimi pasiimti vaikus iš ieškovės kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaikais lygiomis dalimis šventinių dienų metu, o jei yra tik viena šventinė diena – sutiko, kad vaikai liktų su ieškove, prašė nustatyti, kad atsakovas iš ieškovės turi teisę pasiimti vaikus šeštadienio ar šventinės dienos 10 val. ryto ir grąžina vaikus ieškovei sekmadienio ar šventinės dienos 18 val., prašė nustatyti, kad vasaros atostogų metu vaikus pirmąją atostogų dalį pasiima atsakovas, o antrąją vasaros atostogų dalį - ieškovė, o kitų moksleivių atostogų metu prašė nustatyti, kad vaikai jas praleidžia pas atsakovą, prašė nustatyti, kad atsakovas vaikus pasiima iš ieškovės ir grąžina juos ieškovei, taip pat prašė nustatyti, kad nesant galimybės vaikų pasiimti nustatytu laiku vaikus atsakovas pasiima sekmadienį bei nustatyti, kad nesant galimybės vaikų pasiimti nurodytą šeštadienį ar sekmadienį vaikus atsakovas pasiima sekantį šeštadienį ar sekmadienį. Be to, atsakovas prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais M. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) :

1. V. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime, su teise pasiimti vaikus iš jų motinos S. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) su savimi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val. vakaro ir pusę visų vaikų mokyklos atostogų. Pirmąją vaikų vasaros atostogų pusę skyrė bendrauti su vaikais tėvui V. V. , antrąją vaikų vasaros atostogų pusę skyrė bendrauti su vaikais motinai S. V. .

2. V. V. vaikus pasiima iš motinos ir grąžina juos motinai S. V. . Nesant galimybės vaikų pasiimti nustatytu laiku, vaikus tėvas V. V. pasiima sekmadienį, nesant galimybės vaikų pasiimti nurodytą šeštadienį ar sekmadienį, vaikus tėvas V. V. pasiima sekantį šeštadienį ar sekmadienį.

3. Pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną skyrė bendrauti su vaikais motinai S. V. .

4. Antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną skyrė bendrauti su vaikais tėvui V. V. .

5. Jeigu šventinė diena tik viena, vaikai lieka su motina S. V. .

Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš V. V. S. V. 100 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš S. V. V. V. 100 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš V. V. į valstybės biudžetą 18,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tokią šalių bendravimo su vaikais tvarką teismas nustatė, atsižvelgiant į vaikų interesus ir siekiant sudaryti galimybę skyrium gyvenantiems tėvui ir motinai maksimaliai dalyvauti savo vaikų auklėjime. Teismas nusprendė, kad sekmadieniais vaikus tėvas motinai turi grąžinti 16 val., o ne 18 val., kaip prašoma priešieškinyje, nes vaikams turi likti laiko pasirengti mokyklai. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pirmąją vaikų vasaros atostogų dalį skirti tėvui bendrauti su vaikais motyvavo tuo, kad jam tenka mažesnė galimybė susitikti su vaikais mokslo metų laikotarpiu, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis, be to, šio sprendimo vykdymas yra neįmanomas, nes vaikai yra išvežti į Norvegiją. Apeliantas mano, kad ieškovė neketina leisti atsakovui bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas prašęs savo atstovo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paviešinti tai, kad atsakovas neturi galimybės bendrauti su savo vaikais, nes jie yra išvežti į Norvegiją, ir patikslinti reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvoje, tačiau toks reikalavimas nebuvo pateiktas. Apelianto teigimu, nepagrįstai nebuvo patenkinti ir kiti atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą LR CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo. Sprendžiant kilusį ginčą aktualus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir LR CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. LR civiliniame kodekse yra užtikrinama LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai; vaikai turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (LR CK 3.170 str. 1-3 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, teismas gali nustatyti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė šalių ginčą dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Išnagrinėjus bylos faktines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą šalių dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais tvarką, kuri atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam atsakovui įgyvendinti savo teisę maksimaliai dalyvauti savo vaikų auklėjime ir bendrauti su jais (LR CK 3.175 str. 2 d.). Nors pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo pareikštą priešieškinį tik iš dalies, nėra pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes jos atitinka šalių nepilnamečių vaikų teisėtus interesus bei poreikius ir yra tinkamai motyvuotos.

Apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys teisiniai argumentai (LR CPK 306 str. 1 d. 3 p.), kurie būtų susiję su pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos neatitikimu šalių teisėtiems interesams ir jų nepilnamečių vaikų poreikiams, o yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, jog šio teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti. Atmetant šiuos atsakovo teiginius kaip nepagrįstus pažymėtina, jog LR CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys. Tuo atveju, jei įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra vykdomas, jis gali būti pateikiamas priverstiniam vykdymui LR CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Net ir tuo atveju, jei šalys ar viena iš šalių kartu su nepilnamečiais vaikais gyventų Norvegijoje, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, jį pripažinus įstatymų nustatyta tvarka, galėtų būti pateikiamas priverstiniam vykdymui Norvegijoje.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su savo nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo res judicata galios neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl kitokios šalių bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo ar vaikų gyvenamosios vietos su kitu iš tėvų nustatymo (LR CK 3.169 str. 3 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Gintaras BastakysRimvida Zubernienė