Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (du epizodai) laisvės atėmimu 3 metams,

2) 1999 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 300 litų vertės turto konfiskavimu, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, prijungta neatlikta bausmė pagal 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 300 litų vertės turto konfiskavimu,

3) 2003 m. liepos 17 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. Ž. 2019 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį, dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. birželio 26 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvinės spintelės stalčiuje laikė 14 vienetų šaudyti tinkamus šaudmenis, o būtent - pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, iki kol 2020 m. birželio 26 d., laiko tarpe nuo 12.08 val. iki 14.08 val., 14 vienetų šovinių, kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis V. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis turi visureigį ir važiuodamas iš brolio prie miško pamatė stovintį, užbuksavusį (užklimpusį) tamsios spalvos automobilį VW Golf. Jį sustabdė ir paprašė ištraukti automobilį, jis ištraukė. Tai buvo medžiotojai. Po to jis važiavo į namus, o medžiotojų automobilis jam iš paskos. Atvažiavus į jo namų kiemą, medžiotojai dar jo paprašė kitą kartą nuvežti juos į tą mišką ir išvažiavo. Praėjus gal mėnesiui, jie atvažiavo pas jį ir paprašė su džipu pavežti iki miško, nes buvo šlapia, o savo automobilį paliko jo namų kieme. Jis juos nuvežė iki miško, po kurio laiko jie jam paskambino, kad parvežtų atgal iš miško. Parvežus jie sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Medžiotojai turėjo ginklus, o kokius jis nežino. Po kurio laiko, valydamas savo automobilį už sėdynės rado dėžutę su šoviniais. Manė, kad jeigu medžiotojai atvažiuos, šovinius atiduos, tačiau jie nebeatvažiavo, dėžutė su šoviniais taip ir liko ir ją tiesiog pamiršo. Dėžutę su šoviniais atsinešė į namą ir padėjo virtuviniame stalčiuje. Kratos metu tyrėjai rado dėžutę su šoviniais. Jis pats šovinių nenaudojo, nes ginklo niekada neturėjo. Tikėjosi, kad medžiotojai atvažiuos ir šovinius atiduos.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis V. Ž. parodė, kad padarė nusikaltimą, dėl savo veiksmų gailisi, dirba (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas paskirtų realią laisvės atėmimo bausmę, nukentės jo ir jo šeimos interesai, neteks darbo. Susirasti kitą darbą nėra lengva. Sprendžiant klausimą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo labai piktas ir sutiko su arešto bausme. Norėtų, kad būtų skirta bausmė, nesusijusi su arešto bausme, kad galėtų dirbti, būti su šeima. Žmona kažkiek dirba, turi neįgalumą. Jis dirba (duomenys neskelbtini), o prieš tai dirbo Šiauliuose, tačiau teko nebedirbti, nes siūlė važiuoti dirbti į užsienį, arba išeiti iš darbo. Į užsienį važiuoti dirbti nenorėjo. Šis jo darbas susijęs su važinėjimu vietoje, kartais reikia važiuoti į Rygą. (duomenys neskelbtini) užsiima krovinių pervežimu, veža grūdus, skaldą. Jis supranta, kas yra intensyvi priežiūra, supranta, kad jam nebūnant vietoje, turėtų pranešti probacijos tarnybai.

Po kaltinamojo V. Ž. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš 2020-06-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuota, jog iš D. K. pasiklausymo pokalbių nustatyta, kaip V. Ž. su D. K. tarėsi dėl ginklo ir šovinių įsigijimo. (t. 1, b. l. 99–100)

Iš 2020-06-10 pažymos iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad V. Ž. neturi teisės laikyti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų. (t. 1, b. l. 114)

Iš 2020-06-26 kratos protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), V. Ž. gyvenamosiose patalpose, virtuvinės spintelės stalčiuje rasta popierinė dėžutė, kurioje buvo 14 vnt. šovinių. (t. 2, b. l. 31–42)

Iš 2020-11-23 Specialisto išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini), virtuvinės spintelės stalčiuje rasti 14 vienetų šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. (t. 2, b. l. 57–60)

Kaltinamojo V. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir savo namuose laikė 14 vienetų šaudyti tinkamus šaudmenis.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Ž., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis V. Ž. yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 4, b. l. 4–8), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 9–11), dirba, darbdavio charakterizuojamas labai gerai (t. 4, b. l. 12, 65), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 4, b. l. 13), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo neturi ir nurodo, kad jis turi žmoną bei du pilnamečius sūnus (t. 4, b. l. 64), žmona S. Ž. yra neįgali, nustatytas darbingumo lygis 35 procentai (t. 4, b. l. 66). Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – areštą. (BK 41, 49 straipsniai)

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo V. Ž. teigiamai charakterizuojamą asmenybę, neatimant jam galimybės dirbti, nenutraukiant jo turimų socialinių ryšių, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus.

V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 27-29), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- šovinių dėžutė, esanti voke prie bylos 1 tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina. (BK 94 straipsnis)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

V. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, V. Ž. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuolat nešioti (dėvėti) elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, įpareigojant tęsti darbą, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- šovinių dėžutę, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.