Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-12-28 · Civilinė byla Nr. 2-989-446/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-28
Bylos Nr.
2-989-446/2011
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00870-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
D. B., A. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-989-446/2011Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00870-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 128.1.; 128.2.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 28 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei, Redai Mišeikytei,dalyvaujant pareiškėjai D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir D. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jie iš karto po savo tėvo V. G. mirties 1995 m. birželio 22 d. priėmė jo palikimą lygiomis dalimis – po ½ dalį, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jo turtą.

Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties tėvams priklausančiame name liko gyventi jų motina, kuri po 1994 m. rudenį patirto insulto buvo neįgali, paralyžuota, ji ir jos brolis A. G.. Ji ir jos brolis naudojosi visu tėvų bendrai užgyventu turtu – namu, ūkiniais pastatais, namų valdos žemės sklypu, buities ir namų apyvokos daiktais, tačiau pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Praėjus penkeriems metams po tėvo mirties, A. G. vedė ir išsikraustė gyventi į Kauną. Ji ir toliau liko gyventi ir šiuo metu gyvena tėvų name, slaugė neįgalią motiną, kuri 2011 m. liepos 30 d. mirė. Po tėvų mirties jiems, pareiškėjams, atiteko visi tėvų asmeniniai, bendrai užgyventi namų apyvokos daiktai, baldai, ji iki šiol naudojasi visu tėvams priklausiusiu turtu.

Suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities VMI - nuomonės nepareiškė, iš atsiliepimo (b.l. 30-31) matyti, kad jis su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Iš mirties liudijimo (b.l. 7) matyti, kad V. G. mirė 1995 m. birželio 22 d. Iš pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 35) matyti, kad V. G. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 9-10) matyti, kad po V. G. mirties liko jam nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatu ir kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Iš palikimo atsiradimo vietos notarų biurų (b.l. 11, 12), Šiaulių apskrities archyvo (b.l. 13) pažymų, Centrinės hipotekos įstaigos informacijos (b.l. 14) matyti, kad Testamentų registre V. G. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų, paveldėjimo byla į palikėjo V. G. palikimą nėra užvesta, kadangi niekas iš įpėdinių įstatymo nustatytu terminu paveldėti nesikreipė. Iš santuokos ir mirties liudijimų (b.l. 15, 16) matyti, kad palikėjo V. G. sutuoktinė D. G. mirė 2011 m. liepos 30 d. Iš gyventojų registro tarnybos pažymos (b.l. 19) matyti, kad pareiškėjas A. G. nuo 1992 m. iki 2005 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytoja M. V. parodė, kad mirusio V. G. namuose (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvena jo dukra D. B., kurį laiką šiame name gyveno ir mirusiojo sūnus A. G..

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai po savo tėvo V. G. mirties faktiškai naudojosi, valdė, disponavo tėvui priklausiusiu turtu, mirusiojo sutuoktinė pretenzijų į palikėjo V. G. palikimą nereiškė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjai – mirusiojo V. G. vaikai (b.l. 17, 18, 43), pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Duomenų, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, nėra. Iš pareiškėjos D. B. paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio tėvo palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, namų ūkio ir buities daiktus, palikėją V. G. pergyvenusi sutuoktinė tam neprieštaravo, pati dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė, kitu būdu nei vienas iš įpėdinių palikimo nepriėmė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po V. G. mirties jo palikimą priėmė vaikai A. G. ir D. B..

Kaip jau minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Ypatingos teisenos byloje, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdiniai palikimą priėmė faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą, paveldėto turto padalijimo klausimas nesprendžiamas, paveldimo turto masė, įpėdinių dalys turte nenustatomos, todėl pareiškimas dalyje dėl fakto nustatymo, kad įpėdiniai lygiomis dalimis priėmė palikimą, neparemtas įstatymu, nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl iš pareiškėjų priteistinos teismo išlaidos valstybei, kurias šioje byloje sudaro 23,70 Lt – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti dalinai. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 1995 m. birželio 22 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš A. G. ir D. B. po 11,85 Lt (vienuolika litų 85 ct.) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė