- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- 1-689-900/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-30550-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko;
2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko;
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2016 m. birželio 29 d. apie 19¹⁵ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – sugyventinei V. J. tyčia sudavė delnu du kartus į pakaušį, suėmęs ranka plaukus, tampė ją po kambarį, sukeldamas nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. P. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (33-34 b. l.), kuriame nurodyta, kad V. J. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena metus, veda bendrą ūkį. Su jais gyvena (duomenys neskelbtini) (V. J.) dviejų metų dukrytė E. R.. Jis ir (duomenys neskelbtini) yra karštakošiai, dažnai pykstasi. Jis 2016 m. birželio 29 d su (duomenys neskelbtini) buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Be priežasties apsipyko. Jis negražiai ją vadino, dėl ko gailisi. Konflikto metu apie 19¹⁵ val. tyčia sudavė V. J. du kartus delnu į pakaušį ir, suėmęs ranka plaukus, ją tampė po kambarį. Po to konflikto (duomenys neskelbtini) išėjo į laiptinę, kažkam skambino. Jis išėjo iš namų, vėliau atsiprašė V. J..
Nukentėjusiosios V. J. protokolais – pareiškimais ir jos parodymais, užfiksuotais protokoluose (4, 6-8, 25-28 b. l.), kuriuose teigiama, kad su A. P. gyveno apie 1 metus, vedė bendrą ūkį. Sugyventinis A. P. 2016 birželio 29 d. apie 19¹⁵ val. nuomojome bute adresu (duomenys neskelbtini), ėmė prie jos kabinėtis, išplūdo ją su mažamečiu vaiku E. R., varė lauk iš namų, nors būtent ji nuomojasi butą. A. P. ne kartą sakė, kad jos tėtis moka (nuomą) už butą, todėl jei jis nepasiims, ji išmes jo daiktus. A. P. į tai atsakydavo, kad dings jos daiktai. Kadangi ji neišėjo iš buto, A. P. mažametės E. R. akivaizdoje du kartus sudavė delnu per viršugalvį, po to sugriebė už plaukų, tampė po kambarį, sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio išbėgo į laiptinę, paskambino BPT 112 ir išsikvietė policijos pareigūnus. Supratęs, kad ji kviečia policijos pareigūnus, sugyventinis pabėgo iš namų. Sugyventinis mušė ne pirmą kartą, tačiau policiją iškvietė ir pareiškimą parašė pirmą kartą. Ji šiuo metu negyvena su A. P.. Rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl į teismo medicinos ekspertus nesikreips, medikų pagalbos nereikėjo, civilinio ieškinio nereiškia.
Taip pat 2016 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele (10-12 b. l.), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (17-19 b. l.), BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje nurodyta, kad A. P. sugyventinei ranka trenkė per galvą, namuose buvo vaikas, GMP nereikėjo (13-16 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 30 parų arešto bausmę, įpareigojant atlikti jį poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 parų arešto. Areštą paskirti atlikti areštinėje.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (103-107 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.) Kaltinamasis, pritaikius BK 93 straipsnį, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį; du kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, bausmę atliko (37-88, 102 b. l.). Keturis kartus baustas administracine tvarka už įvairius - smulkius ir itin šiurkščius - KET bei viešosios tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi; kartą surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (89-92, 95 b. l.). Nedirba (94 b. l.). Nevedęs.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Įvertinęs nusikaltimo priežastis, padarinius, eigą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmė aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Anksčiau skirtos laisvės apribojimo bausmės poveikio nepadarė, buvo mažai efektyvios. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma viena iš griežtesnių bausmės rūšių – areštas, kurio trukmė parenkama mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (35-36 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. skirtą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Išaiškinti A. P., kad ne vėliau nei per 7 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie LR TM dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).
A. P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti A. P., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.