- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-05
- Bylos Nr.
- PK-130-799/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-3-00012-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, gavusi nukentėjusiojo V. Ž. skundą iškelti baudžiamąją bylą G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
nukentėjusysis V. Ž. 2012 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi skundu į Šilalės rajono apylinkės teismą prašydamas G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. ir prašė paskirti jam bausmę. Be to, pripažinti V. Ž. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, G. L. – civiliniu atsakovu bei priteisti iš G. L. nukentėjusiojo naudai 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012 m. birželio 9 d. respublikiniame laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ Nr. 46 (9169), straipsnyje „Tarp medžiotojų įsiplieskė rietenos“ pirmajame ir trečiajame puslapiuose, G. L., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, konstatuodamas, kad „vieni jų išėjo savo noru, nes nemokėjo valstybei mokesčių, o kitus pašalinome, nes jie pažeidinėjo mūsų įstatus, brakonieriavo“, tuo paniekindamas, pažemindamas ir pakirsdamas pasitikėjimą nukentėjusiuoju, dėl ko jis patyrė didelę neturtinę žalą. Nukentėjusysis mano, kad kaltinamasis G. L. tyčia ir sąmoningai, turėdamas tikslą apšmeižti jį ir kitus asmenis, dienraštyje paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Dėl tokios informacijos paskleidimo, nukentėjusysis patyrė ir patiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, neturtinę žalą įvertina 2500 Lt. Taip pat skunde nurodo, kad 2012 m. gegužės 12 d. „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu, nukentėjusysis ir kiti aštuoni šio būrelio nariai buvo pašalinti iš minėto medžiotojų būrelio narių. Kadangi mano, jog šis sprendimas yra neteisėtas, civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl sprendimo dalies panaikinimo, byla dar neišnagrinėta.
Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal nukentėjusiojo V. Ž. skundą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str.1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 154 straipsnį šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kai kaltininkas paskleidžia aiškiai melagingus prasimanymus, tai yra tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet turi suprasti, kad jos neatitinka tikrovės. Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagrindinis šmeižimo turinį sudarantis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.
Analizuojant V. Ž. teismui pateiktą skundą, matyti kad 2012 m. birželio 9 d. dienraštyje „Valstiečių laikraštis“ išspausdintas straipsnis „Tarp medžiotojų įsiplieskė rietenos“, kuriame analizuojamas konfliktas, kilęs tarp pašalintų medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ narių bei būrelio pirmininko G. L.. Tačiau šiame straipsnyje visiškai nepaminėta pareiškėjo V. Ž. pavardė.
V. Ž. skunde nurodo, kad G. L. padarė nusikaltimą duodamas interviu „Valstiečių laikraštis“ žurnalistei N. P., nes duodamas interviu ir atsakydamas į žurnalistės klausimus apie medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ narių pašalinimo motyvus, žinodamas, kad jo suteiktą informaciją išspausdins respublikinė spauda, tiesiogiai ir nedviprasmiškai apkaltino visus pašalintus iš būrelio narius, tame tarpe ir jį, brakonieriavimu, nemokėjimu valstybei mokesčių ir piktybišku elgesiu. Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvus ir niekuo nepagrįsti. Duoti interviu žurnalistams nėra nusikaltimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad į žurnalistus kreipėsi siekdami paskleisti spaudoje savo poziciją dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, patys pašalintieji. G. L., atsakydamas į žurnalistų klausimus nurodė įvairias priežastis, dėl kurių sumažėjo medžiotojų būrelio narių skaičius, tačiau išvardintų pašalinimo motyvų nepriskyrė visiems pašalintiems asmenims ir nei vieno pašalintojo atžvilgiu konkrečių pašalinimo aplinkybių nekomentavo ir neįvardijo. Ši aplinkybė, priešingai negu nurodo pareiškėjas, nesuteikia pagrindo išvadai apie pašalintų medžiotojų būrelio narių šmeižimą, kad visi jie buvo pašalinti dėl mokesčių nemokėjimo, brakonieriavimo ir piktybiško elgesio. Iš pareiškėjo V. Ž. skundo turinio matyti, kad jis iš medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ narių pašalintas neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu, dėl to, kad pažeidė būrelio įstatus. Viena iš G. L. interviu metu paminėtų būrelio narių pašalinimo motyvų ir buvo nurodyta įstatų pažeidimas. Nesutikdamas su pašalinimo iš medžiotojų būrelio sprendimu, šį sprendimą V. Ž. ginčija civiline tvarka. Nukentėjusiojo V. Ž. išdėstyti teiginiai, jog G. L., atsakydamas į žurnalistės klausimus, turėjo tiesioginį tikslą paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją tam, kad jis būtų paniekintas ir pažemintas, neduoda pagrindo išvadai, kad G. L. turėjo tikslą tyčia pažeminti ir įžeisti V. Ž. bei sukėlė neigiamas teisines pasekmes. V. Ž. skundo argumentai neduoda pagrindo vertinti G. L. laikraščio korespondentei išsakytus teiginius kaip žeminančius ar įžeidžiančius pareiškėją. V. Ž. privataus kaltinimo skunde nurodyti G. L. išsakyti teiginiai negali būti vertinami kaip šmeižiantys ar įžeidžiantys. Vertinant G. L. išsakytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad juose nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino V. Ž. garbę ir orumą. Tokiu būdu jis nesukėlė BK 154 str. 2 d. dispozicijoje numatytų pasekmių. Nukentėjusiojo skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo skunde nurodomas aplinkybes. Todėl teismas prieina išvados, kad nukentėjusysis V. Ž. skunde nurodo vertinimą pagrįstą ne straipsnio teksto aiškinimu, o prašo iškelti privataus kaltinimo bylą remdamasis subjektyviais samprotavimais. Vien subjektyvus nukentėjusiojo įsitikinimas, kad perskaitęs straipsnį, kuriame net nėra paminėtas, jaučiasi paniekintas, įžeistas ir tuo straipsniu pakirstas pasitikėjimas juo, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti, o kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad G. L. nepadarė veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., kadangi pareiškėjo skunde įvardinta veika neatitinka minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tokiu būdu, teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, teismas pažymi tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo V. Ž. privataus kaltinimo skundą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nukentėjusiajam V. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.