- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- 1S-137-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00073-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties ir, susipažinęs su pateikta medžiaga
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos iškėlimo, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje 2013-01-22 dirbę pareigūnai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už jam sukeltą fizinį skausmą, jo žeminimą.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi R. K. pareiškimo nepriėmė ir perdavė jį Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl to, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui pareiškėjas R. K. prašo privataus kaltinimo tvarka baudžiamojon atsakomybėn patraukti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje priėmimo-paskirstymo skyriuje 2013-01-22 dirbusius pareigūnus, kurie jo atžvilgiu panaudojo neteisėtus veiksmus, išreikalauti iš Tardymo izoliatoriaus 2013-01-22 įvykio filmuotą medžiagą. Teigia, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje 2013-01-22 dirbę priėmimo-paskirstymo skyriuje pareigūnai iš jo tyčiojosi, žemino jo orumą, žalojo, kankino, šaldė, panaudodami spec. priemones ir taip sukėlė jam didelį nežmonišką skausmą, be to, mano, kad teismas neišreikalavo filmuotos medžiagos. Dėl to mano, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų ir visapusiškai bei objektyviai neištyrė visų aplinkybių, todėl priėmė pareigūnams palankų sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
BPK 407 straipsnyje numatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas bei šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.
Iš R. K. pareiškimo teismui matyti, jog jis prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pareigūnus, įvykio metu atlikusius jiems pavestas funkcijas, todėl yra pagrindas manyti, jog jų veiksmuose yra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Pagal teismų praktiką tarnybos įgaliojimų viršijimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, apima sulaikomų asmenų žeminimą (BK 155 straipsnio 1 dalis), žalojimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnis), ir pan. Tačiau BK 228 straipsnis nėra nurodytas BPK 407 straipsnyje, todėl dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos privalo būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris pradedamas bendra tvarka, numatyta BPK 166 straipsnyje, t. y. paduodant pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Taigi, apylinkės teismas R. K. pareiškimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pareigūnus pagrįstai perdavė Šiaulių apylinkės prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėtina, kad bylą perdavus prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka, sudaromos prielaidos tinkamai įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, siekiant nustatyti tiesą byloje, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai privalo surinkti ir kruopščiai ištirti visus – tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius duomenis, siekiant kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad bylą perdavus prokurorui, apylinkės teismas priėmė pareigūnams palankų sprendimą, neįvertinęs jo pareiškime nurodytų aplinkybių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria R. K. pareiškimas nepriimtas ir perduotas prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį R. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. K. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.