Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. R., būdamas valstybės tarnautoju, tai yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, kaip darbdavys pažeidė darbų saugos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, nukentėjusysis patyrė didelės žalos, t. y. jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

2010 metais S. R. organizavo seniūnijos ir seniūno kompetencijai nepriskirtus darbus: statybos darbus - inžinierinio statinio plieno konstrukcijos pėsčiųjų tilto gamybą ir statybą, tuo pažeisdamas Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 32 str., (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų 2009 m. gegužės 18 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-333, 11-12p., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtintų 2004 m. liepos 22 d., Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.DV-366, IV skyrių „Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“;

organizavo tilto per Mažupės upę savavališką statybą, pažeisdamas LR statybos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 2 dalies, reikalavimus;

pažeidęs aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, sudarė pagrindą atsirasti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo,(Žin., 2003, Nr.70-3170, toliau- Įstatymas) Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimų (Žin.,2000, Nr.3-88, toliau- Nuostatai) pažeidimams:

-neužtikrino darbo priemonių naudojimo darbo vietoje reikalavimų, nustatytų teisės aktais ir tuo pažeidė Įstatymo 16 straipsnio nuostatas (įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės); Nuostatų 1 priedo 2.12 punkto nuostatas (darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems yra skirtas ir pritaikytas).

pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus, susijusius su darbų sauga, netinkamai dėl neatsargumo atliko savo pareigas, dėl ko 2010-09-24 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku statant pėsčiųjų tiltą per Mažupės upę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės gale, įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. suirus techniškai netvarkingam kėlikliui ir dėl to krentant pakeltai pėsčiųjų tilto konstrukcijai, ji kliudė nukentėjusiojo darbuotojo A. K. galvą ir dėl šio smūgio A. K. buvo padaryta sunki galvos smegenų trauma, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 176 str. 1 d., 229 str.

Kaltinamasis S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepto per Mažupės upę buvo pradėti 2010 metų vasarą, 2-3 mėnesiai iki nelaimingo atsitikimo, nes gyventojai prašė sutvarkyti lieptą, kuris buvo avarinės būklės. Prieš tai dėl liepto remonto darbų buvo kreiptasi į rajono savivaldybę, tačiau finansavimo neskyrė. Liepto statybai reikėjo apie 40-50 tūkstančių litų. Nesant lėšų, negalėjo paruošti projekto, sudaryti sąmatos, pasamdyti laimėjusią konkursą firmą statyti lieptą ir nusprendė organizuoti lieptelio statybą. Reikėjo vietoje medinių supuvusių balkių uždėti metalines sijas nuo seno lieptelio, atlikti vietoje suvirinimo darbus. Projektą paruošė A. J. Jis nurodė kaip ir ką reikia daryti, parodė brėžinius. Darbams vadovavo darbų organizavimo inžinierius A. L.. A. L. davė nurodymą organizuoti darbus. Pastarasis žinojo, kad lieptas bus remontuojamas, pažeidžiant statybos įstatymą. Tam, kad išvengti nelaimingų atsitikimų rekonstrukcijos metu, žmonėm pereiti per upelį padarė atsarginį lieptą. Nukentėjusysis A. K. atėjęs atlikti darbų, kreipėsi būtent į A. L. Jis jį priėmė dirbti ir padarė pažeidimą. A. K. turėjo eiti į seniūniją, gauti nukreipimą ir tik tuomet eiti pas A. L., kad būtų nukreiptas darbams. Socialinė darbuotoja tokio nukreipimo nedavė. Nežinojo, kad su nukentėjusiuoju nebuvo sudaryta sutartis. Nelaimingo atsitikimo dieną liepto rekonstrukcijos darbus organizavo darbų organizavimo inžinierius A. L. Jis darbininkams paskirstė darbus. Kokius rekonstrukcijos darbus reiks atlikti aptardavę ryte. Lieptas buvo sumontuotas dirbtuvių kieme už 700 metrų nuo Mažupės upės. Įvykio dieną gabenant lieptą dalyvavo pats. Gyventojas J. L. lieptui pakelti davė savo kėlimo įrenginį. Vykdant montavimo darbus žmonėms buvo išduoti šalmai. A. K. buvo paskirtas dirbti inžinieriaus nurodymu ir pats pasisiūlė, kad nori dirbti prie liepto. Nelaimingo atsitikimo metu įvykio vietoje nebuvo. Apie tai buvo informuotas telefonu. Atvykęs į įvykio vietą sužinojo, kad sužeistas A. K. Aplankęs jį ligoninėje. Suprato, kad atsakyti dėl nelaimingo atsitikimo teks jam, tačiau mano, kad tai ne vien jis kaltas. Teigia, kad atsakyti turėtų visi. 3180,42 Lt civilinį ieškinį atlygino, susitaikė su nukentėjusiuoju, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad gauna 315 litų socialinę pašalpą ir už tai jam reikia dirbti visuomenei naudingus darbus. Tuo tikslu nuėjo į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Siuntimo neturėjo. Dėl darbo kreipėsi pas A. L. Jis nurodė, kur dirbti. Iki nelaimingo atsitikimo dirbo 2 dienas. Su saugumo technika buvo supažindintas. Dirbo prie liepto rekonstrukcijos. Apsauginiai šalmai darbo vietoje nebuvo išduoti ir neturėjo. Keliant lieptą, trūko trosas. Žmogus stovėjęs šalia turėjo rankoje laužtuvą, krisdamas tiltas išmušė laužtuvą ir juo buvo sužeistas. Skilo kaukolė. Neteko sąmonės. Apie 1 mėnesį buvo gydomas ligoninėje. Komplikacijų nebuvo. Liko liekamieji reiškiniai: negali dirbti, bijo, skaudėjo galvą. Mano, kad S. R. dėl įvykio nekaltas. Su juo susitaikė, pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti.

Liudytojas J. Š. parodė, kad 2012-09-24 (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ir sunkiai buvo sužalotas visuomenei naudingus darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dirbęs nukentėjusysis A. K. Šiam nelaimingam atsitikimui tirti buvo sudaryta komisija iš 4 asmenų. Vadovavęs šiai komisijai. Tiriant nelaimingą atsitikimą, remiantis liudininkų parodymais, daiktiniais įrodymais, atkurtos įvykio aplinkybės, padarytos schemos. Išvadoje konstatuota, kad seniūnas S. R. organizavo darbus, kurie nebūdingi seniūnijai, nenumatyti nei vietos savivaldos įstatyme, nei seniūnijos veiklos nuostatuose. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad pakėlus tiltą tam tikru aukščiu, iširo kėliklis vadinamas „gerve“, kuris buvo nepritaikyta tokiems darbams atlikti. Iširus kėlikliui, atsipalaidavo trosas, laikęs sumontuotą pėsčiųjų tiltą ir jis, krisdamas žemyn, sužalojo A. K. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl seniūno S. R. neveikimo. Jis neužtikrino nukentėjusiojo teisės dirbti saugiai ir sveikai. Seniūnas pats organizavo šiuos darbus, jis neturėjo teisės deleguoti šios funkcijos kitam asmeniui ir įpareigoti atlikti vienokius ar kitokius darbus, po nelaimingo atsitikimo neišsaugojo įvykio situacijos, nors nelaimingų atsitikimų nuostatai reikalauja, kad po nelaimingo atsitikimo įvykio vieta turi būti išsaugota tokia, kokia ji buvo įvykio metu. Po įvykio tilto montavimo darbai vyko toliau, dar kartą buvo rizikuojama kitų darbuotojų sveikata, gyvybe. Komisijos išvadą pasirašė visi keturi komisijos nariai. S. R., pavesdamas inžinieriui A. L. organizuoti visuomenei naudingus darbus, viršijo savo įgaliojimus. Seniūnas turėjo instruktuoti darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais, nes kiti darbuotojai seniūnijoje nėra apmokyti ir atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Statiniui nebuvo projekto, techninės dokumentacijos, darbams naudotas tam nepritaikytas keltuvas. A. K. atliko visuomenei naudingus darbus. Šių darbų organizatorius yra seniūnas. Seniūnas neturėjo leisti dirbti darbuotojui nepasirašius tos sutarties. Sutartyje turi būti nurodyta, kokius darbus galima atlikti, kokie darbai gali būti paskirti. Yra baigtinis tokių darbų sąrašas. Tilto statybos remonto darbus reglamentuoja Statybos įstatymas.

Liudytoja E. Ž. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje socialinio darbo organizatore visuomenėje. Žino, jog nelaimingo atsitikimo dienai susitarimas su A. K. dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo buvo nepasirašytas. A. K. turėjo atlikti visuomenei naudingus darbus už pašalpas kaip asmuo, gaunantis 315 Lt socialinę pašalpą. Susitarimai dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo sudaromi pagal savivaldybės sprendimą.

Liudytojas A. L. parodė, kad dirba darbo organizavimo inžinieriumi (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje. Atsako už visą materialinį turtą, paskiria darbus pasitarus su seniūnu, vykdo darbų priežiūrą, sudaro darbų saugos sutartis. 2010 metų rugsėjo mėnesį su seniūnu nutarė, kad reikia padaryti lieptą per Mažupę. Už pašalpas į seniūniją atėjo dirbti nukentėjusysis A. K. Jam davęs nurodymą, kad atliekant liepto statymo darbus palaikys, stovės prie trikojo. Ryte buvo pradėti liepto gabenimo prie upės ir statymo darbai. Atvežus lieptą, vyko paruošiamieji darbai. Buvo statomas ąžuolinis trikojis. Nelaimingo atsitikimo metu įvykio vietoje nebuvo. Apie įvykį jam pranešė telefonu. Atvykęs pamatė A. K. gulintį sužeista galva ant žemės.prie Mažupės upelio. Jis buvo nugabentas į polikliniką. Nukentėjusysis A. K. su darbų sauga buvo supažindintas. Apsauginiai šalmai tą dieną nebuvo išduoti. Nukentėjusysis apsauginio šalmo neturėjo. Siuntimo atlikti darbus jis neturėjo. Paskyręs jį dirbti, buvo įsitikinęs, jog A. K. darbams nukreipė socialinė darbuotoja.

Liudytojas A. J. parodė kad dirba seniūnijoje pastatų remontininku. Žino, jog norint statyti, rekonstruoti lieptą, reikėjo gauti leidimus statybai, projektavimui. Ar tokie leidimai buvo gauti nežino. Lieptą gamino visi. Darbams vadovavo inžinierius A. L. Kontroliavo ir seniūnas, ir inžinierius. Inžinierius vykdė seniūno nurodymus. Statant lieptą prie Mažupės upės, ištrūko keltuvo gervė iš guolio, lieptas krito ant padėklo, nukentėjusysis atsimušė į liepto skersinį ir nukrito. Po įvykio darbai iš karto pasibaigė, A. L. jį nuvežė į ligoninę.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2010-09-24 nuvežęs lieptą su traktoriumi iš dirbtuvių kiemo prie upės. Įvykio vietoje trūko trosas ir tiltas nugriuvo. Matęs, kad trūkus trosui ir krentant tiltui, A. K. nugriuvo ant žemės. Darbams vadovavo A. L.

Liudytojas M. L. parodė, kad 2010-09-24 buvo statomas tiltas per Mažupės upelį. Dirbo jis, A. J., V. M., A. K., A. Ž. Keliant tilto konstrukciją neišlaikė keltuvas „gervė“, Krito tilto konstrukcija ir buvo sužalotas A. K. į galvą. Tiltelio per Mažupės upę statybas organizavo seniūnas S. R.

Liudytojas J. L. parodė, kad jis paskolino savo keltuvą lieptui per Mažupės upę pakelti. Keltuvas buvo senas, išmestas į metalo laužą, gal 1972 metų gamybos, skirtas kelti kroviniui iki 300 kg. Atliekant liepto montavimo darbus nedalyvavęs, metalinės liepto konstrukcijos nematė.

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų S. R. kaltė pagrįsta dokumentine bylos medžiaga.

2010-11-18 Nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo A. K., tyrimo akte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) miesto seniūnas S. R. nesudarė su darbų atlikėju A. K. rašytinės darbų atlikimo sutarties, organizavo Vietos savivaldos įstatyme, (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos veiklos nuostatose nenustatytas seniūnijai nebūdingas inžinierinio statinio statybos bei seniūnui nepriskirtas funkcijas ir tuo viršijo įgaliojimus. Vykdydamas pėsčiųjų tilto per Mažupės upę statybos darbus, seniūnas neįgyvendino Statybos įstatymu jam suteiktos teisės gauti leidimą sudaryti sutartį su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vandens telkinio dalies naudojimui nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą, savo veiksmais sudarė galimybes savavališkai statybai, sudarė prielaidas atsirasti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimų pažeidimams. Seniūnija, kuri pati organizavo statybos darbus, nevykdė jai priklausančių darbdavio pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, saugos ir sveikatos darbe teisės aktų bei techninių dokumentų reikalavimų. 2010-09-24 neišdavė pėsčiųjų tilto montavimo darbus atliekantiems asmenims apsauginių šalmų, kitų asmeninių apsauginių priemonių, dėl ko nelaimingo atsitikimo atveju padidėjo galimybė pastirti sunkesnes traumas, neužtikrino darbuotojų saugos bei sveikatos prevencinių priemonių ir tuo pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse privalomus reikalavimus. Nesiėmė reikiamų priemonių esant tikimybei, kad kėliklio galimo suirimo atveju bus sukeltas pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai. Kėliklį panaudojo ne tiems darbams, kuriems jis buvo skirtas ir pritaikytas, neinformavo darbuotojų apie įrenginio saugų naudojimą, nesupažindino jų su galinčiais kilti pavojais, naudojant įrenginį darbo vietoje. Neužtikrino, kad darbuotojai, gavę užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokyti ir supažindinti su galinčiais iškilti pavojais. S. S. R., turėdamas žinoti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, davė darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus, neatitinkančius aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Viršydamas įgaliojimus, S. R. 2010-03-01 įsakymu Nr. V-1 „Dėl pavedimo“ pavedė darbo organizavimo inžinieriui A. L. organizuoti visuomenei naudingus darbus (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos socialinės pašalpos gavėjams ir pažeidė Pasvalio rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašo, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 13 d. sprendimu Nr,.T1-94. 3 punkto nuostatą, kad visuomenei naudingų darbų koordinatoriai ir organizatoriai Pasvalio rajono savivaldybėje yra seniūnai (1t., b.l. 45-52 .).

2010-12-08 specialisto išvadoje Nr.G1369/10 (05) teismo ekspertė A. K. konstatavo sunkią galvos traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu kairės smilkininės skilties srityje, dešinės smilkininės skilties sumušimu, kairio smilkinkaulio, kairės akiduobės ir kairio skruostikaulio lanko lūžiai, muštinės žaizdos smilkinyje ir momenyje, dėl ko buvo atlikta kaukolės trepanacija epidurinės hematomos pašalinimui. (b.b.1t. 40-41 l.).

2010-09-24 įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykio vietoje ant statomo pėsčiųjų tiltelio ir po juo, buvo rastos dėmės, panašios į kraują (1t., b.l. 11-23).

2011-01-10 apžiūrėtas savadarbis įrenginys (kėliklis), kuris po apžiūros perduotas saugojimui Pasvalio rajono policijos komisariatui (1t. , b.l. 32-38 ).

Teismo darbų saugos ekspertizės akte (b.l.90-93) konstatuota, kad užtikrinti saugų darbą yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovo, statinio statybos vadovo ir / ar montavimo darbų vadovų pareiga. Tikėtina, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad tilto kėlimui buvo naudojamas techniškai netvarkingas kėliklis arba minėtas kėliklis nebuvo pritaikytas kelti metalinį tiltą per Mažupės upę. Tikėtina, kad atliekami darbai neatitiko Įstatymo(2) 16 str. (įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės) arba nuostatų (5) 1 priedo 2.12 p- darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas.

Tokiu būdu kaltinamojo S. R. kaltė pagrįsta. Jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 176 straipsnį. 229 straipsnį. Kaltinamasis, būdamas Pasvalio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, organizavo tiltelio per Mažupės upę statybos darbus, kurio pakėlimui buvo naudojamas savadarbis kėlimo įrenginys, nepritaikytas kelti šio tilto konstrukcijai. Tilto konstrukcijos kėlimo metu šiam įrenginiui suirus ir krentant konstrukcijai, buvo sužalotas Pasvalio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje visuomenei naudingus darbus dirbęs A. K. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo darbų saugos ekspertizės išvada, patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tuo momentu, kai suiro tilto kėlimui naudotas savadarbis kėliklis ir tiriamas nelaimingas atsitikimas sietinas su netinkamo įrenginio naudojimu. S. R. organizavo tilto statybos darbus, davė nurodymus dėl šių darbų atlikimo ir už įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe atsakingas darbus organizavęs S. R.. Jis, būdamas valstybės tarnautoju, netinkamai dėl neatsargumo neatliko visų jam priklausančių pareigų, nesiėmė tinkamų priemonių organizuoti tokio pobūdžio darbus ir apsaugoti žmogaus sveikatą. Nors tiltelio statybos darbus vykdė kiti asmenys, tačiau jie nepatenka į statybos dalyvių, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei ekspertizės akte, atsakingų už statybos darbus, sąrašą.

Nukentėjusiojo A. K. parodymai, kad jį kliudė vieno iš liudytojų rankoje turėtas laužtuvas, teismas vertina kritiškai. Pats nukentėjusysis įvykio tiksliai neatsimena, tik daro prielaidą, kuri paneigta liudytojo M. L. parodymais. Tokių aplinkybių nenurodė liudytojais apklausti asmenys, dirbę prie tilto statymo darbų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas žalos atlyginimas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė du neatsargius nusikaltimus, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, padarytą turtinę žalą atlygino, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju A. K. Kaltinamasis ir nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą nutraukti, jiems susitaikius.

Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino žalą arba susitarė su nukentėjusiuoju dėl jos atlyginimo, susitaiko su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų (BK38 str.).

S. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, darančioms tokį susitaikymą galimu: jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos neatsargių nusikaltimų kategorijai., kaltinamasis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjęs jokių pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti, kaltinamasis neteistas, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybių, darančių susitaikymą negalimu, nėra. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.- 299 str., 301-305 str., 307 str.,313 str., teismas

nusprendžia:

S. R. pripažinti padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti savadarbis įrenginį, saugomą Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK patalpose, esančiose Vilniaus g.12, Pasvalio m., grąžinti savininkui J. L.

Baudžiamąją bylą 1-14-205/2012 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą