- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- T-48-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-1-00484-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- P. K.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2010-05-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 9 metams;
2) 2011-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 10 metų.
Bausmės pradžia – 2009-09-28, bausmės pabaiga – 2019-09-28.
Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2015-08-18.
Nuteistasis P. K. atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nutarties priėmimo dieną jam liko atlikti 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-01-11 priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti P. K. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2/3 dalis. Nors buvo baustas drausmine tvarka tris kartus, tačiau sugebėjo padaryti išvadas ir paskutinis pažeidimas buvo užfiksuotas 2013 metais. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas devynis kartus, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jo socialiniai ryšiai nenutrūkę, laisvėje planuoja gyventi su žmona ir vaikais, turi savo nuosavus namus, bausmės atlikimo metu buvo tris kartus išleistas į trumpalaikę išvyką aplankyti artimųjų. Stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija – jis laisvėje oficialiai dirbęs apie trejus metus, pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini)“. Pataisos namuose nuteistasis siekė prasmingo užimtumo, mokėsi ir įgijo keletą specialybių, šiuo metu taip pat mokosi Profesinio rengimo centre, mokymo įstaigos charakterizuojamas itin teigiamai. Taip pat jis lanko papildomas socialinės reabilitacijos programas, kas tikėtina ir turėjo įtakos nuteistojo elgesio pasikeitimui. Nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo – buvo 81 balas, 75 balai, šiuo metu rizika vertinama 69 balais. Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroras skundo dėl Komisijos nutarimo nepateikė.
Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis P. K. formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis vykdo ankstesnės Komisijos pasiūlytas rekomendacijas: dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupes. Mokosi, yra įgijęs keletą specialybių. Bausmės atlikimo metu paskatintas 9 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tris kartus buvo išleistas į trumpalaikes išvykas aplankyti artimuosius, į pataisos įstaigą grįžo laiku, pažeidimų nepadarė. Jo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo nuo 81 balo iki 69 balų pagal OASys. Visa tai rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo P. K. nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo sumažėjo keturiais balais (buvo 73 balai), ji išlieka vidutinė (69 balai pagal OASys), todėl nuteistojo daroma pažanga, mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, turi būti akivaizdi ir reikšminga. Tuo tarpu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė. P. K. yra 10 kartų teistas, nusikaltimą, už kurį nuteistas 2010-05-31 nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo metu, dabar jis atlieka bausmę už sunkius nusikaltimus (BK 182 str. 2 d., 260 str. 2 d.), kaltės nepripažįsta. Nors aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tiesiogiai nevertinamos, tačiau vertinant nuteistojo daromą pažangą bausmės atlikimo metu, būtina atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o šiuo atveju ankstesni teistumai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys ir tai leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl itin svarbios šiuo atveju yra nuteistojo rodomos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, kas leistų pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo P. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, jis buvo baustas drausmine tvarka tris kartus ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai, kad nuteistasis nevykdė režimo reikalavimų, jį charakterizuoja neigiamai, juolab, kad nuobaudos buvo skirtos už grubius pažeidimus (mobilaus ryšio telefono turėjimą, nelegalios programinės įrangos kompiuteryje turėjimą ir alkoholio vartojimą). Be kita ko, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius disponavo informacija, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę šiuose pataisos namuose, užsiėmė nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų patekimu ir jų platinimu pataisos namuose, taip pat kad jis dėl savo asmeninių savybių ir nepasidalinimo įtakos sferomis konfliktavo su kitais Kybartų pataisos namų nuteistaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad P. K. linkęs kai kurį savo elgesį ir jo pasekmes minimalizuoti, save pateisinti, kai kuriuos dalykus vertina paviršutiniškai, nesigilina į įvykių aplinkybes ir eigą ar pasekmes. Nors nurodoma, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ir dėl pasikeitusio požiūrio į nusikaltimus, visgi kaltės dėl padarytų nusikaltimų jis nepripažįsta. Tuo tarpu kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, ir akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl negalima spręsti, kad toks asmuo bausmės atlikimo metu daro reikiamas išvadas ir sąžiningai stengiasi pasitaisyti. Taigi, nurodytos aplinkybės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad nuteistasis nesuvokia pasirenkantis netinkamus elgesio modelius, ką patvirtina ir išliekantis kriminogeninis veiksnys – netinkamas gyvenimo stilius ir draugai. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas devynis kartus, paskutinį kartą paskatintas 2016-09-30, tačiau po šio paskatinimo 2016-10-19 už režimo reikalavimų pažeidimą buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu (asmens byla, II dalis, IV tomas, b. l. 177). Teismo nuomone, atsižvelgus į nuteistajam skirtas bausmės atlikimo metu drausminio poveikio priemones, jų ir paskatinimų skyrimo laiką, daryti išvadą apie nuteistojo akivaizdų teigiamą elgesio pasikeitimą ir jo galimybes tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį dar anksti. Komisija nutarime pažymėjo, kad stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, tačiau teismas su tokia išvada nesutinka. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis dėl įsidarbinimo kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją, tuo tarpu nuo 2015-08-18 bausmę jis atlieka Alytaus pataisos namuose ir dėl įsidarbinimo šioje pataisos įstaigoje kreipėsi tik 2016-10-11 (asmens byla, II dalis, IV tomas, b. l. 172), tai yra vykdydamas ankstesnės Komisijos rekomendacijas. Taigi, iki šio laiko jis pastangų įsidarbinti nerodė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog laisvėje jis oficialiai dirbo tik trejus metus. Esant šioms aplinkybėms, spręsti apie teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją nėra pakankamo pagrindo. Nuteistasis pateikė pažymą apie tai, kad laisvėje bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla, II dalis, IV tomas, b. l. 190), tačiau pažymoje nenurodytos pareigos ar funkcijos, kurias jis atliks šioje bendrovėje, be to, pažymoje nurodomas bendrovės adresas Joniškio r., Pavirčiuvės k., Kaštonų g. 9, tuo tarpu nuteistasis laisvėje planuoja gyventi su šeima Šiaulių r., Alksnyniškių k., todėl kai nėra konkrečių duomenų apie nuteistojo darbo funkcijas ir darbo vietą, kyla pagrįstos abejonės dėl nuteistojo realios galimybės dirbti minėtoje bendrovėje. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl tokių pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016-10-11 nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016-09-02 nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016). Teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu atlygino 302,07 Eur civilinį ieškinį, tačiau bausmę jis atlieka nuo 2009-09-28, o duomenys apie nurodyto ieškinio atlyginimą iš antstolės gauti tik 2016-09-06 (asmens byla, II dalis, IV tomas, b. l. 166), be to, jis turi ir 6 102,24 Eur civilinį ieškinį, tačiau jo nei dalies nėra atlyginęs, nors vien tik per vienerius metus nuo 2015-12-16 iki 2016-12-16 į asmeninę sąskaitą gavo 3 269,39 Eur, iš jų išleido 2 972,32 Eur. Tai rodo gan atsainų nuteistojo požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu dar negalima konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos koreguojant elgesį teigiama linkme ir jo gebėjimo ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-01-11 nutarimą taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.