- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-85-768/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-06755-16
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Donatas Jatužis (pran.), Laimantas Misiūnas
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Laimanto Misiūno ir Eigirdo Činkos,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto Vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame R. K. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, t.y., tuo, kad 2016-02-10 apie 15. 00 val., gyvenamajame name, esančiame Rokiškio r., Kamajų sen., Rudžių k., Rudžių g. 9, pasinaudodamas L. N. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir fizinės negalios, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusios valią, taip išžagino L. N..
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis R. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį, jį iš suėmimo paleisti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Apeliantas skunde nurodo, kad jo ankstesni teistumai bei jam pateiktas įtarimas neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Jis nori integruotis į visuomenę ir sąžiningai dirbti, nes turi susiradęs darbą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – socialinį būstą, kurį remontuojasi, taigi mano, kad jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Kadangi niekur nebėgo iki atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą, todėl ir toliau nesiruošia bėgti ar slapstytis bei mano, kad griežčiausia kardomoji priemonė neturėtų būti taikoma.
Teismo posėdyje dalyvavusi advokatė palaikė apeliacinio skundo argumentus ir teigė, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti. Prokuroras nurodė, kad R. K. suimtas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, įtariamajam R. K., nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo įtariamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: apžiūrų protokolai, nukentėjusios L. N. ir liudytojų V. K., D. S., Alvydo Raugalo parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Aukštesniojo teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Pažymėtina, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė negali būti absoliutus kriterijus konstatuoti esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo pagrindą. Tačiau atsižvelgiant į kitas aplinkybes galima spręsti, kad pagrindo manyti, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra. Šiuo metu R. K. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nevedęs, nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, anksčiau smurtavęs prieš savo šeimos narius, dėl to galima vienareikšmiškai tvirtinti, kad būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso.
Kaip matyti iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos pateiktų duomenų, R. K. turi pastovią gyvenamąją vietą - gyvena socialiniame būste, tačiau piktnaudžiauja alkoholiniai gėrimais, todėl pastovaus darbo neturi. Šios aplinkybės, kaip ir paties suimtojo tvirtinimas apie tai, jog jis turi susiradęs darbą ir ruošiasi dirbti bei neketina naujai nusikalsti, nepaneigia kitų byloje esančių duomenų, kurie leidžia spręsti, kad įtariamasis R. K. būdamas laisvėje gali daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, šiuo atveju sunkų nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, pragyvenimo lėšų gavimas, kiti duomenys. Paminėtus duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai. Bylos duomenys rodo, kad įtariamasis R. K. ne tik, kad niekur oficialiai nedirba ir piktnaudžiauja alkoholiu, jis praeityje buvo teistas 3 kartus. Visos veikos, už kurias įtariamasis buvo teisiamas, padarytos prieš asmenį, susijusios su smurtu arba grasinimu jį panaudoti. Pažymėtina, kad R. K. iš įkalinimo vietos buvo paleistas 2016-01-27 ir jau apibūdinamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jo teiginiai, kad jis ruošiasi integruotis į visuomenę yra vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nepagrįsti bei neatitinkantys jo šiuo metu vedamam gyvenimo būdui. Taigi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir laikas nuo laiko daro nusikalstamas veikas, kurių dalis, kaip jau minėta pirmiau, yra susijusios su smurto panaudojimu bei alkoholio vartojimu. Tokie duomenys itin neigiamai charakterizuoja R. K. ir turi didesnę reikšmę sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą nei jo turimi socialiniai ryšiai (registracija darbo biržoje, atsitiktiniai darbai, kuomet įtariamasis nepiktnaudžiauja alkoholiu, gyvenimas socialiniame būste). Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Tokiu būdu aukštesnysis teismas sprendžia, jog BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai skundžiama apylinkės teismo nutartimi įtariamajam nustatyti visiškai pagrįstai.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi R. K. suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti įtariamojo R. K. skundą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.