Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. kovo 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – areštu 25 paroms, pritaikius BK 92 straipsnio 2 dalį bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2004 m. gruodžio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2004 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 25 dienoms, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2005 m. gruodžio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2004 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2006 m. lapkričio 13 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2007 m. sausio 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2006 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 3 d. ir 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2007 spalio 18 d. nutartimi panaikintas bausmės atidėjimas.

6) 2008 m. liepos 3 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

7) 2009 m. vasario 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

8) 2015 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 16 parų, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu į bausmę įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pripažinta, jog bausmę yra atlikęs;

9) 2017 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

10) 2018 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams (įsiteisėjo 2018 m. kovo 6 d).

Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 8 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. kovo 7 d.

Komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 357–130 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam M. B. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu M. B. atlieka 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą. Praeityje M. B. jau teistas net 8 kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus. Pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas vos 14 metų amžiaus. M. B. praeityje 7 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, iš jų 2 kartus nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė. Nusikaltimą už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis taip pat įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teisės pažeidimai išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio rizika sudaro net 96 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Atsižvelgiant į tai, kad tokia nusikalstamo elgesio rizika jau yra artima aukštai, teigiamos nuteistojo pažangos nustatymui būtinas esmingas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, tačiau šiuo atveju, nuo pirmojo vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 2 balais (buvo 98 balai). Įvertinus didelį nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių – 96 balai, bei tai, kad iš minėtų balų net 48 sudaro dinaminiai, kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar galėtų pakeisti, 2 balų sumažėjimas laikytinas nežymiu ir neduodančiu pakankamo pagrindo manyti, kad M. B. esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme.

Vertinant M. B. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog nuteistojo tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai tinkami. Pripažįsta, jog įprastai nusikalsdavo neblaivus, suvokia, kad alkoholio vartojimas privesdavo prie problemų: provokuodavo agresyvų elgesį, savitvardos stoką, nusikalstamumą. Siekdamas spręsti turimas problemas, šiuo metu dalyvauja AA užsiėmimuose, pykčio ir agresijos valdymo grupinėje terapijoje, lankė spalvinimo terapijos užsiėmimus. Turi išsikėlęs tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius tikslus. Geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kito nuomonę, nėra kategoriškas. Tačiau neigiamai vertinama tai, kad nuteistasis yra kiek manipuliatyvus, kai kurią informaciją linkęs nutylėti. Nuteistasis teigia, jog ne visi nusikaltimai buvo įvykdyti impulsyviai, tačiau stebimas polinkis kartoti tas pačias klaidas minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams. Aplinkybė, jog M. B. sistemingai kartoja tas pačias klaidas, minimalizuoja galimas neigiamas pasekmes, rodo, jog jis vis dar nėra linkęs analizuoti savo padarytų nusikaltimų, nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, bei nepakankamai kritiškai vertina pasekmes, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, kas leidžia abejoti pakankama jo elgesio korekcija.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. B. nuostatose taip pat nestebimas ryškus teigiamas pokytis. Teigiamai vertinama tai, jog nors M. B. bausmės atlikimo metu ir nėra skatintas, tačiau šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių laikosi nuosekliai. Neigiamai vertinama tai, jog nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių neformalių taisyklių. Šiuo metu atlieka bausmę, kadangi pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, o praeityje netgi yra teistas už pabėgimą iš įstaigos. M. B. supranta motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, tačiau laisvėje ne visuomet į pareigas žvelgdavo atsakingai. Aukščiau minėtos aplinkybės M. B. charakterizuoja, kaip nelinkusį paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms, bei nevykdantį jam pavestų įsipareigojimų asmenį, kas leidžia abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, M. B. įkalinimo įstaigoje nedirbo, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. pradėjo mokytis Alytaus profesinio rengimo centre, elektrikos įrengimų montuotojo specialybės. Laisvėje jo turima darbinė patirtis taip pat labai menka, prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą jis nedirbo, pragyvendavo iš neoficialių pajamų ir iš neįgaliojo pensijos. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskutinėje darbovietėje išdirbo tik apie vieną mėnesį, darbovietę paliko, nes buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. M. B. turi pradinį išsilavinimą, yra baigęs prekybinės salės konsultanto mokymus, Šiaulių darbo rinkos ir mokymo centre. Taigi, M. B. menka darbinė patirtis bei atsainus požiūris į darbą tiek būnant pataisos namuose, tiek ir laisvėje, apsunkintų jo integraciją į visuomenę, bei galimybę uždirbti pinigus tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad dauguma jo įvykdytų nusikaltimų padaryti būtent dėl siekio pasipelnyti.

M. B. lygtinio paleidimo atveju ketina grįžti į tą patį butą, kuriame jis gyveno ir prieš patenkant į įkalinimo įstaigą. Šis butas priklauso jo seneliams, jame jis gyveno kartu su sugyventine, vaiku, seneliais. Gretimame bute gyvena ir nuteistojo tėvas, kuris nuolat vartoja alkoholį. Teismo vertinimu, tokia aplinka M. B. atžvilgiu laikytina destabilizuojančia, nes gali nuteistąjį pastūmėti vėl nusikalsti, sugrįžti prie senų įpročių. Pažymėtina, jog nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę būtent dėl to, jog būdamas neblaivus smurtavo prieš minėtą savo sugyventinę, su kuria kartu gyveno, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pakartotinės prievartos rizika prieš ją vis dar vertinama kaip vidutinė. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, jog dauguma M. B. nusikaltimų buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo metu alkoholio vartojimo problema vis dar yra opi, nuteistasis ją sprendžia, lankydamas anoniminių alkoholikų susirinkimus įkalinimo įstaigoje, todėl grįžimas į aplinką, kurioje kiekvieną dieną vartojamas alkoholis, neabejotinai darytų neigiamą įtaką M. B. sveikimo nuo alkoholizmo procesui.

M. B. gyvenimo stilius ir draugai taip pat vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis pripažįsta, kad kai kuriuos praeityje padarytus nusikaltimus padarė grupėje. Nusikaltimus darė, veikiamas neigiamos draugų įtakos. Minėtos aplinkybės, lygtinio paleidimo atveju M. B. grįžus į tą pačią aplinką, gali padidinti riziką jam ir vėl nusikalsti.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. B. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją, juolab, kad bausmės atlikimo metu M. B. nei karto nebuvo ir skatintas už nepriekaištingą elgesį.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra labai didelė – daugiau kaip 1 metai 1 mėnesis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. rugsėjo 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–130 dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. rugsėjo 25 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.