- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-850-107-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-01883-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Teisėjas Jonas Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-30-1-01883-2012-3
2013 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. J., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims (3) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems (4) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012-12-15 iki 2012-12-17.
Iš E. J. priteista Valstybinei ligonių kasai 86,78 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. nuteistas už tai, kad 2012-12-15, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė savo močiutei E. J. į įvairias kūno vietas ir vieną kartą spyrė jai į koją, taip nukentėjusiajai padarė dešinio peties ir žasto sumušimus bei poodinę kraujosruvą ant dešinės pėdos, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
E. J. nuteistas ir už tai, kad 2012-12-27, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis bute (duomenys neskelbtini), nuo lovos pagrobė nukentėjusiajai S. S. priklausantį 689 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5830“.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. dėl močiutei E. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažįsta, nurodo, kad jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė, civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė, Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, todėl mano, kad yra visi pagrindai jam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Šalies argumentai
Apeliantas S. S. mobiliojo ryšio telefono vagystės nepripažįsta. Teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog „apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad jo kaimynė V. L. pati jo bute rado ir paėmė S. S. telefoną ir jai grąžino. Kada V. L. buvo užėjusi į jo butą ir paėmė telefoną bei kada grąžino S. S., jis nežino“. Apylinkės teismas teisiamajame posėdyje V. L. ir S. S. neapklausė, jos jo duotus parodymus būtų patvirtinusios. Nurodo, kad S. S. skambinti paminėtu telefonu jam leido, telefonas buvo grąžintas savininkei. Jokio tikslo pasisavinti telefoną E. J. neturėjo, pati S. S. buvo neblaivi ir savo veiksmų eigos nesuvokė.
Apeliantas nurodo, kad jis šiuo metu dirba, jo būsima žmona yra nėščia (30 savaičių nėštumas), todėl bausmės atlikimas jam labai sutrukdytų padėti šeimai auginti vaikus, siekti darbinės karjeros. Nuteistasis E. J. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo E. J. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.
2012-12-28 S. S. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2012-12-27, apie 01.00 val., būdama svečiuose (duomenys neskelbtini), aptiko, jog iš kambario nuo lovos buvo pavogtas jos mobiliojo ryšio telefonas, nurodė, kad telefoną galėjo pavogti tuo metu bute buvęs E. (t. 1, b. l. 33).
Nukentėjusiosios S. S. iškviesti į teisiamąjį posėdį nepavyko, nes ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) , jos parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka. Tam neprieštaravo ir nuteistasis (t. 2, b. l. 7).
Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiosios S. S. parodymų matyti, kad 2012-12-26 ji buvo svečiuose pas draugą R. J.. Kartu buvo R. J. draugė L. Vakare atėjo bendras draugas E. J.. Apie 1 val. S. S. su L. nuėjo į virtuvę, o E. J. liko kambaryje. Išeidama į virtuvę, S. S. savo mobiliojo ryšio telefoną, per jį paleidusi muziką, padėjo kambaryje ant lovos. Priešais padėtą telefoną, ant kitos lovos, sėdėjo E. J.. Būdama su L. virtuvėje, S. S. išgirdo, kaip užsidarė buto lauko durys ir iš buto išėjo E. J.. Pasivijusi E. J. laiptinėje, S. S. jo paklausė, kur jis eina. E. J. pasakė, kad tuojau pareis. Sugrįžusi į kambarį ir pamačiusi, kad nebėra jos mobiliojo ryšio telefono, S. S. paskambino savo draugui T., kad E. pavogė telefoną, ir T.atėjo pas R. J.. Abi su L. nuėjo į artimiausią prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini) “ esantį lombardą ir kazino pažiūrėti, ar ten nėra E. J.. Ten E. J. nerado. Sugrįžo pas R. J. į namus, iš L. telefono paskambino savo telefono numeriu. Po pirmo skambučio ryšys su pagrobtuoju telefonu buvo, o kai skambino antrą kartą, ryšio nebebuvo, telefonas buvo išjungtas. Iš karto į policiją nesikreipė, nes tikėjosi telefoną atgauti pati, porą kartų buvo nuvykusi pas E. J. į namus, tačiau jo močiutė pasakydavo, kad E. J. nėra. 2012-12-28 S. S. kreipėsi į policiją. 2012-12-29, apie 18 val. paskambino draugė G. T., kuri pasakė, kad jos draugė V. rado S. S. telefoną ir perdavė jį G. T.. S. S. pasakė G. T., kad ši telefoną nuneštų į policiją. Taip S. S. telefoną atgavo. Kadangi telefonas nesugadintas, turtinė žala nepadaryta, niekam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 43–44).
Teisiamajame posėdyje liudytoja G. T. patvirtino, kad apie telefono dingimą sužinojo iš S. S.. Vėliau mobiliojo ryšio telefoną jai perdavė V. L., nes ji su pačia S. S. susisiekti negalėjo. Jai susisiekus su S. S., S. S. pasakė, kad telefono paimti negali, nes apie telefono vagystę yra pranešta policijai. Telefoną nuvežė į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 3).
Iš nukentėjusiosios S. S. parodymų matyti, kad jos mobiliojo ryšio telefoną galėjo paimti tik E. J.. Šios aplinkybės nepaneigė ir pats E. J., tvirtindamas, kad mobiliojo ryšio telefoną paėmė, norėdamas paskambinti (t. 1, b. l. 147–148), tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, S. S. apie tai, kad nori pasinaudoti jos telefonu, neužsiminė. Pasinaudojęs proga, kad kambaryje, kur buvo padėtas mobiliojo ryšio telefonas, liko vienas, jis telefoną paėmė ir iš buto išėjo niekam nematant. S. S. mobiliojo ryšio telefoną V. L. surado bute, kur gyveno E. J., ir atidavė jį G. T., kad ši telefoną perduotų jo savininkei.
Abejonių dėl to, kad nuteistasis E. J. S. S. mobiliojo ryšio telefoną pavogė, nekyla, jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. mano, kad jam galima taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes jis su nukentėjusiąja E. J. susitaikė.
Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tik esant visoms šioms sąlygoms, svarstytina galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
E. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino, nukentėjusioji jam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė (t. 1, b. l. 148), tačiau manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.
E. J. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams (t. 1, b. l. 95–98). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams (t. 2, b. l. 11–16), tačiau, nepraėjus nė pusei metų, bausmės vykdymo atidėjimo metu E. J. vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, keturis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių net tris kartus – pagal ATPK 178 straipsnį (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose). Šios aplinkybės parodo, kad E. J. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra jokio pagrindo.
Nesant vienai iš sąlygų, būtinų BK 38 straipsnio taikymui, tam, kad būtų galima nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neatleistinas.
Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam E. J. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamas bausmės rūšis bei dydžius. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra minimalios, taikytas ir nuteistajam palankesnis bausmių subendrinimo būdas (dalinio sudėjimo būdas), todėl ir subendrinta galutinė bausmė aiškiai per griežta nelaikytina, ji nešvelnintina.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.